2012 m. vasario 8 d., trečiadienis

„Aidija. 1989–2009 lietuvių chorinė muzika“

2009-12-14
Rubrikose: Kultūra » Melomanija  Multimedija » Muzika 

Choro „Aidija“ 20-mečio jubiliejaus proga išleistai kompaktinei plokštelei kolektyvo vadovas Romualdas Gražinis su „Aidija“ pasirinko lietuvių kompozitorių dainų – harmonizuotų ar originalių – programą.

Dauguma jų – šio choro gyvavimo amžininkės, sukurtos pastaraisiais dešimtmečiais, tik Juozo Gruodžio „Skamba, skamba kanklės“ nukelia į tarpukario laikotarpį. Šis studijų metais (1921) Leipcige dar jauno kompozitoriaus parašytas kūrinys – pirmasis sutartinių panaudojimo pavyzdys J. Gruodžio kūryboje. Tačiau sykiu „Skamba, skamba kanklės“ priskirtina prie gražiausių lietuvių chorinės muzikos puslapių – tai kūrybingai išplėtota liaudies daina, sutartinė – unikali lietuvių daugiabalsio muzikinio folkloro rūšis.

Pastaroji daina ir Vytauto Montvilos to paties pavadinimo kompozicija šioje plokštelėje sudaro nelyginant diptiką – toks buvo R. Gražinio ir „Aidijos“ sumanymas siekiant atskleisti du skirtingus požiūrius į tą pačią sutartinę. Be to, dar šio choro veiklos pradžioje išgirdęs jo dainavimą, V. Montvila 1992 m. pats įteikė savo dainos rankraštį R. Gražiniui kaip pagarbos ir pasitikėjimo ženklą.

Dar vieną požiūrį į sutartinę rodo Vaclovo Augustino „Treputė martela“ – efektinga, spalvinga chorinė kompozicija, įjungiant keletą liaudies instrumentų. „Treputė martela“ nuo pirmų „Aidijos“ žingsnių vainikuodavo jos koncertus. Antano Kučinsko „Giesmė apie smerties artėjimą" į „Aidijos“ repertuarą įtraukta prieš porą metų. Šis vokalinis kūrinys – tai dalis iš oratorijos-misterijos „Giesmės apie smertį“, kurios premjera 2007 m. įvyko Tytuvėnų festivalyje. Netrukus giesmė prigijo „Aidijos“ koncertų programose. Kantičkų tekstai, sąšaukos su baroko muzika, polidermiškumo elementai, akademinio giedojimo ir žemaitiškoms dainoms būdingo sodraus, valingo skambėjimo samplaika – tai „Giesmės apie smerties artėjimą“ ypatybės, kurios atskleidžia ją kaip originalios stilizacijos pavyzdį.

Pluoštas plokštelėje įrašytų dainų priklauso 8-ajame dešimtmetyje iškilusių kompozitorių kartai, kurios nariai priskirtini prie ryškiausių minimalizmo ir neoromantizmo atstovų lietuvių muzikoje. Čia skamba Onutės Narbutaitės „Vasara, Vidmanto Bartulio „Gražuolis garvežys“, Algirdo Martinaičio „Intakas“, Mindaugo Ubaičio „Išvaikščiojau mišką, išvaikščiojau lauką“. Kaip tik su šios kartos autorių muzika pastaraisiais metais klostėsi ypač glaudus „Aidijos“ kūrybinis ryšys.

Dainos žanras, ko gero, nė vienam šių kompozitorių nėra būdingiausias – dabarties muzikiniame gyvenime juos dažniau siejame su stambesnių formų, sudėtingesnės muzikinės kalbos, pakitusios stilistikos veikalais. Tad prieš dešimtmetį kitą šių kompozitorių parašytos dainos, sugrįžtančios minimalizmo, neoromantizmo estetikos link, patraukia švelnia plastika, skaidriu intymumu ar žaisme. Panašūs bruožai prie šios grupės dainų prijungia ir Nomedos Valančiūtės kompoziciją „Lietus plonom stiklinėm kojom“. Kompaktinėje plokštelėje „Aidija“ atlieka ir dar dvi išplėtotas lietuvių liaudies dainas. Kristinos Vasiliauskaitės „Ir atlėkė paukščiukė liudija ilgametę kompozitorės ir choro muzikinę bičiulystę, o „Vai ūžia gaudžia“, kurios autentiškas pavidalas 1825 m. publikuotas pirmame, Liudviko Rėzos sudarytame lietuvių liaudies dainų rinkinyje „Dainos“, – dirigento Romualdo Gražinio chorinė aranžuotė.

Vytautė Markeliūnienė

1. Nomeda Valančiūtė. „Lietus plonom stiklinėm kojom“ (1987, ž. Henriko Radausko)
2. Onutė Narbutaitė. „Vasara“ (1991, ž. Onutės Narbutaitės)
3. Vidmantas Bartulis. „Gražuolis garvežys“ (1993)
4.Algirdas Martinaitis. „Intakas“ (1996, ž. lietuvių liaudies)
5. Kristina Vasiliauskaitė. „Ir atlėkė paukščiukė“ (1995, ž. lietuvių liaudies)
6. aranž. Romualdas Gražinis. Lietuvių liaudies daina „Vai ūžia gaudžia“
7. Vaclovas Augustinas. „Treputė martela“ (1991, ž. lietuvių liaudies)
8. Antanas Kučinskas. „Giesmė apie smerties artėjimą“ (2007, ž. lietuvių liaudies)
9. Mindaugas Urbaitis. „Išvaikščiojau mišką, išvaikščiojau lauką“ (1986, ž. Jono Juškaičio)
10. Vytautas Montvila. Harm. lietuvių liaudies daina „Skamba kankliai“ (1992)
11. Juozas Gruodis. Harm. lietuvių liaudies daina „Skamba kankliai“ (1921)

Algirdas Martinaitis „Intakas“ (ištrauka)

www.aidija.com

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Jeano-Pierre’o ir Luco Dardenne’ų filmas „Berniukas su dviračiu“

Vilniuje ką tik baigėsi septintasis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ – kai kurie filmai iškeliavo į kitus miestus ir iki vasario 5 dienos bus rodomi Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Nidoje.

Menai

Nėra to šalčio, kuris neišeitų į gera. Kai lauko sąlygos neįprastos, yra proga daugiau laiko skirti neįprastiems dalykams – pavyzdžiui, pažvelgti į praėjusios savaitės „Bernardinai.lt“ kultūrines žinias ir pasisiūdinti savo skiautinius iš tos medžiagos.

Jūratė Stauskaitė

Žmogus nuo pirmųjų žingsnių turi suvokti, jog šiame pasaulyje jis nėra tam, kad jį kopijuotų, o tam, kad pasaulis jį atskleistų.

sinagoga

Norėdamas atkreipti dėmesį į šio Lietuvos architektūros paveldo fenomeno būklę, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas rengia fotografijų parodą „Kadišas medinėms sinagogoms“.

Hansas Joachimas Morgenthau. Politika tarp valstybių: kova dėl galios ir taikos.

„Politika tarp valstybių“ – jau klasika tapęs autoriaus veikalas, kuriame pateikiama tarptautinių santykių teorija, pristatanti ir pagrindžianti realistinės valstybių politikos nuostatas.