Briuselyje gyvenantis Lietuvos poetas ir atidus gyvenimo Lietuvoje stebėtojas Sergejus Kanovičius ragina reaguoti į LR teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus įrašą jo oficialiame tinklalapyje: "Į pagalbą Premjerui dėl "Hard Talk" klausimų".

„ Mano supratimu, gerbiamas Ministras padarė Ministrui Pirmininkui meškos paslaugą - kai kalbama apie kolaboravimą su naciais, yra labai neprotinga teigti, kad "šis kolaboravimas jokiais oficialiais formaliais būdais tiesiog nevyko".  Toks pasisakymas ne tik neatspindi ar iškreipia istorinius faktus, bet yra iš esmės neatsakingas, neobjektyvus ir skatina šališką požiūrį į Lietuvos istoriją. Nevisavertiškumo kompleksas yra nepakankamai geras argumentas, mėginant gražinti istoriją. Nesiruošiu pateikti, deja, gausių istorinių faktų, liudijančių viską buvus kitaip. Ministrui, kilusiam iš Tauragės, telinkiu pasidomėti 1941 metų rugpjūčio mėnesio jo gimtojo miestelio žydų istorija ir pagalvoti, kad ji kartojosi, deja, ne tik Tauragėje. Suvokiu, kad Ministras yra be galo užsiėmęs ir skaityti specialiąją literatūrą neturi laiko. Galėjo bent jau susipažinti su visiems prieinama faktografija www.genocid.lt

 Stipri tauta yra ta, kuri nebijo prisiminti nei tų savo tautiečių, kurių reikia gėdytis, nei tų, kuriais privalu didžiuotis. Jei gerbiamas Ministras stebėjo tiesioginę transliaciją iš Berlyno, skirtą sienos griuvimui ir Vokietijos susivienijimui, jis galėjo pastebėti ir išgirsti, (kaip ir šimtai milijonų žiūrovų visame pasaulyje), kaip Vokietijos kanclerė ir Berlyno meras nebijo mums visiems priminti, kad tai, kas vyko Vokietijoje "krištolinės nakties" metu, yra didžiulė gėda ir pamoka - puikus atsakingos politikos ir auklėjamasis pavyzdys. Nei Ministras Pirmininkas, nei jam į kažin kokią antiistorinę pagalbą skubantis teisingumo ministras nėra atsakingi už tai, kas vyko 1941-1945 metais Lietuvoje. Tačiau jie, atsakingi mums visiems už tai, kad istorija būtų tokia, kokia ji buvo - nepagražinta, nepameluota. Teisingumo ministro siūloma istorijos interpretacija tėra pasaka. Ir labai nevykusi. Reikėtų suvokti ir dar vieną dalyką - pasaulis ("Hard Talk") nustos uždavinėjęs Lietuvos politikams tokius klausimus tuomet, kai nustosime būti istorijos stručiais - tokie klausimai taps paprasčiausiai neįdomūs. 

Grėblį, ant kurio užlipo teisingumo ministras, padėjo ne "Hard Talk" klausimai - grėblį mes pasigaminome patys ir susidaro įspūdis, kad kas ne kas, jaučia didžiulį malonumą ant jo stovėdamas.“

Bernardinai.lt