Tik nemėginkit man aiškinti apie skaistumą. Tai jau nebeegzistuoja. Ką Bažnyčia man gali apie tai pasakyti? Bažnyčia neatitinka šiuolaikinio mąstymo.

Tokių ir panašių minčių dažnam kyla, kai Katalikų Bažnyčia mėgina atskleisti skaistumo svarbą poroje. Tačiau ar kada nors gilinotės į tai, kodėl Bažnyčia skatina skaisčias draugystes? Ar tikrai Bažnyčia tik draudžia ir nieko neleidžia?

Susilaikymas – draudimas ar laisvė?

Jauna mergina, daugiau nei vienus metus skaisčiai draugaujanti su vaikinu, teigia, kad Bažnyčia kaip tik nedraudžia, o duoda daug laisvės. „Bažnyčia kalba tai, ką ir Dievas sako, o Dievas sukūrė ir padarė mus laisvus, todėl taip draugauti, kaip Bažnyčia mums siūlo, suteikia kur kas daugiau laisvės. Nors Bažnyčia, atrodo, siūlo atsisakyti tam tikrų dalykų, bet tai vėliau atveria vėliau daug platesnių kelių“, – pasakojo ji.

Anot psichologų, ikisantuokinių lytinių santykių turintys jaunuoliai pernelyg prisiriša vienas prie kito ir tampa nelaisvi, jie dažnai renkasi santuoką dėl šio psichologinio prisirišimo, prarasdami galimybę laisvai pasirinkti kitą asmenį dėl jo paties.

Taigi kokią laisvę gali pasiūlyti Bažnyčia, jei draudžia gyventi susimetus, jei draudžia turėti lytinių santykių iki santuokos? Širdies laisvę. Laisvę laisvai ir atsakingai pasirinkti kitą žmogų. Laisvę išsaugoti savo orumą ir pačiam valdyti savo aistras, o ne leisti, kad jos valdytų tave.

Gerbia, bet patys nesiryžta

Įdomu tai, jog skaistumo nesilaikantys žmonės dažnai gerbia skaisčias draugystes. Anot vienos jaunos merginos, draugai jos nelaiko keistuole, bet gerbia jos skaisčią draugystę ir sako, kad gerai būtų taip. „Bet patys neatsako sau į klausimą, kodėl ir jie nepabando, tik tvirtina, kad na, čia gražu arba kaip pasakoje. Jie sako, kad gal irgi taip norėtų. Tada klausiu, kodėl taip nedaro. Tada atsako: na, tai galbūt sunku.“

Vienus metus skaisčiai su mergina draugaujantis vaikinas teigia, jog ikisantuokiniai lytiniai santykiai yra tarsi žiūrėjimas į medį, ant kurio dar tik bręsta vaisiai. „Vaikai neištvėrę lipa į medį ir nuskina vaisius. Tada suvalgo, o pasekmių būna įvairių. Kai kurie ilgokai užtrunka tualete, nes tie obuoliai dar nėra subrendę tam, – juokavo jis. – Taip pat ir draugystėje, kai subrandini draugystę, kai subrendi, vadinasi, esi pasirengęs santuokai. Tada nusiskini subrendusį obuolį, kurį gali valgyti ir juo mėgautis.“

Jauni žmonės dažnai mano, kad lytiniai santykiai suartina žmones. Vis dėlto lytiniais santykiais mes išreiškiame savo meilę. Jeigu tos tikros meilės savyje neturime, tai neturėsime ko išreikšti, ir pats aktas nesuartins ir nesukurs meilės, bet veikiau, kaip jau minėjau, prisirišimą. Be to, kaip tie žali obuoliai sukels nelauktų neigiamų ir žalojančių pasekmių.

Tikrą meilę sukuria atvira ir tvirta dvasinė draugystė. Kai draugystė subręsta, kai du žmonės laisvai pasirenka vienas kitą visam gyvenimui, tada santuokiniai lytiniai santykiai prisideda prie jų meilės išreiškimo ir augimo, taip pat atskleidžia vaisingumo dovaną.

Pažinti vienas kitą prieš santuoką

Vienas stipriausių teiginių, kodėl verta turėti lytinių santykių prieš santuoką ir pagyventi kartu, yra tai, kad viso to reikia paragauti iš anksto ir po to apsispręsti, ar tu nori taip gyventi, ar ne. Vis dėlto pamąstykime racionaliai, ar būtina išbandyti vienas kitą gyvenant kartu, o gal galima vienas kitą pažinti ir įvairiose kitose srityse. „Keliaujant arba šiaip susitikinėjant nutinka įvairių netikėčiausių nutikimų, apie kuruos negalvoji ir kurių nelauki, – apie pažinimą vienas kito pasakojo jauna mergina. – Pasitaiko situacijų, apie kurias anksčiau neapgalvojai. Juk nebūni viskam pasiruošęs iš anksto. Ir toje netikėtoje situacijoje pamatai, ar tas žmogus išsigąsta ir pabėga, ar, atvirkščiai, stengiasi visaip tau padėti ir tave palaikyti.“

„Vaikinai ir merginos nėra šalikėlis, kurį gali prekybos centre pasimatuoti, sakyti, kad šitas man per šiurkštus, šito spalva man netinka prie akių ir, jei nepatinka, grąžini arba išmeti, nusiperki kitą, – dalijosi skaisčiai draugaujanti mergina. – Vaikinas nėra kaip prekė tau, pasirinkdamas save dovanoji, ir kitas žmogus save dovanoja.“ Taigi reikėtų paklausti savęs, ar dovana, gauta ir išpakuota anksčiau laiko, vis dar lieka dovana ir išlaiko savo vertę. Ilgai bandomas ar pats kitus bandantis žmogus gali ir susidėvėti. Kaip pleistras, kuris daug kartų dedamas ir nuplėšiamas pasidaro niekam nebereikalingas.

Ar būtinai reikia lytinių santykių, kad draugystė būtų turtinga, gili, įdomi? Pasakymas, jog seksas praturtina santykius, nėra visiška teisybė. Jeigu tarp dviejų žmonių nebus tvirtos draugystės, jokie lytiniai santykiai jos nepraturtins. Be to, yra daug kitų taip pat svarbių meilės ženklų, kuriais galima turtinti draugystę ir kurie parodo, ar esate kūrybinga pora. „Atsistojom po egle, sujudinom eglę ir stovim, kol sniegas krenta. Ir mėgaujamės. Gera tiesiog būti kartu“, – dalijosi jauna pora.

Kūno ir sielos vienovė

Dažnai visuomenė atskiria žmogaus kūną ir sielą. Kai kurie mėgsta sakyti, kad kai mano kūną kas nors paliečia, mano sielai tai jokios įtakos neturi. Tačiau jei mums skauda kūną, kenčia ir siela, ir, atvirkščiai, jei siela nerami, nelaiminga, susirgs ir kūnas.

„Žmonių, kurie nesinaudoja erotiniais žurnalais, internetu, kad patenkintų savo seksualinius geismus, sielos švyti, jie mato džiaugsmą ir geba stebuklų pamatyti paprastuose dalykuose – savo patirtimi bendraujant su žmonėmis dalinosi jauna mergina. – O tų, kurie tenkinasi tais dalykais, sielos yra sudraskytos, ir skirtumas labai didelis. Jie nemato net saulės, pro medžius gražiai šviečiančios. Net nežiūri. Iš to galima pasakyti, kad kūnas ir siela yra vienuma.“

Jei kūnas ir siela yra vienuma, tai, kaip vienas vaikinas kartą įdomiai pasakė, galima savo gerais darbais bučiuoti sielą, o tegul ir kūnas tai jaučia. Jeigu yra pagarba sielai, tai yra pagarba ir kūnui.

Geriau vėliau nei niekada

„Aš labai vertinu tą dalyką, kad mane vaikinas myli ne už tai, jog aš jam atsiduodu, bet kad mane myli už kažką daugiau nei kūniškas atsidavimas“, – skaisčia draugyste džiaugėsi mergina.

„Tai, ką atradau, vis labiau atrandu kiekvieną dieną, ir tai duoda daugiau džiaugsmo pažinti žmogų, pažinti grožį ir jausti dvasinę meilę“, – savo išgyvenimais dalijosi jos vaikinas.

Statistika rodo, kad vis dėlto dauguma jaunų porų šito džiaugsmo nepatiria. Tačiau vienas geras posakis sako: „Geriau vėliau nei niekada“. Niekada ne vėlu ištrūkti iš vienas kito glėbio ir pamatyti vienas kito sielos grožį, stiprinti tarpusavio draugystę ir naujai pažiūrėti į žmogui dovanotą kūniško atsidavimo dovaną. Ir nebijokit, jei vaikinas ar mergina jus tikrai gerbia ir myli, jis ar ji lauks jūsų ir vertins jus ne už jūsų kūną, bet už tai, kas iš tiesų esate, – įdomios ir orios asmenybės.

„Tai, kad vakarais eidavome į savo namus, o ne pasilikdavome kartu, mus augino ir brandino kaip asmenybes. Mes mokėmės atsisakyti trumpalaikio malonumo dėl to, kas mūsų laukė ateityje – subrandinto ir visiško savęs dovanojimo santuokoje“, – dalijosi jau susituokusi pora. – Ir visiškai to nesigailime. Tai buvo vienas geriausių mūsų draugystės apsisprendimų.“