2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Katalikų knygynuose jau galima įsigyti encikliką „Caritas in Veritate“ lietuvių kalba

2009-12-07
Rubrikose: Naujienos  Religija » Religija ir visuomenė  Religija » Naujienos  Religija » Krikščioniškas socialinis mokymas 

Katalikų interneto tarnyba atskira knygele išleido trečiąją popiežiaus Benedikto XVI encikliką CARITAS IN VERITATE (Meilė tiesoje) apie visapusišką žmogaus vystymąsi meilėje ir tiesoje.

Trečioji popiežiaus Benedikto XVI enciklika, parašyta dabartinių socialinių bei ekonominių permainų pasaulyje metu, skirta socialiniams, ekonominiams ir finansiniams klausimams. Dedikuota ne tik kaip įprasta tikintiesiems, bet ir visiems geros valios žmonėms, jau sulaukė didelio susidomėjimo net verslininkų, bankininkų, politikų tarpe.

Benediktas XVI naujai atskleidžia, kad žmogaus ir visuomenės vystymasis, tame tarpe ir ekonominis, esmingai priklauso nuo atvirumo trancendencijai. Praktinis ateizmas, kurį nereta valstybė skatina, atima iš savo piliečių moralinę ir dvasinę jėgą, būtiną visapusiškai žmogaus gerovei ir pažangai. Todėl popiežius siūlo pasaulio moralinės rekonstrukcijos principus, o ekonominę krizę vertina kaip primygtinį paraginimą permąstyti ekonominio veikimo būdus.

Enciklikoje pasirodo anksčiau socialiniame Bažnyčios mokyme nenagrinėtos temos: neatlyginamumo principo ir dovanos logikos paženklintos ekonomikos būtinybė, abipusiu pasitikėjimu paremtos rinkos svarba, mokesčių subsidiarumo skatinimas, globalizacija kaip žmonių brolystė, o ne tik „kaiminystė,“ pagaliau pasaulinio teisinio autoriteto būtinumas pasaulio ekonomikai, taikai ir aplinkosaugai. Dar kartą pabrėžiama, kad rinka nėra autonomiška nuo etikos, o ekonominis gyvenimas – visais požiūriais – turi būti socialiai atsakingas.

Meilė tiesoje yra popiežiaus atsakymas į beįsivyraujančią visuomenėse reliatyvizmo diktatūrą ir skepticizmą. Tik tiesai ištikima meilė gali suvienyti socialinės ir ekonominės krizės ištiktą pasaulį.

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

« < 1 - 2 - 3 > »
seksas 2009-12-08 11:49

'kam busi atviras? kaip pazinti ta, kam busi atviras, jei nekuri jokio vaizdinio, o pazinimas ir yra kuryba savaime? ateistas materialistas yra tiesus ir atviras - jokiu transcendenciju. o tu esi paprasciausias nemoksa, nors ir labai stengiesi'. Na kam taip.. tikintiesiems, kaip daug kartu sakiau, reikia ismokti siek tiek mokslininkams budingo nuolankumo, nes turit labai aiskiai isreiksta tendencija kitaip manancius a priori nurasyt i durnius:) Taves konkreciai del to nekaltinu, siuo poziuriu neissiskiri is bandos.. Vistik atsakysiu i tavo klausima. Kam busiu atviras? Gamtos groziui, visatos platybei, buties sudetingumui, bendrazmogiskam atjautimui ir meilei - visa tai yra nuostabu! Vien visatos nesuvokiamas didumas vercia mus jaustis mazais sraigteliais, ir galvoti apie didesnes jegas ar aukstesnes gyvybes formas kazkur uz milijonu sviesmeciu. Net didziausi ateistai, tokie kaip Dawkins, pripazista patiriantys transcendencijos akimirku.. Sakai, kad buti tam atviram reikia isivaizduoti DIEVA TEVA, SUNU DESINEJE IR SVENTAJA DVASIA (kaireje ar per viduri - del sito neaisku)? Arba 72 nekaltas mergas rojuje po mirties? Arba kad kitam gyvenime augsi medziu ar roposi slieku? Come on, tai kvaila... Bukim biedni, bet teisingi - TAI KVAILA, kito zodzio tam nera..

jj 2009-12-08 10:33

tavo atvirumas transcendencijai, sakai? nekreipiant demesio i religija? puiku, tik tuo atveju tai bus tavo paties religija - manai isvengsi visko, kas su tuo susije? jei atsakymas yra taip, tuomet griztam i pradzia - kam busi atviras? kaip pazinti ta, kam busi atviras, jei nekuri jokio vaizdinio, o pazinimas ir yra kuryba savaime? ateistas materialistas yra tiesus ir atviras - jokiu transcendenciju. o tu esi paprasciausias nemoksa, nors ir labai stengiesi..

seksas 2009-12-07 19:34

'Benediktas XVI naujai atskleidžia, kad žmogaus ir visuomenės vystymasis, tame tarpe ir ekonominis, esmingai priklauso nuo atvirumo trancendencijai. Praktinis ateizmas, kurį nereta valstybė skatina, atima iš savo piliečių moralinę ir dvasinę jėgą, būtiną visapusiškai žmogaus gerovei ir pažangai'. Eilini karta nusikalstamai maisomi du skirtingi dalykai - atvirumas transcendencijai/moralumas ir prisijungimas prie masines religijos bandos, garbinancios labai priestaringos morales dievus (kartais net nezinancios, ka apskritai garbina). Sie dalykai neturi nieko bendro. As galiu but atviras buties pazinimui, galiu buti atviras net Dievo/absoliuto idejai, visiskai nekreipdamas demesio i bronzos amziaus zydu paistalus, gasdinancius zmones pragaru.

« < 1 - 2 - 3 > »
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (23)
  • komentarų RSS
  • spausdinti