„Anksčiau, kas gerai, o kas blogai, diktavo Maskva, o dabar – Briuselis!“ (todėl klausyti Briuselio – blogai). „Tamsta mąstai, kalbi, elgiesi kaip tarybinių laikų komunistas!“ (vadinasi, mąstai, kalbi, elgiesi blogai). Ar kada nors esate girdėję tokį neatremiamą argumentą, įrodantį vieno ar kito asmens minčių ir veiksmų ydingumą, ar net bendrosios Lietuvos Respublikos ir jos piliečių padėties niekingumą? Aš, deja, esu. Kai tai sako, kokia nors ypata, kuri gali tavo teiginių klaidingumą įrodyti dar ir tuo, kad tu avi mėlynais batais ar esi peroksidu nusidažęs plaukus – juokinga, ir tiek. Bet kai panašiais argumentais pradeda remtis tokie rimti apžvalgininkai kaip Vladimiras Laučius – mažų mažiausiai sutrinki.

Taii, argumentas, kurį naudoja V. Laučius apginti Arvydą Šliogerį nuo tų, kurie paprašė VU akademinės etikos komisijos išsakyti savo nuomonę apie kai kuriuos pastarojo pasisakymus, sutrumpintai išrodo šitaip: skųsti profesorių etikos komisijai – niekinga, nes taip darė tarybinių laikų „stukačiai“. Geriau ne skųstis, o susigrumti su apskųstuoju lygiavertėje diskusijoje – kontrargumentais.

Įdomu kokiais? Lygiaverčiais? Pasamprotauti, jog kai kuriems individams labiau reikėtų domėtis vaikaičių auklėjimu, o ne kuo nors kitu? Ar pasamprotauti apie profesoriaus sielos būsenas (atkreipkime dėmesį į tai, į ką atkreipė dėmesį ir akademinės etikos komisija – nelabai gražu, kai profesorius studentus debilais vadina)? Ar apskritai griebtis naujųjų laikų herojaus Drąsiaus Kedžio priemonių? Na, ne šauninko, o bent kokios laidynės, „ragatkės“ tarybinių laikų terminais? Absurdas! Taip elgtis gana žema, ir to visai nereikia, kai gyveni vadinamojoje teisinėje valstybėje, kurioje gali ne savo būdu suvokiamą teisingumą realizuoti, bet kreiptis į atitinkamas institucijas ir pasiteirauti, ar mūsų taikų bendrabūvį reglamentuojantys kodeksai nebuvo pažeisti. Tai ir buvo padaryta.

Ar skundimasis yra tipiškas tarybinių laikų reliktas? Kažin. Nežinia, kiek tiesos yra pasakojimuose, kad amerikiečiai pamatę, jog girtas jų draugas išvairuoja automobilį iš vakarėlio tuoj pat kviečia policiją. Bet apskritai amerikiečiai, atrodo, itin linkę pasitikėti numerio 911 tarnybomis, antroje vietoje – po Dievo. Ir nieko, komunizmo perteklių ten matė tik senatorius Johnas McCarthy praėjusio amžiaus viduryje.

Apskritai argumentai – „tai ne tiesa, nes taip sakė komunistai, tai blogai, nes taip elgėsi komunistai“, labai primena kitą, Vakarų filosofijoje dėl tam tikrų priežasčių labiau žinomą, įrodymo klaidą, vadinamąjį argumentum ad Hitlerum, lietuviškai būtų Hitlerio argumentas ar apeliacija į Hitlerį. Termino sukūrimas priskiriamas Leo Straussui, Lietuvoje vis populiarėjančiam konservatyviam amerikiečių politikos filosofui. O šio argumento esmė tokia. Tarkime, jūs norite įrodyti, kad evoliucijos teorija yra bloga. Galite remtis Biblija, tačiau veikiausiai nūdienio sekuliarizmo išpaikintam ir Dievu netikinčiam jūsų oponentui šio argumento nepakaks. Galite bandyti remtis kažin kokiais paleontologiniais argumentais, tačiau jūsų oponentas gali kontrargumentuoti kuriame nors „National Geographic“ numeryje paskelbtomis nuotraukomis. Tačiau galiausiai galite tiesiog pareikšti: šia kvaila teorija tikėjo Hitleris, ir būtent vadovaudamasis ja jis atliko savo juodžiausius darbus – naikino žydus, slavus ir visus tuos, kurie gadino arijų rasę. Na taip, Hitleris išties tikėjo, jog arijai toliausiai nužengė evoliucijoje. O juk viskas, kuo tikėjo Hitleris, ypač tuomet, kai projektavo „galutinį žydų klausimo sprendimą“ ir panašias baisybes, yra blogai. Vadinasi, evoliucijos teorija taip pat yra blogis. Galite triumfuodamas švęsti pergalę...

Atsakymas į klausimą, kodėl apeliacija į Hitlerį ar šiuo atveju į komunistus yra logiškai ydinga turi daug aspektų. Čia paliesiu tik patį linksmiausią – šiuo argumentu galima įrodyti bet ko blogumą.

Štai pacitavote kokį nors savo mėgstamą filosofą, kuriam nuoširdžiai pritariate, na, kad ir tą patį Leo Straussą, Aristotelį ar šv. Tomą Akvinietį. Ir pasielgėte kaip komsomolo aktyvistas! Jie irgi citavo Marxo-Engelso-Lenino trejybę. Manote, kad ultratautinės pono Murzos pažiūros yra fašistinės – jūs tikras komunistas, nes tarybiniai aktyvistai buvo susirūpinę tautos patriotų apšaukimu fašistais. Manote, jog Lietuvai kyla grėsmė iš kokios kitos valstybės? Nesiguoskite tuo, kad priklausote kokiai dešiniąja save laikančiai partijai, jūs paprasčiausias komunistas. Komunistai irgi manė, kad visas buržuazinis pasaulis nori Tarybų šalį praryti, tiek politiškai (va va, Briuselio diktatas), tiek ir kultūriškai (su savo vartotojiškais amerikoniškais papročiais).

Be to, komunistai dar valgė, gėrė, dainavo, šoko, miegojo, rašė knygas ir straipsnius, kūrė eiles ir jas skaitė, mylėjo (ne tik kompartiją, bet ir priešingą lytį), susilaukdavo vaikų ir juos augino, rūpinosi savo tėvais, gerdavo degtinę, mušdavosi, žudydavosi, vairuodavo automobilius, galiausiai, ir tai išties glumina, – kvėpavo...

Tad kaip gyventi nebūnant komunistu?