John Thavis, Catholic News Service Romos biuro vadovas:

Dar visai neseniai Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčių santykius temdė vos ne „šaltasis karas“ dėl teritorinės jurisdikcijos, nuosavybės ir evangelizacinių metodų. Tačiau per pastaruosius porą metų įvyko tikras ekumeninis persilaužimas – vienas iš naujausių jo ženklų buvo Rusijos ortodoksų pasiūlymas Vatikanui sudaryti bendrą komandą, siekiant įveikti Europos sekuliarizaciją. Apie tai kalbėsime šiandienos Vatikano apžvalgoje.

Carol Glatz, CNS korespondentė Romoje:
Atidesni Vatikano dienraščio skaitytojai prieš kurį laiką tikriausiai pastebėjo ilgą Rusijos ortodoksų arkivyskupo Hilariono, kuris yra savos rūšies Rusijos Ortodoksų bažnyčios Užsienio reikalų ministras, straipsnį. Jame Vatikanas raginamas bendradarbiauti kovojant su tuo, ką autorius pavadino „kovingąja sekuliarizacija“, vykstančia visoje Europoje. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad religija praranda savo įtaką viešajame gyvenime ir uždaroma į privataus pamaldumo „getą“. Siūloma aktyviau kovoti prieš abortus, homoseksualias santuokas, eutanaziją ir embrionų naikinimą.

J. T.: Arkivyskupas Hilarionas netgi pasiūlė, kad kartais gali tekti pareikšti pilietinį nepaklusnumą, pavyzdžiui, kai krikščionys atsisako dalyvauti veikloje priešingoje dieviškajam įstatymui. Beje, arkivyskupas Hilarionas nėra praėjusios kartos balsas. Jam 43 m. ir jis yra laikomas vienu iš dinamiškiausių jaunųjų Rusijos Ortodoksų Bažnyčios lyderių.

Įdomu yra tai, kad jo pasiūlymas labai panašus į deklaraciją, kurią prieš keletą savaičių paskelbė daugiau nei 140 krikščionių lyderių Niujorke. Vadinamoji „Manhatono deklaracija“ taip pat siūlo atkaklią kovą už tuos pačių dalykus, užsimindama, kad kartais gali būti reikalingas atsisakymas bendradarbiauti ir netgi pilietinis nepaklusimas.

Taigi, tiek Europoje, tiek JAV, regis, vyksta paraleliniai judėjimai, skatinantys pasipriešinti sekuliarizmui, abiem atvejais – bendromis ekumeninėmis pastangomis.

C. G.: Reikia turėti omenyje, kad Rusijos Ortodoksų Bažnyčia patyrė daugiau nei 70 metų trukusias komunistines represijas. Jos vadovai jaučia, kad dėl to jie aiškiau įžvelgia religijos išstūmimą į visuomenės paribius.

Anot arkivyskupo Hilariono, karingasis sekuliarizmas yra tiek pat pavojingas, kaip ir karingasis ateizmas. Jis kalbėjo apie seminarijų ir bažnyčių pavertimą muziejais valdant sovietų komunistams. Šiuolaikinėje Europoje, sakė jis, seminarijos yra tuščios, o bažnyčios paverčiamos aludėmis ne dėl to, kad valstybė jas konfiskuotų, bet todėl, kad drastiškai sumažėjo religinė praktika. Jo manymu, iš dalies tam paskatina priešiškumo religijos atžvilgiu atmosfera.

J. T.: Vatikanas formaliai neatsakė į Rusijos Ortodoksų pasiūlymą jungtis į kovą prieš Europos sekuliarizaciją, nors daugelį metų katalikų Bažnyčios atstovai siūlė ekumeninį bendradarbiavimą būtent šiose srityse. Tačiau praėjusią savaitę Vatikane įvyko nevienareikšmiškai svarbus diplomatinis poslinkis. Po to, kai popiežius Benediktas XVI susitiko su Rusijos prezidentu, Vatikanas ir Rusija susitarė atkurti visaverčius diplomatinius santykius. Dauguma stebėtojų sako, kad toks žingsnis nebūtų įmanomas be Rusijos Ortodoksų Bažnyčios pritarimo.

C. G.: Susitarimas atveria kelią ilgai lauktam popiežiaus Benedikto ir Rusijos Ortodoksų patriarcho Kirilo susitikimui.

Ortodoksams patinka popiežius Benediktas. Praėjusį mėnesį rusų kalba jie išleido popiežiaus kalbų rinkinį apie dvasinę krizę Europoje. Šią savaitę ortodoksai pasakė, kad jie nemato kliūčių popiežiaus ir patriarcho susitikimui. Jau vyksta svarstymai, kur tai galėtų įvykti – tikriausiai ne Romoje ir ne Maskvoje, bet, be abejonės, Europos širdyje.

Parengė S. Ž.