Prestižinių Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatais penktadienį paskelbti režisieriai Almantas Grikevičius ir Jonas Rimgaudas Jurašas, fotografas Romualdas Rakauskas, architektė Marija Matušakaitė, rašytoja Ramutė Skučaitė ir aktorius Rolandas Kazlas.

Šiems kultūros ir meno veikėjams premijos bus įteiktos Prezidentūroje kitų metų Vasario 16-osios minėjimo metu. Laureatus Kultūros ministerijoje paskelbė Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas istorikas Alfredas Bumblauskas.

A.Grikevičiui premija suteikta „už lietuviškojo poetinio kino tradicijos atvėrimą ir įprasminimą“, J.R.Jurašui – „už moderniosios teatro kalbos kūrimą, legendos sugrąžinimą į šiandieninę Lietuvą“.

R.Rakauskas laureatu tapo „už fotografijos meno poetinį įtaigumą“, o M.Matuškaitė – „už autentiškas senosios Lietuvos dailės atodangas".

R.Skučaitę nuspręsta apdovanoti „už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą“, R.Kazlą – „už tragiškąsias ir komiškąsias teatro dermes, už kūrybinį principingumą“.

Kultūros ir meno premija siekia 800 bazinių socialinių išmokų (MGL) dydžio, arba 104 tūkst. litų.

Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis džiaugėsi nedalyvavęs komisijos veikloje, nes kiekvienas kandidatas buvo vertas apdovanojimo.

„Aš džiaugiuosi, kad joje (komisijos veikoje – BNS) nedalyvauju, nes tai labai atsakingas, subtilus ir nelengvas darbas. Apima dvejopas jausmas, kada pamatai sąrašą garbių, daug nusipelniusių asmenybių, kuriuos pažįsti daugelį metų, kurie iš tikro kiekvienas yra verti apdovanojimų, pagarbos ir, deja, kai žinai, kad nedidelė dalis iš jų, maždaug trečdalis, tam sąraše“, – sakė ministras.

A.Bumblausko teigimu, šiais metais komisijos diskusijos buvo labai „solidžios ir platesnės, gilesnės“, nei anksčiau.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija iš 33 įvairių organizacijų rekomenduotų kandidatų atrinko 14 kultūros ir meno kūrėjų, iš kurių išrinktas minėtas šešetas.

Šiais metais į premiją pretendavo folkloro teatro režisierius bei scenografė Povilas ir Dalia Lidija Mataičiai, rašytojas Henrikas Algis Čigriejus, kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Kandidatų sąraše taip pat buvo politikas, visuomenės veikėjas bei meno, muzikos, kultūros istorikas Vytautas Landsbergis, žurnalistas Laimonas Tapinas, skulptorius Vladas Urbanavičius, architektas Eugenijus Viktoras Miliūnas bei šiuolaikinio meno kūrėjas Žilvinas Kempinas.

Nacionalinės premijos teikiamos nuo 1989 metų. Jomis jau apdovanoti daugiau nei pusantro šimto menininkų.

 

Antanas A. Jonynas: „Lietuvoje labai daug iškilių menininkų, kurie yra iki šiol neįvertinti“

Po konferencijos Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų skyrimo komisijos narys, poetas ir vertėjas Antanas A. Jonynas atsakė į kelis klausimus Bernardinai.lt dienraščiui.

Ponas Alfredas Bumblauskas spaudos konferencijos trumpai užsiminė, kad jis galbūt tikėjosi kiek kitokio rezultato po slapto balsavimo. O kaip Jums atrodo galutinis rezultatas – ar atitiko lūkesčius?

Nesinori išdavinėti paslapčių – kas vyko tariantis komisijai ir panašiai. Aišku, kadangi galutinis laureatų sąrašas yra matematinių skaičiavimų rezultatas, tai komisijoje turbūt nėra nė vieno žmogaus, kurio nuomonė visiškai sutaptų su paskelbtuoju šešetuku. Taigi, ne visiškai sutampa ir su mano. Tačiau tokia baigtis labai ir nenustebino, nes komisijos aptarimuose paskelbtųjų laureatų pavardės buvo daug kartų minimos.

Žinoma, galėjo laureatais tapti ir kiti žmonės. Bet matematiškai viskas išsidėliojo taip, kaip yra.

Iš kultūros ministro Remigijus Vilkaičio kalbos galima suprasti, kad ši premija ne tik garbės, bet ir solidžios paramos klausimas. Kiek šiemet tokie motyvai lėmė laureatų skyrimą?

Reikia pripažinti, kad šiųmetis sąrašas yra toks, jog beveik visi šie laureatai galėjo pretenduoti į premiją, skiriamą už viso gyvenimo nuopelnus. Mano nuomone, nėra labai gerai, kad šiemet susiklostė tokia situacija.

Antra vertus, tai liudija, kad Lietuvoje labai daug iškilių menininkų, kurie yra iki šiol neįvertinti. Todėl nenuostabu, kad tų iškilių asmenybių viso gyvenimo nuopelnų našta bei autoritetas spaudžia ir komisiją. Bet šių dalykų turbūt ir neįmanoma išvengti. Norėtųsi, kad šiame sąraše būtų vardų, kurie liudytų apie kokį nors „meninį proveržį“, bet yra kaip yra.

Tad, jei bandytume kalbėti apie ateitį, kuri taip dažnai pristatoma niūriais ekonominiais terminais, ar verta „proveržio“ laukti, tarkim, kitais metais?

Sunku pasakyti. Jei iš tiesų Lietuvoje atsirastų itin pribloškiantis meninis vyksmas, manau, jis tikrai neliktų nepastebėtas ir jam pavyktų prasiskverbti į komisijos posėdžius. Vis dėlto šiemet ypatingai ryškių vyksmų buvo mažoka.

Parengta pagal BNS agentūros ir Bernardinai.lt informaciją