Praėjo pirmieji mūsų Vyriausybės darbo metai.

Metai buvo unikalūs savo iššūkiais, problemomis, įtampomis ir sprendimais. Darbo, o ne populizmo metai.

Padarėme ką galėjome, bet ne viską, ką reikėjo padarėme. Padarėme ir klaidų, ir didžiausia klaida, kad neradome kaip įtikinti opoziciją, kad tai ką darėme ir ką darome yra būtina padaryti. Būtų buvę lengviau ir Vyriausybei, ir visam Seimui, ir visai mūsų visuomenei, jeigu čia Seime būtume geriau susikalbėję, – jeigu mes, Vyriausybė, – išmoktume geriau išgirsti tai, kas rūpi Seimui ir ypač Seimo opozicijai, bet ir Seimo opozicija geriau išgirstų tai, kas rūpi Vyriausybei.

Padarėme tai, ką galėjome ir tai, ką būtinai reikėjo padaryti. Nežinau, ar galėjome padaryti daugiau ir geriau, bet esu dėkingas Lietuvos žmonėms, Prezidentui Valdui Adamkui ir ypač Prezidentei Daliai Grybauskaitei už tai, kad atlaikėme šiuos metus. Atlaikėme, nepaisant, kad tokios krizės nei pasaulis, nei mes nesame regėję. Nepaisant to, kad vadovėlių, kaip tokį sunkmetį įveikti, parengta nėra. Nepaisant to, kad tai, kas Vyriausybei atrodo kaip teisinga, nors ir skausminga politika – kitiems atrodo kaip klaidinga ir nesėkminga politika.

Nors neišvengėme klaidų, bet aš santūriai didžiuojuosi tuo, kaip mums visiems, kartu su visais Lietuvos piliečiais, pavyko šį sunkiausią metą atlaikyti. Nepaisant, kad buvo ir nevilties, ir pykčio kurstymo, kad buvo nemažai pagiežos ir ciniško melo – mes visi kartu atlaikėme ir atlaikysime.

Todėl noriu padėkoti ne tik Vyriausybės bendražygiams, bet ir visam Seimui – už tai, kad atlaikėme. Ir noriu paraginti Seimą, visą Seimą, taip pat ir opoziciją pakelti galvas ir tyliai pasakyti patiems sau – mes atlaikėme. Ir tuo tyliai pasididžiuoti. Nes Seimas, visų peikiamas ir kritikuojamas, yra mūsų visos valstybės konstitucinio tvirtumo pamatas. Todėl noriu padėkoti kiekvienam iš Jūsų ir už paramą, ir už kritiką, ir noriu priminti paprastą tiesą: iš vienos pusės, Seimas atspindi visuomenėje vyraujančias vertybes, bet iš kitos pusės, Seimas kartu ir formuoja vyraujančias visuomenės nuotaikas bei vertybes. Todėl paraginčiau visada šį Seimo moralinės lyderystės vaidmenį laikyti savo svarbiausiu prioritetu: ir patiems sau pasakyti, kad mes nekursime visuomenės, kurioje vyrautų savanaudiškumas, cinizmas, melas, destrukcija.

Šiandien Jums išdalinome trumpą mūsų kartu nuveiktų darbų ataskaitą. Ją perskaitę Jūs pamatysite, kad mes ne tik taupėme ir biudžetą karpėme. Didžiulės permainos energetikoje ir aukštajame moksle, pradėtos pertvarkos sveikatos apsaugos srityje ir valstybės valdyme, verslo skatinimas, biurokratijos verslui mažinimas ir viešųjų pirkimų skaidrinimas – visa tai darėme, darome ir darysime. Ir dar daug naujų darbų darysime, nes mažiau karpysime.

Be abejo, pagrindinis šių metų darbas buvo ypatingai gilios krizės suvaldymas. Tai reikalavo ypatingų pastangų, ypatingo susitelkimo – ir mes visi kartu didžiausius iššūkius atlaikėme.

Tai nereiškia, jog galėtume teigti, kad visos problemos jau praeityje. Nieko panašaus, kiti metai taip pat bus sudėtingi, tačiau prioritetai skirsis – jeigu šiais metais svarbiausias prioritetas buvo – finansų sistemos stabilumas, todėl nuolatos girdėjote tik du žodžius – biudžetas ir deficitas, biudžetas ir deficitas, ir šiek tiek parama verslui, tai kitais metais pagrindiniai žodžiai bus – bedarbystė ir naujos darbo vietos, bedarbystės mažinimas ir darbo vietų išsaugojimas, o šalia to ir struktūrinės pertvarkos.

Vienerių metų sukaktį yra vertinga paskirti tam, kad dar kartą pažvelgtume, kaip mes pakliuvome į krizę, ką buvome priversti daryti, kodėl buvome priversti tai daryti ir ką toliau darysime. Labai svarbu yra suvokti, kad tiek krizės priežastimis, tiek krizės įveikimo darbais mes nesiskiriame nuo kitų šalių, ypač kaimynių Baltijos valstybių. Ir tai suvokus pagaliau patikėti, kad tai, ką darome, neturi realios alternatyvos.

Gerbiami kolegos, galiu pasakyti – galima pakeisti premjerą, bet negalima pakeisti krizės įveikimo politikos, kaip ir negalima pakeisti Lietuvos ir negalima pakeisti mūsų visų atsakomybės už jos žmonių likimą – šiandien, rytoj ir visada.