Keliose krikščioniškose „black“ metalo grupėse grojantį, šiemet naują savo solinio projekto „Elgibbor“ albumą ir du rinkinius išleidusį Jareką „Fire“ kalbina Matthias Soberon.

Galbūt iš pradžių trumpai prisistatytum, papasakotum kokiose grupėse ir kokią muziką groji?

Esu kilęs iš Lenkijos, tačiau pastaruoju metu su šeima gyvenu Amerikoje. Groju keliose skirtingose grupėse. Mano solinis projektas vadinasi „Elgibbor“ (hebrajiškai – Dievas Visagalis). Esu grupės „Fire Throne“ pagrindinis vokalistas ir gitaristas, grupėje „Frost Like Ashes“ groju bosine gitara.

Groji keliuose projektuose bei grupėse, gal papasakotum, ką konkrečiai veiki šiuo metu?

Neseniai baigiau įrašyti naują „Elgibbor“ albumą, o šiuo metu darau nedidelę pertrauką, nes su žmona laukiame kūdikio.

Ar dalyvausi įrašinėjant naują „Frost Like Ashes“ albumą?

Taip, groti su tais vaikinais man labai patinka, nekantriai to laukiu.

Per kiek daugiau nei ketverius metus „Elgibbor“ išleido aštuonis albumus, numatomi dar du, kur randi laiko ir semiesi įkvėpimo?

Įkvėpimo visada semiuosi iš Dievo, o muzika yra mano pomėgis, kuriam skiriu išties daug laiko. Muzika, galima sakyti, tiesiog liejasi, o dauguma tekstų remiasi gyvenimiška patirtimi bei Šventuoju Raštu, tad juos kurti nėra sunku.

Įrašinėji studijoje ar namuose?

Turiu įsirengęs asmeninę studiją namuose.

Ką apie tavo repetavimą ir įrašinėjimą namuose mano žmona?

Ji mane palaiko visada. Ji žino, jog tai yra dalis to, kam mane pašaukė Dievas, tad su mano repeticijomis ir įrašinėjimu lengvai susitaiko.

Ar jai patinka „Elgibbor“?

Taip, patinka. Galbūt tai ne visai tas stilius, kurį ji mėgsta, tačiau vėlgi, šią muziką ji palaiko, nes palaiko mane ir Dievo man skirtąjį pašaukimą.

Kuo tavo naujasis šiemet įrašytas albumas „War“ skiriasi nuo ankstesniųjų?

Nuo ankstesnių albumų jis tikrai skiriasi. Muzika kiek stipresnė, o jo tema – pranašiškesnė (apokaliptiškesnė).

Esi krikščionis, ir tai labai aiškiai matyti ir iš tavo tekstų, tačiau iš pradžių sekei kita „religija“, satanizmu... Gal galėtum papasakoti, kaip iš to išsikapstei ir įžengei į „krikščionišką pasaulį“?

Satanistinę sceną palikau tuo savo gyvenimo laikotarpiu, kai buvau gan giliai įnikęs į narkotikus ir alkoholį, o gyvenimas buvo netekęs bet kokios prasmės. Daugybė mano draugų nusižudė, žinojau, kad nedaug trūksta ir man. Atėjo diena, kai pabandžiau tai padaryti, tačiau vienas mano draugas (buvęs būgnininkas) mane rado, jis man papasakojo, jog Dievas pakeitė jo gyvenimą, kad šiame gyvenime tikrai yra viltis ir prasmė. Tai man suteikė atramą. Buvau tarsi gilioje dumblo duobėje, iš kurios negalėjau išsigauti. Neturėjau į ką daugiau kreiptis... Taigi paklausiau jo ir nusprendžiau savo gyvenimą pavesti Kristui.

Supratau, kad Dievas gali atkurti viską, ką savo gyvenime buvau sugriovęs. Tuojau pat atsikračiau narkotikų ir alkoholio. Galiausiai pažvelgiau pro „religiją“ ir pamačiau, kad su Dievu gali sieti tikras ryšys. Kai augau Lenkijoje, religija man visada atrodė tiesiog kaip krūva taisyklių ir reikalavimų, kuriems privalai paklusti, kad būtum geras žmogus. Nežinojau, kad Dievui iš tiesų rūpiu tiek, kad dėl manęs Jis mirčiai siuntė savo sūnų. Tai ir pakeitė mano gyvenimą.

Nuostabus liudijimas... Jau kuris laikas gyveni JAV, kuo, tavo manymu, krikščionybė skiriasi JAV ir Lenkijoje?

Lenkijoje 97 procentai gyventojų yra katalikai, taigi pirmiausia esama teologinių skirtumų. Panašu, kad Lenkijoje religija yra virtusi tam tikru įpročiu, užuot buvusi gyvenimą perkeičiančia patirtimi. Taip yra ir kai kuriose Amerikos vietose bei bažnyčiose, tačiau panašu, kad amerikiečiai labiau stengiasi gyvenime vadovautis savo tikėjimu, o ne vien tik atkartoti ritualus. Bet šiaip vargu ar galima šiuo klausimu atskirti JAV ir Lenkiją, nes viskas priklauso ne nuo šalies, o nuo konkretaus žmogaus ir jo santykio su Jėzumi.

Savo albumuose nemažai dainų esi pavadinęs tiesiog hebrajų abėcėlės raidėmis, kodėl? Ką tai reiškia?

Dauguma tų dainų yra iš 119 psalmės, o raidės – tiesiog kiekvienos tos psalmės dalies „pavadinimai“. Ta psalmė labai prasmingai palietė mano gyvenimą, tad nutariau panaudoti ją savo muzikai.

Pastaruoju metu tavo albumus ėmėsi leisti profesionali leidybos firma, ką dar planuoji su „Elgibbor“?

Kaip jau minėjau, dėl šeimyninių aplinkybių „Elgibbor“ išeina „atostogų“. Nežinau, kiek ilgai jos tęsis, tikrai ne amžinai, tačiau ganėtinai ilgai, kad savo naujagimei ir jos mamai galėčiau skirti pakankamai laiko.

Ką gi, sėkmės leidžiant naujus albumus, palaimos šeimai ir naujagimei dukrytei. Gal norėtum ką nors palinkėti skaitytojams?

Būkite tvirti Viešpatyje ir galingi Jo tvirtumu! Laikykitės Jo tiesos ir Jo tiesa jus išlaisvins!

„Untombed“, 2009 Nr.1, parengė Kęstutis Pulokas