Katalikų knygynuose jau galima įsigyti encikliką „Caritas in Veritate“ lietuvių kalba
 |
Katalikų interneto tarnyba atskira knygele išleido trečiąją popiežiaus Benedikto XVI encikliką CARITAS IN VERITATE (Meilė tiesoje) apie visapusišką žmogaus vystymąsi meilėje ir tiesoje.
Trečioji popiežiaus Benedikto XVI enciklika, parašyta dabartinių socialinių bei ekonominių permainų pasaulyje metu, skirta socialiniams, ekonominiams ir finansiniams klausimams. Dedikuota ne tik kaip įprasta tikintiesiems, bet ir visiems geros valios žmonėms, jau sulaukė didelio susidomėjimo net verslininkų, bankininkų, politikų tarpe.
Benediktas XVI naujai atskleidžia, kad žmogaus ir visuomenės vystymasis, tame tarpe ir ekonominis, esmingai priklauso nuo atvirumo trancendencijai. Praktinis ateizmas, kurį nereta valstybė skatina, atima iš savo piliečių moralinę ir dvasinę jėgą, būtiną visapusiškai žmogaus gerovei ir pažangai. Todėl popiežius siūlo pasaulio moralinės rekonstrukcijos principus, o ekonominę krizę vertina kaip primygtinį paraginimą permąstyti ekonominio veikimo būdus.
Enciklikoje pasirodo anksčiau socialiniame Bažnyčios mokyme nenagrinėtos temos: neatlyginamumo principo ir dovanos logikos paženklintos ekonomikos būtinybė, abipusiu pasitikėjimu paremtos rinkos svarba, mokesčių subsidiarumo skatinimas, globalizacija kaip žmonių brolystė, o ne tik „kaiminystė,“ pagaliau pasaulinio teisinio autoriteto būtinumas pasaulio ekonomikai, taikai ir aplinkosaugai. Dar kartą pabrėžiama, kad rinka nėra autonomiška nuo etikos, o ekonominis gyvenimas – visais požiūriais – turi būti socialiai atsakingas.
Meilė tiesoje yra popiežiaus atsakymas į beįsivyraujančią visuomenėse reliatyvizmo diktatūrą ir skepticizmą. Tik tiesai ištikima meilė gali suvienyti socialinės ir ekonominės krizės ištiktą pasaulį.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Man pasirodė aktuali tema apie ką jūs abu čia bandote sutarti, tai jei dar kas skaito, visai įdomi būtų nuomonė. Kiek suprantu ir jaučiu šiuo metu-pažvelgus į visatos foto/įvairius gamtos vaizdus/kasdienio pasaulio reiškinius žmogus gali jausti tai, ką esu girdėjusi įvardijant-Aukščiausiojo emanacijos pasaulyje. Aukščiausiasis ir jo apraiškos tuomet tampa labai subjektyviu patyrimu-kas gali pasakyti, jog tai, ką patyrė asmuo A yra šizofreniko kliedesiai, o tai, ką asmuo B-Jėzaus Kristaus malonė? Nežinau tokio mato. Taip, kaip žiaurus žudikas gali išgyventi meilę moteriai arba Dievo artumą (savaip, priklausomai nuo savo širdies/proto ir visokio kitokio brandumo lygmens), taip koks kunigas ar mokslininkas Aukščiausiojo apraiškas išgyvens vėlgi visai kitaip, nors tame bus koks tai bendras vardiklis. O perfrazavus "sekso" pasvarstymus savaip, norėčiau visai perklausti jj-kodėl tada kai kažkuris katalikas išgyvena Kristaus prisikėlimą/nukryžiavimą/etc. tai yra didelis gėris, o kai kažkuris mokslininkas išgyvena Aukščiausiojo artumą-tai jau ne, nes tai ne Jėzus ir panašiai. Pasikartosiu, bet taip ir nesuprantu kodėl tiek daug katalikų teigia, kad Kristus yra Dievas, ir tiek daug kitų religijų žmonių teigia, kad jų dievas yra tas vienintelis Dievas? Kodėl žemėje egzistuoja tiek daug religijų ir per juos dievų? Gal todėl, kad juos žmonės patyrė/įamžino/suvokė skirtingai?
parodziau musu trumpa diskusija nesaliskam stebetojui, ir jis pasake, kad jus ja akivaizdziai pralaimejote. As irgi taip manau.
jeigu kazkas neatsako i klausima, tai nereiskia, kad nera atsakymo - o tereiskia, kad kazkas neatsako. Darosi nuobodu su tamsta. Labanakt
'Bet jokiu budu neparodantis ir neatsakantis i klausima, kas yra tas kazkas uz musu pazinimo ribu.' Katik sutikote, kad dievo kaip santabarbaros samprata (tevas, sunus ir vaiduoklis) tera tik iliuzija?
eilinis beprasmis klausimas, panasus i klausima, kodel vakaruose zmones pasisotina valgydami makaronus, o rytuose - ryzius? transcendencija - tai tik santykis arba buvimo budas, pazymintis kazko uz materialaus ir pazinaus pasaulio egzistavima. Bet jokiu budu neparodantis ir neatsakantis i klausima, kas yra tas kazkas uz musu pazinimo ribu. Taigi - klausimas beprasmis.
Kodel tuomet vieni tikintieji vakaruose mato dieva vyriskos seimynos+svento vaiduoklio pavidalu, kuris zada dangu, o tikintieji rytuose 'besitranscenduodami' mato dieva su sesiais papais, zadanti tave padaryti slieku ar medziu kitame gyvenime?
ziur. zemiau. Atsakymas paprastas - jis tampa aiskus, kai atsakai, kas yra trancendencija. Tada tampa aisku, kad kai kuriu zmogeliu paistalai apie transcendencija telieka paistalais - nes ju nurodomas santykis tokiu apskritai negali buti.
Klausiu ketvirta karta, nes jus kaip suprantu esat krikscionis. Kodel manote, kad tikejimas i dieva vyriskos seimos plius svento vaiduoklio pavidalu, kuris neva verte vandeni i vyna ir liepe prievartauti moteri jos vyro akivaizdoje, yra epizodas, nevertas psichiatrines ligonines, tuo tarpu Dawkinso transcendecijos samprata kaip jautimas neaprepiamo visatos grozio, paziurejus i naujausias nuotraukas is visatos, ir nuostabios nezinomybes - verta?
santykis su Dievu - transcendentinis santykis, atitinkantis pacios transcendencijos apibrezima, nes pats Dievas pagal jo samprata yra uz imanomos pazinti medziagines visatos ribu . Kitaip santykis su visata, galaktika, zvaigzde, molekule, atomu (kai is sito santykio eliminuojamas Dievo buvimas) yra santykis su net jei ir nepazistama kol kas, bet is principo pazinia gamtiskaja tikrove, neturintis nieko transcendentisko. Nebent labai iskraipysime savokas ir meginsime sapalioti, kaip komunistai apie "dvasinguma". O Dievas yra ar jo nera, ar turi transcendencija kokia nors prasme, ar tai tik liguistos vaizduotes vaisius - tai jau visai kiti klausimai. Ir dar - jei as ziuriu i savo tik ka palikta meslo kruvele ir meginu ka nors sapalioti apie transcendencinius potyrius santykyje su sita stai kruvele, gal jau man tikrai laikas ko nors kliedesius raminancio pavartoti? Gerai apie tai rase neblogai filosofijos pasaulyje zinomas Algis Mickunas - pats materialistas iki kaulu smegenu, jam epistemologija ir yra dievas (nepainioti su Dievu:)
"Gal todėl, kad juos žmonės patyrė/įamžino/suvokė skirtingai?" Na ir ka toks skirtingas suvokimas sako? Pazvelkime i politeistines religijas. Ten medziai garbinami, zaibai, saule ir kiti normalus dalykai. Ar tai reiskia, kad jie skirtingai suvoke ta pati dieva?:) nejuokinkit.. kai mokslas issiaiskino, kad zaibe nieko itin stebuklingo kaip ir nera, baigesi ir garbinimai. Esme ta, kad mokslinis metodas yra IS PRINCIPO priesiskas bet kokiam tikejimui. Mokslas sako - duokit irodymu - patikesim. Kur faktai? Tikejimas (krikscioniu) sako - kad ir kas butu parasyta senoves zydu rastuose, kad ir kaip tai priestarautu mokslui ir apskritai sveikam protui, tai tiesa, nes as tuo tikiu! Ta nedidele dalis mokslininku, kurie pripazista esantys tikintys, dazniausiai NETIKI I JOKI KONKRETU DIEVA, pvz kaip krikscioniu vyriska seimyna+vaiduoklis. Jie tiki i kazkoki supernatural ir tiek, bet i masines religijas su labai retomis isimtimis dazniausiai tiki tik pseudomokslininkai. O kai kurie, pvz Einstein, dievo varda naudojo tik kaip metafora.. Galiausiai, pamastymui: ka gali pateisinti su religija, pagal kuria: 1. Neturek kitu dievu, tik mane viena, nes as esu pavydus dievas 2. Dievo keliai nezinomi, dievas nepazinus. 3. Buk nuolankus ir neabejok sventais rastais!??? Atsakymas: tokia religija gali pateisinti BET KOKIA NESAMONE IR BARBARYBE. Del to didzioji dauguma pasaulio mokslininku ir netiki i tokias nesamones..