2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Jaunos kūrėjos pristato naują „Spragtuko“ versiją

2009-12-02
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas  Kultūra » Informacija 
spragtukas

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dar viena, šįsyk kalėdinė, premjera. Gruodžio 4 ir 5 dienomis dvi jaunos, perspektyvios kūrėjos – choreografė Marija Simona Šimulynaitė ir dailininkė Simona Biekšaitė pristatys žiūrovams savąją „Spragtuko“ versiją pagal Piotro Čaikovskio baleto muziką.

Dviejų dalių šokio spektaklis „Spragtukas“, kaip teigia libreto autorė ir režisierė M.S.Šimulynaitė, - – tai spektaklis, kuriame ji siekia atsikratyti klasikinio XIX a. baleto štampų, į cukraus vatą įvyniotų jausmų, viso to tikslas – pavaizduoti tikrą, neišgalvotą gyvenimą. Kokios Kalėdos šiais laikais? Kas svarbiausia šventės metu? Kiek vaikų tiki stebuklais? Ar stebuklai egzistuoja XXI a.? Kas mūsų langas į pasaulį – televizija, ar mes patys? Spektaklyje ne tik keliami šie klausimai, bet ir ieškoma atsakymų. Žiūrovai regės patys save iš visų įmanomų, labai skirtingų pusių. Publika bus priversta susimąstyti: gal gyvenime kiekvienas žmogus atrodo taip, kaip spektaklio veikėjai. Gal reikėtų išmesti televizorių, nes langas į pasaulį – pats žmogus, žinoma, kai jis sugeba įsiklausyti į tylą, grožėtis gamta ir tikėti stebuklais.

Anot M.S.Šimulynaitės, pirmapradis šokis buvo emocinio, dvasinio impulso rezultatas, todėl jos kuriamo spektaklio judesio vedlys yra spontaniškumas. „Judesio paletė - beribė. Šokio prigimtis yra archajiška, joje laisvė – pagrindinis variklis. Taip ir mūsų kūrybos procese – polėkis, buvimas savimi bei laisvė yra pagrindas“, -teigia choreografė.

„Spragtuką“ M.S.Šimulynaitė traktuoja kaip kūrinį vaikams, kurie ne vaikai. O spektaklio veiksmas vyksta , ne „toli toli“ ar „seniai seniai“, kaip E.T.A.Hofmano pasakoje „Spragtukas ir pelių karalius“, bet „čia“ ir „dabar“. „Mūsų spektaklis yra perkeliamas į dabarties laikmetį su visomis jo aktualijomis, problemomis, tradicijomis. Mūsų gyvenimo akimirkos traktuojamos remiantis Hofmano pasakos pagrindu“, -savą versiją pristatė jauna menininkė.

Choreografės žodžiais, apskritai Hofmano pasakų personažai dažniausiai gyvena tikrovėje ir išgalvotame pasaulyje. Rašytojas vienas pirmųjų ėmė drąsiai jungti fantastinius vaizdus su realios tikrovės detalėmis. „Literatūrologai tvirtina, kad beveik nėra skirtumo tarp Hofmano pasakų suaugusiems ir vaikams, todėl ir mūsų spektaklis skirtas visai šeimai“, -apie premjerą kalbėjo M.S.Šimulynaitė.

Drauge su choreografe dirba jauna dailininkė Simona Biekšaitė. Jos sukurta spektaklio scenografija irgi originali, dominuoja dvejopos paskirties apskritas stalas – lėkštė, kurios skersmuo 6 metrai. Ji sukasi aplink savo ašį, svyruoja į šonus, „reaguoja“ į artistų judesius. Taip vizualiai sukuriami du: realybės ir fantazijos pasauliai. „Kurdama scenografiją, pirmiausia atsisakiau klasikinio „Spragtuko“ baleto pastatymo įvaizdžio – įprastų scenovaizdžio elementų: milžiniškos kartoninės eglutės, plastmasinio „prabangaus“ rūmų interjero, puošnių rūbų ir pompastikos. Visa tai jau tapo

„Spragtuko“ „formatu“, ir, neva, būtinybe. Mano nuomone, tokia butaforija „įvelka“

Hofmano istoriją į spalvotą popierėlį ir po storais dekoracijų sluoksniais paslepia pasakos

esmę“, - samprotavo dailininkė.

Abiejų „Spragtuko“ statytojų Klaipėdos scenoje laukia debiutas, tačiau kūrybiniai keliai merginas suvedė joms įsiliejus į viešosios įstaigos „Operomanija“ veiklą. Šiemet „Operomanijos“ surengto festivalio NOA ( Naujosios operos akcija) atidarymui Marija Simona Šimulynaitė pastatytė dvi trumpas operas „Babelis“ ir „Skylė“. Ši jauna choreografė jau garsėja įvairialypiu talentu. Ji yra surengusi kelias piešinių parodas, išleidusi prozos ir poezijos rinkinį „Volungė“, epizodinius vaidmenis sukūrusi keliuose lietuviškuose kino filmuose, dalyvavusi televizijos projektuose. Tačiau pati menininkė labiausiai išskiria darbą Vanemuine (Estija, Tartu) teatre, kur pastatė dramos ir šokio diplominį spektaklį pagal F.Diurenmato pjesę „Fizikai“, taip pat surengė tušu pieštų darbų parodą pjesės tema. Choreografei labai svarbus ir festivalio „Shockacademija“ uždarymui pastatytas muzikinis spektaklis „Talento istorija“ bei festivalio „Druskomanija“ uždarymui sukurtas šokio spektaklis „Ebriatum“ (iš lot. k. „Apsvaigti“). Talentingą menininkę sėkmė lydėjo ir tolimoje Australijoje, kur Sidnėjuje vykusiame festivalyje „Sony Trop festival“ ji pristatė pačios sukurtą ir nufilmuotą trumpametražį filmą „Complex“. Šiame filme autorė panaudojo Gustavo Malerio Adagietto iš simfonijos nr.5.

Puikiai jaučianti muzikos ritmą, tembrines spalvas, šįsyk M.S.Šimulynaitė pasirinko P.Čaikovskio kūrinį ir kelis mėnesius „Spragtuką“ statė su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupe, vadovaujama Vaclovo Sasnausko. Kaip įvertins žiūrovai drąsią, visiškai netradicinę „Spragtuko“ versiją, parodys rampos šviesą išvydęs naujas spektaklis.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Gaoussou Diawara

Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.

Algimantas Aleksandravičius (juodai balta foto)

Algimantui Aleksandravičiui 2011 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija skirta „už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, LDK paveldo poetiškus atspindžius“.

Johno Dos Passos romanas „Manhatano stotis“

„Manhatano stotis“ lyginama su James’o Joyce’o Ulisu. Nobelio premijos laureatas, rašytojas Sinclairis Lewisas šį romaną pavadino „pirmos svarbos kūriniu... Naujos rašymo mokyklos aušra“.