Gruodžio 2-ąją dieną Ženevoje baigėsi Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) surengta ministrų lygio konferencija, skirta temai „PPO, daugiašalė prekybos sistema ir dabartinė globali ekonominė aplinka“.

Sesijoje turėjo progą pasisakyti ir arkivyskupas Silvano Tomasi, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje ir kitose tarptautinėse organizacijose, turinčiose savo būstinę Ženevoje.

Daug kartų Šventasis Sostas, - sakė arkivyskupas Tomasi, - atkreipė valstybių ir tarptautinių organizacijų dėmesį į dramatiškas dabartinės ekonominės krizės pasekmes pasaulio vargšams.

Anot jo, reikia iš naujo atnaujinti tarptautinės bendruomenės įsipareigojimą, kad išsivysčiusios ir besivystančios šalys kartu eitų atsigavimo ir augimo keliu.

Sekant popiežiaus Benedikto XVI enciklikos „Caritas in veritate“ teiginiais, kiekviena šalis turi teisę pasirinkti savo ekonominį modelį, tačiau viduje, o ne išorėje globalių rėmų, kuriuose solidarumas, investicijos, prekyba, technologijų perdavimas, galimybių didinimas ir dalijimasis žiniomis tarnautų vystimuisi su „nauju veidu“.

 Šis veidas, tai asmens buvimas visą ko centre, taip pat ir ekonominių mechanizmų.

Arkivyskupas Tomasi pabrėžė daugiašališkumo reikšmę liberalizuojant pasaulinę rinką ir įtraukiant į ją besivystančius kraštus.

 Dar nėra arti laisvos pasaulinės rinkos sukūrimas, tačiau dažnai žengiama alternatyviu keliu: išsivysčiusios šalys rengia preferencinius prekybos susitarimus su mažiau išsivysčiusioms.

Tai, žinoma, puiku, tačiau reikia atsiminti, kad tokie susitarimai nėra simetriški ir pasikeitus aplinkybėms neturtingos šalys gali smarkiai nukentėti. Todėl jų interesus daugiau gintų daugiašaliai susitarimai.

Šventojo Sosto stebėtojas atkreipė dėmesį į tai, kad pastangos pasaulio prekybą padaryti daugiašale ir labiau laisva jau davė vaisių.

Tačiau svarbu suprasti, kad rinka, jei yra valdoma tik lygių mainų principo, savaime neužtikrina socialinės darnos, kurios būtinai reikia jos veikimui.

Be solidarumo ir be abipusio pasitikėjimo rinka negalėtų atlikti savo ekonominio vaidmens.

Iš kitos pusės, ką mainams gali pasiūlyti milijonai moterų, vaikų ir vyrų, kenčiančių nuo bado ir nepriteklių? Jie turi taip mažai, kad rinka jų praktiškai „nepastebi“ ir todėl neatsiliepia į jų poreikius.

Tačiau dėlto negalima jų užmiršti. Kitaip tariant, rinka neišsprendžia visų socialinių problemų, jei vadovaujasi tik prekybine logika. Rinka negali būti palikta sau pačiai, ji turi būti kreipiama link visų bendro gėrio ir čia atsakomybė tenka politikams. Rinka turi būti kombinuojama su solidarumu.

Arkivyskupas Tomasi taip pat užsiminė apie Pasaulinės Prekybos Organizacijos ataskaitą, kuri tvirtina, kad per pastaruosius 20 metų pasaulyje pagaminamo maisto kiekis išaugo trigubai.

Jo yra tiek, kad galėtų būti pasotinti visi alkani. Tačiau taip nėra, nes trūksta ne materialinių, o socialinių ir institucinių resursų. Trūksta paskirstymo tinklo, per kurį maistas pasiektų planetos gyventojus.

Taipogi reikėtų, kad neturtingos šalys didintų pagaminamo maisto kiekį. Tai padidintų jų stabilumą ir sumažintų priklausymą nuo maisto kainų svyravimų.

Baigdamas savo kalbą, arkivyskupas Tomasi linkėjo, kad Pasaulinės Prekybos Organizacijos konferencija būtų žingsnis link tarptautinės prekybos sistemos, paremtos socialinės etikos principais, sukūrimo.

Tokie socialinės etikos principai kaip skaidrumas, garbingumas, solidarumas ir atsakomybė neturi būti ignoruojami.

Jie užtikrina asmens vaidmenį, saugo nuo spekuliacijų, susieja ekonominius sprendimus su socialinėmis pasekmėmis.