Švedijoje jau kuris laikas auga lauko darželių populiarumas. Lauko darželis – toks darželis, kuriame vaikas visą dieną būna lauke. Tiesa, kai kurie darželiai vadinasi lauko darželiais, nors vaikai lauke leidžia dvi arba tris dienas savaitėje, tačiau yra ne vienas darželis, kuris net neturi patalpų: viskas vyksta lauke. Jeigu manote, kad vaikai bent jau valgo viduje, klystate. Vaikai valgo, rengiasi, žaidžia, miega pietų miegelį - VISKAS lauke. Išimtis -- metinukai. Jiems šaltuoju metų laiku galima valgyti viduje. Visi kiti vaikai į vidų eina tik į tualetą. Tokį darželį teko įdomi laimė aplankyti kelionės į Švediją metu. Bet…apie viską nuo pradžių.

A. Landsbergienės nuotr.

Jau važiuodama į Švediją žinojau apie šiuos ypatingus darželius. Žinojau, kad jų pradžia -- Skandinavijoje, o iš ten jie persikėlė jau ir į Jungtinę Karalystę. Kalbama, kad yra minčių tokius darželius atidaryti ir kitose valstybėse. Teigiama, kad lauko darželiai daro teigiamą įtaką ir fizinei, ir emocinei vaiko sveikatai: įrodyta, kad tokius darželius lankantys vaikai mažiau serga (jie ne tik labiau užsigrūdinę, bet ir infekcijas “atskiedžia” grynas oras, todėl mažesnė tikimybė užsikrėsti); tokiame darželyje vaikai auga artimesni gamtai, gyvūnams; vaikai, kurių žaidimo aikštelė -- miškas (parkas) turi labai daug galimybių lavinti stambiają motoriką (ne taip, kaip vaikai įprastuose darželiuose, kur viskas padaryta, kad “būtų saugu”); vaikai, kurie daug laiko leidžia lauke, geriau koncentruoja dėmesį ir yra kūrybiškesni (nes niekas jiems neatneša jau “paruoštų” žaisti žaislų, jiems reikia sugalvoti, ką žais); augalai ir visa kita gyvoji gamta suteikia galimybes socialiai, emocinei ir kognityvinei vaiko raidai; tokiuose darželiuose būna mažiau konfliktų tarp vaikų, mažiau patyčių. Be to, miške/parke yra tyliau, kai vaikai žaidžia, nei pastato viduje. Ir taip toliau ir panašiai.

A. Landsbergienės nuotr.

Apie lauko darželius bene geriausias metas yra kalbėti būtent šiuo metų laiku: kai pliaupia lietus, kiaurai skrodžia šaltas vėjas ir nesinori iš namų kišti nosies. Mintis, kad Švedijoje metinukai tokiu oru būna lauke VISĄ DIENĄ atrodo tiesiog pasibaisėtina, nors vasarą juk gali atrodyti visai kitaip! Taigi lyjant ir pučiant šaltam vėjui teko įdomi galimybė apsilankyti lauko darželyje ir pasikalbėti su jo pedagogais.

Darželį pavyko rasti gan lengvai, nes viena jo grupė yra pačiame parko pakraštyje. Įsivaizduokite: stovi panašus namelis į tokį, kuriuos mes vadiname „statybininkų“ nameliais. Ir viskas. Čia -- darželis vaikams nuo metukų iki penkerių. Kai atvažiavome, vaikai miegojo pietų miegelio. Kaip vaikai miega pietų miegelio lauko darželyje? Būtent toje grupėje ant žemės buvo patiestos lentos, ant tų lentų – čiužinys, o ant čiužinio gražut gražutėliai vienas šalia kito miegmaišiuose miegojo raudonžandžiai mažyliai. Neabejoju, jog ne viena mama pasakys, kad vaikas lauke miega daug geriau. Atrodė, kad ir šitie mažyliai miega labai saldžiai, nors ir lijo. Kad nelytų ant vaikų, buvo pastatyta tokia kaip ir stoginė, tačiau ten buvo ne stogas, o tiesiog polietilenas, kuris saugojo vaikus nuo lašų, krentančių tiesiai ant jų. Tėvams nereikia rūpintis nei čiužiniu, nei miegmašiu – vaikas viską gauna darželyje.

A. Landsbergienės nuotr.

Ką galima rasti “statybininkų” namelyje? Bene svarbiausia -- šildomoji spinta. Na, toks didelis tuščiaviduris radiatorius su pakabomis. Joje sukabinami visi sušlapę vaikų rūbai (visi vaikai turi turėti kasdien bent dvi aprangas rūbų, tinkančių orui). Kadangi šilta ir pati spinta, prie jos pritvirtinti tokie atsikišę “pagaliai”, ant kurių sumauti guminiai batai džiūva ir šyla, kol vaikučiai miega.

Tolėliau -- erdvė papildomiems vaikų rūbams. Kaip jau minėjau, reikia turėti bent tris “pasikeitimus”, todėl tų rūbų susidaro nemažai.

A. Landsbergienės nuotr.

Kai paklausiau, kur vaikams keičia sauskelnes (juk vaikučiai lanko daržiuką nuo vienerių metų!), pasakė, kad šiaip keičia lauke (pačiai teko pamatyti, kaip keičia mažylių sauskelnes po pietų miegelio), bet jeigu vaikas labai išsitepęs arba iš tiesų itin blogas oras, tai pačius mažiausius parsineša į vidų, kur yra vystyklų keitimo stalas.

Šiame darželyje vaikai -- kaip ir kituose darželiuose -- dirba centruose. Tačiau šių vaikų visi centrai -- parkas. Prisimenate filmuką su beždžionėlėmis (na, kur mama eina pasivaikščioti su jais, įsikibusiais į virvutę)? Taip eina pasivaikščioti ir mažieji švedukai. Kiekviena mokytoja pasiima po grupę vaikų ir keliauja tyrinėti juos supančio pasaulio. Pavyzdžiui, gauna nuotraukas ir reikia atrasti/pastebėti tas vietas, kai ko ieško, kai ką renka ir t.t. ir pan. Žodžiu, iš tiesų vyksta ugdomoji veikla. Ir taip mažieji dirba iki pietų, kurių valgyti grįžta į darželio teritoriją.

Atvežti pietų važiuoja vienas pedagogas dviračiu su priekaba. Vaikai tuo metu susėda ant panašių į jogos kilimėlių (tačiau nepralaidžių vandeniui) ir laukia pietų, kuriuos irgi valgo lauke. Kai suabejojau, ar maistas iš tiesų būna šiltas, pedagogė pasakė, kad jis tikrai būna pakankamai šiltas. Be to, juk mažyliams ir nepatariama valgyti karšto maisto – jis turi būti tiesiog šiltas.

Jeigu manote, kad lauko darželių pedagogai atsipalaidavę, nes jiems reikia tik prižiūrėti vaikus, tai labai klystate: yra ugdymo programa, yra planai, yra tikslai ir uždaviniai, ką ir kaip veiks su vaikais. Taip, Švedijos ikimokyklinio ugdymo sistemai apibūdinti nelabai tinka žodis “akademiška”, tačiau ten tikrai nėra palaida bala. Iš tiesų siūlyčiau visiems pedagogams Lietuvoje, kurie kalba apie tai, kaip svarbu vaikui žaisti, apsilankyti Švedijoje. Nes ten iš tiesų vaikai žaidžia. Tačiau šalia jų yra pedagogas, kuris yra tarsi mentorius, padedantis vaikams žaidimo metu atrasti, tobulėti, lavėti, auklėtis, mokytis ir pan. Taigi dar vienas “statybininkų” namelio atributas -- planavimo lenta per beveik visą sieną, kurią gali pamatyti ir atėję aplankyti darželio, ir tėvai.

A. Landsbergienės nuotr.

Visi vaikai, žaidžiantys lauke, vilki ryškias liemenes (oranžines arba geltonas) – tokias, kokias patariama turėti mašinoje ar vilkėti važiuojant dviračiu. Ant liemenės -- darželio telefonas, jei vaikas kartais pasiklystų. Liemenės nuvelkamos, kai vaikai miega, tačiau vos jiems atsibudus ir išėjus į darželio teritoriją, yra užvelkamos.

Kaip vaikai žino, kur yra darželio teritorija, o kur jau parkas? Kai atėjau, nesupratau, kodėl ant žemės driekiasi virvė, tačiau paklausus auklėtoja paaiškino, kad tai -- darželio teritorijos žyma. Vaikai negali perlipti šios virvės ir žaidžia tik vienoje jos pusėje. Paklausiau, ar vaikai nebando, kas bus, jei jie peržengs tą virvę. Žinoma, kad bando, -- atsakė auklėtoja. Visur vaikai yra tokie patys. Pavyzdžiui, pasakojo apie vaikus, kurie sėdi darželio teritorijoje, o žaislus susideda jau parko teritorijoje ir vis stebi mokytoją, ar ką nors pasakys.

Mums bekalbant, kai kurie vaikai atsibudo. Jiems pakeitė sauskelnes, aprengė, užvilko liemenes,  ir vaikai ėmė žaisti: tai su vežimėliais, tai su DUPLO rinkiniais, tai su mašinėlėmis. Iš keturių auklėtojų vienas -- vyras.

Kaip jau minėjau, darželį lanko vaikai nuo vienerių iki penkerių metų. Grupės -- mišrios, t.y. jose įvairaus amžiaus vaikai. Jeigu vaikai iš vienos šeimos, jie pakliūva į tą pačią grupę. Anot auklėtojos, tai suteikia vaikams saugumo, mažyliams lengviau adaptuotis. Tuo metu, kai lankiausi, sesutė sėdėjo apsikabinusi savo mažą, tik ką atsibudusį broliuką. Auklėtoja pasakė: o ir ryšys tarp vaikų užsimezga gražus ir tvirtas…

A. Landsbergienės nuotr.

Antroji darželio grupė, kurią pavyko aplankti kitoje parko dalyje, vadinasi “Raganos namelis”. Kodėl raganos? Todėl, kad kurį laiką namelis, kuriame ši grupė laiko savo daiktus, buvo užrakintas namelis parke, ir vaikai -- gąsdindami vienas kitą -- vis sakydavo, kad jame gyvena ragana. Todėl, namelį atidavus darželiui, pavadinimas toks ir liko. Namelis -- mažulytis mažulytis, jame yra tik tualetas ir viena patalpa. Mokytojos džiaugiasi, kad joms pasisekė, nes namelis ir šildomas, ir turi šiltą vandenėlį. Namelio grindys -- kad neišsiteptų -- buvo dengtos tokia plastmasinės “žolės” danga, kurios kilimėliai paprastai būna prie durų kojoms nusivalyti. Iš tiesų namelis daug labiau panašėjo į sandėlį, o ne į darželio grupę. Tačiau visiškai neatrodė, kad vaikams reikia „tikros“ darželio grupės. Juk sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Be jokios abejonės, šis darželis tarsi įkūnija tokį posakį.

Man ši grupė labiau patiko, nes jau iš tiesų buvo parke, medžių apsuptyje. Grupės teritoriją žymėjo ne tik virvė, bet ir ant žemės padėtos didelės medžių šakos, patys medžiai, krūmeliai ir pan. Auklėtojos sakė, kad per įvairias šventes ir įgyvendindamos ugdymo programą išnaudoja juos supančią gamtą, todėl vaikams viskas yra labai natūralu.

A. Landsbergienės nuotr.

Šioje grupėje mažesni vaikai miegojo ne ant žemės, o vežimėliuose. Didesni -- taip pat, kaip ir pirmojoje grupėje.

Antrojoje grupėje radau tikrą lobį: mokytoją, kuri dirba seniausiai iš visų ir gali labai daug papasakoti apie šiuos lauko darželius. Ir iš tiesų ji labai daug papasakojo. Pasirodo, Švedijoje magistrantūroje (Linkoping mieste) jau galima studijuoti lauko pedagogiką ir du šio darželio pedagogai būtent tai ir studijuoja. Žinoma, daug kas labai panašu su tradicine pedagogika, tačiau yra ir specifinių dalykų.

Mokytoja parodė priemones, su kuriomis dirba. Pavyzdžiui, pasakas vaikams seka ant lentos, aptrauktos velta vilna: deda iš vilnos padarytus herojus, apie kuriuos skaito pasaką (jie “prilimpa” prie lentos), kad vaikai matytų -- ne tik girdėtų -- pasaką. Taip pat rodė, kad prie kiekvienos knygos turi maišelį, kur sudėtos priemonės (dažniausiai -- pačios gamintos) pasakai iliustruoti.

Mums išeinant iš šios grupės viena auklėtoja atsisėdo ant lentų pagrindo, ją aptūpė gal 10 mažylių, ir ji visiems skaitė knygelę. Tai -- knygelių centras. Jame -- kelios plastmasinės dėžės su lipnia juosta apklijuotais/įlaminuotais lapais (kad neišsiteptų) knygelėmis, kurias vaikai -- mūsų pokalbio metu -- vis pavartydavo.

Trečia grupė, kuri yra šiame parke, neturi nei “statybininkų”, nei “raganos” namelio. Ji -- visiškai, absoliučiai lauke. Vienintelė patalpa, kuria jie naudojasi -- viešasis (!) parko tualetas. Tiesa, kad būtų švaru, savivaldybė atitvėrė vieną tualetą ir padarė jį užrakinamą, kad vaikai galėtų juo naudotis, tačiau patalpa -- viešojo tualeto. Ir viskas. Visa kita vyksta visiškai lauke. Šios grupės nepavyko net nufotografuoti, nes labai įsilijo. Tačiau nuotraukos nieko ypatingo neatskleistų: atrodo, kad tai tiesiog grupelė vaikų, žaidžiančių per lietų lauke. Na, išėjusi pasivaikščioti. Sunku patikėti, kad tie vaikai išėjo ne pasivaikščioti, o tiesiog taip leidžia visas savo dienas. Paklausiau: nejaugi jie NIEKADA neina į vidų? Pasirodo, jei būna audra ar šiaip siaubingas oras, tai netoliese yra butas (anksčiau buvęs darželis), kur jie eina pabūti, kol oras bent truputį pagerės. Auklėtojos sakė, kad -- vos tik pagerėjus -- lekia į lauką, nes vaikai pripratę būti lauke ir sunku būti suvaržytiems bute. Ir dar. Tas “pagerėjęs” oras mums gali atrodyti toks, kai nesinori nė nosies kišti į lauką!

Keletas faktų:

- darželis priklauso savivaldybei, į jį užrašomi rajono vaikai

- jeigu lieka vietų, į darželį gali prašytis šeimos iš kitų rajonų

- darželis -- labai populiarus, kasmet yra laukimo sąrašai

- šį darželį lanko 107 vaikai

- dažniausiai į šį darželį pageidauja savo vaikus vesti aukštesniojo socio-ekonominio sluoksnio tėvai

- 2 kartus metuose pedagogai susitinka su tėvais, aptaria vaiko raidą ir progresą

- auklėtojos teigia, kad šiuose darželiuose auga vaikai nevaržomi lytinių stereotipų, nes nėra “stereotipinių” žaislų

- smulkioji motorika lavinama ir darželyje, ir namuose: tėvai skatinami dalyvauti vaiko ugdyme, todėl tose srityse, kur lauko darželis negali optimaliai lavinti vaikų, pasitelkiami tėvai, kurie, anot visų kalbintų pedagogų, labai aktyviai dalyvauja. Tiesa, vyriausioji mokytoja teigė, kad mitas, jog jei vaikas nedėlioja dėlionių, mažiau piešia, veria ir pan., tai jo motorika prasčiau vystosi. Jos nuomone, vaikai, imdami mažus pagaliukus, kaišiodami virveles, rinkdami už kotelių lapus, kapstydamiesi darželio darže (kur vaikai sodina gėles, daržoves) lavina smulkiąją motoriką ne ką ne mažiau. Be to, daug tyrimų teigia, kad stambioji motorika susijusi su kalbos raida, o lauko darželiuose veiklos, skirtos stambiajai motorikai, apstu.

- patys švedai teigia, kad lauko darželiai – ir vienas iš būdų spręsti vietų trūkumo darželiuose problemas. Pavyzdžiui, Malmės miestas skyrė 50 milijonų kronų (maždaug 5 mln eurų arba 17mln litų), kad atsirastų 900 naujų vietų darželiuose. Bus statomi nauji darželiai, tačiau atsiras ir nauji lauko darželiai, nes jų populiarumas auga, ir jie apsimoka valstybei finansiškai.  

Parengtas pagal Austėjos Landsbergienės tinklaraštį. Autorė kiek adaptavo tekstą specialiai Bernardinai.lt