Tarptautinė kardinolo Van Thuan Bažnyčios socialinės doktrinos observatorija, kurios būstinė yra Italijoje, publikavo metinę ataskaitą, kurioje pristatė Bažnyčios socialinės doktrinos padėtį pasaulyje 2008 metais. Šios ataskaitos rengėjai tvirtina, kad tai pirma tokio užmojo analizė. Planuojama tokias ataskaitas ruošti kasmet.

Žinoma, jokioje ataskaitoje neįmanoma aprašyti visko, kas nutiko pasaulyje. Tad Tarptautinės kardinolo Van Thuan Bažnyčios socialinės doktrinos observatorijos suburtas kolektyvas taip pat privalėjo išskirti prioritetus. Tai buvo daroma remiantis tiek Bažnyčios socialinės doktrinos principais, tiek popiežiaus Benedikto XVI mokymu 2008 metais.

Ataskaitoje atskirai apžvelgiami visi penki kontinentai ir atskiri jų regionai, pristatant svarbiausias jų politinio, ekonominio, socialinio gyvenimo datas ir įvykius. Šie, kaip sakyta, apmąstomi Bažnyčios socialinės doktrinos šviesoje.

Trumpą įvadą ataskaitai parašęs kardinolas Renato Martino, ilgametis Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas emeritas, pats daugybe kartų įvairiose valstybėse politikams, ekonomistams ir akademiniam pasauliui pristatinėjęs Bažnyčios socialinės doktrinos principus, tvirtina, jog ši ataskaita yra naudingas įrankis. Tai nėra tik faktų, datų ir įvykių „inventorizacija“, tačiau tam tikras žemėlapis, kuris veiksmingai padeda orientuotis pasaulinėje panoramoje.

Italijos Trieste diecezijos arkivyskupas Giampaolo Crepaldi, Tarptautinės kardinolo Van Thuan Bažnyčios socialinės doktrinos observatorijos pirmininkas, džiaugėsi, kad jo vadovaujama institucija pasiekė brandą, leidusią parašyti tokį sudėtingą dokumentą kaip metinė ataskaita. Kita vertus, 2004 metais įsteigta Observatorija kasdien, su bendradarbių įvairiuose kraštuose pagalba renka informaciją, kuri vienaip ar kitaip siejasi su Bažnyčios socialine doktrina ir teikia jos vertinimą. Tad metinė ataskaita yra tarsi šio darbo sintezė.

Ši sintezė yra iškalbi. Iš vienos pusės, ji rodo kiek daug katalikų pasaulyje darbuojasi pačiuose įvairiausiuose baruose, medicinos, švietimo, socialinio teisingumo srityje. Kai kada šio darbo sąlygos yra tikrai sunkios ir reikalaujančios daug pasiaukojimo, nekalbant apie tai, jog kartais pavojingos, grasinančios mirtimi.

Iš kitos pusės, pasaulyje pasklidusiose katalikų bendruomenėse pastebimi „keli greičiai“. Greičiausieji gerai įsisavina Bažnyčios socialinę doktriną, seka Šventojo Tėvo mokymą, įvairių ekspertų komentarus. Tačiau kitos bendruomenės pažįsta tik dalį socialinio mokymo. Pavyzdžiui, rodo didelį jautrumą skurdo ir socialinio neteisingumo problemoms, tačiau ignoruoja nuolatinius Benedikto XVI raginimus gyvybės ir šeimos klausimus suvokti tokiame pačiame lygyje. Neatsitiktinai ataskaitoje konstatuojama, jog katalikai nesugeba pateikti adekvačios atsvaros šiandieninėms šeimai žalingoms politikoms, pasižyminčiomis aukštu tarptautinio organizuotumo lygiu.

Taip pat yra katalikų bendruomenių, kurios nelabai supranta Bažnyčios socialinės doktrinos reikšmės, laikydami ją nelabai reikalinga ar būtina humanistine etika. Iš tikro Bažnyčios socialinė doktrina kalba apie įvairius Bažnyčios buvimo pasaulyje aspektus ir padeda katalikams užimti vieną ar kitą laikyseną sudėtingų problemų atžvilgiu.