2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

„Aidija. 1989–2009 lietuvių chorinė muzika“

2009-12-14
Rubrikose: Kultūra » Melomanija  Multimedija » Muzika 

Choro „Aidija“ 20-mečio jubiliejaus proga išleistai kompaktinei plokštelei kolektyvo vadovas Romualdas Gražinis su „Aidija“ pasirinko lietuvių kompozitorių dainų – harmonizuotų ar originalių – programą.

Dauguma jų – šio choro gyvavimo amžininkės, sukurtos pastaraisiais dešimtmečiais, tik Juozo Gruodžio „Skamba, skamba kanklės“ nukelia į tarpukario laikotarpį. Šis studijų metais (1921) Leipcige dar jauno kompozitoriaus parašytas kūrinys – pirmasis sutartinių panaudojimo pavyzdys J. Gruodžio kūryboje. Tačiau sykiu „Skamba, skamba kanklės“ priskirtina prie gražiausių lietuvių chorinės muzikos puslapių – tai kūrybingai išplėtota liaudies daina, sutartinė – unikali lietuvių daugiabalsio muzikinio folkloro rūšis.

Pastaroji daina ir Vytauto Montvilos to paties pavadinimo kompozicija šioje plokštelėje sudaro nelyginant diptiką – toks buvo R. Gražinio ir „Aidijos“ sumanymas siekiant atskleisti du skirtingus požiūrius į tą pačią sutartinę. Be to, dar šio choro veiklos pradžioje išgirdęs jo dainavimą, V. Montvila 1992 m. pats įteikė savo dainos rankraštį R. Gražiniui kaip pagarbos ir pasitikėjimo ženklą.

Dar vieną požiūrį į sutartinę rodo Vaclovo Augustino „Treputė martela“ – efektinga, spalvinga chorinė kompozicija, įjungiant keletą liaudies instrumentų. „Treputė martela“ nuo pirmų „Aidijos“ žingsnių vainikuodavo jos koncertus. Antano Kučinsko „Giesmė apie smerties artėjimą" į „Aidijos“ repertuarą įtraukta prieš porą metų. Šis vokalinis kūrinys – tai dalis iš oratorijos-misterijos „Giesmės apie smertį“, kurios premjera 2007 m. įvyko Tytuvėnų festivalyje. Netrukus giesmė prigijo „Aidijos“ koncertų programose. Kantičkų tekstai, sąšaukos su baroko muzika, polidermiškumo elementai, akademinio giedojimo ir žemaitiškoms dainoms būdingo sodraus, valingo skambėjimo samplaika – tai „Giesmės apie smerties artėjimą“ ypatybės, kurios atskleidžia ją kaip originalios stilizacijos pavyzdį.

Pluoštas plokštelėje įrašytų dainų priklauso 8-ajame dešimtmetyje iškilusių kompozitorių kartai, kurios nariai priskirtini prie ryškiausių minimalizmo ir neoromantizmo atstovų lietuvių muzikoje. Čia skamba Onutės Narbutaitės „Vasara, Vidmanto Bartulio „Gražuolis garvežys“, Algirdo Martinaičio „Intakas“, Mindaugo Ubaičio „Išvaikščiojau mišką, išvaikščiojau lauką“. Kaip tik su šios kartos autorių muzika pastaraisiais metais klostėsi ypač glaudus „Aidijos“ kūrybinis ryšys.

Dainos žanras, ko gero, nė vienam šių kompozitorių nėra būdingiausias – dabarties muzikiniame gyvenime juos dažniau siejame su stambesnių formų, sudėtingesnės muzikinės kalbos, pakitusios stilistikos veikalais. Tad prieš dešimtmetį kitą šių kompozitorių parašytos dainos, sugrįžtančios minimalizmo, neoromantizmo estetikos link, patraukia švelnia plastika, skaidriu intymumu ar žaisme. Panašūs bruožai prie šios grupės dainų prijungia ir Nomedos Valančiūtės kompoziciją „Lietus plonom stiklinėm kojom“. Kompaktinėje plokštelėje „Aidija“ atlieka ir dar dvi išplėtotas lietuvių liaudies dainas. Kristinos Vasiliauskaitės „Ir atlėkė paukščiukė liudija ilgametę kompozitorės ir choro muzikinę bičiulystę, o „Vai ūžia gaudžia“, kurios autentiškas pavidalas 1825 m. publikuotas pirmame, Liudviko Rėzos sudarytame lietuvių liaudies dainų rinkinyje „Dainos“, – dirigento Romualdo Gražinio chorinė aranžuotė.

Vytautė Markeliūnienė

1. Nomeda Valančiūtė. „Lietus plonom stiklinėm kojom“ (1987, ž. Henriko Radausko)
2. Onutė Narbutaitė. „Vasara“ (1991, ž. Onutės Narbutaitės)
3. Vidmantas Bartulis. „Gražuolis garvežys“ (1993)
4.Algirdas Martinaitis. „Intakas“ (1996, ž. lietuvių liaudies)
5. Kristina Vasiliauskaitė. „Ir atlėkė paukščiukė“ (1995, ž. lietuvių liaudies)
6. aranž. Romualdas Gražinis. Lietuvių liaudies daina „Vai ūžia gaudžia“
7. Vaclovas Augustinas. „Treputė martela“ (1991, ž. lietuvių liaudies)
8. Antanas Kučinskas. „Giesmė apie smerties artėjimą“ (2007, ž. lietuvių liaudies)
9. Mindaugas Urbaitis. „Išvaikščiojau mišką, išvaikščiojau lauką“ (1986, ž. Jono Juškaičio)
10. Vytautas Montvila. Harm. lietuvių liaudies daina „Skamba kankliai“ (1992)
11. Juozas Gruodis. Harm. lietuvių liaudies daina „Skamba kankliai“ (1921)

Algirdas Martinaitis „Intakas“ (ištrauka)

www.aidija.com

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)

Tuba Mirum 2009-12-15 13:43

Sveikinua,Romai,Saunuoliai. Grazi sukaktis - 20metu. Vidmantas

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Gaoussou Diawara

Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.

Algimantas Aleksandravičius (juodai balta foto)

Algimantui Aleksandravičiui 2011 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija skirta „už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, LDK paveldo poetiškus atspindžius“.

Aidas Marčėnas „Ištrupėjusios rdvės“

„Ištrupėjusios erdvės“ – tai poeto Aido Marčėno „devynių gyvenimų eilės“, arba dvyliktasis eilėraščių rinkinys. Naujuose eilėraščiuose skleidžiasi kasdien patiriami išgyvenimai, dabartinio pasaulio ir žmogaus būsenos, aktualūs apmąstymai.