Organizacija „The Pew Forum on Religion and Public Life“ praeitą trečiadienį paskelbė ataskaitą, kuri turėtų sužadinti diskusijas apie vis didesnę Amerikos dvasinę kakofoniją – tradicinių religijų, fantazijos ir mitologijos mišinį.

 Ataskaita, pavadinta „Daugybė amerikiečių maišo įvairius tikėjimus“, nurodo, kad daugybė amerikiečių dabar nusprendžia „krikščionybę sumaišyti su rytietiškais ar Naujojo amžiaus tikėjimais“, ir kad „visose svarbiausiose JAV religinėse grupėse yra ganėtinas kiekis“ žmonių, kurie teigia turėję antgamtinių patirčių, pvz., susidūrę su dvasiomis.

 Pirmą kartą per keturiasdešimt septynerius metus, kai vykdomos tokios apklausos, teigiančiųjų, jog turėjo religinių ar mistinių patyrimų, kuriuos pateiktas klausimas apibrėžė kaip „staigios religinės įžvalgos ar atbudimo akimirką“, buvo daugiau nei tų, kurie teigė tokios patirties neturėję. (Klausimas: ar tokia patirtimi būtų laikytinas ir pirmą kartą mano matytas Michaelo Jacksono „Thriller“ videoklipas?).

 Dvidešimt procentų protestantų ir dvidešimt aštuoni procentai Romos katalikų teigia tikį reinkarnacija, kuri akivaizdžiai prieštarauja krikščioniškam Paėmimo scenarijui. Negana to, maždaug toks pats jų procentas pareiškė tikį astrologija, joga, kaip dvasine praktika, ir idėja apie „dvasinę energiją“, sklindančią iš „kalnų, medžių ar kristalų“. Vaje. Kažkieno Dievas ims pavyduliauti.

 Įdomiausia, kad kai kuriais atvejais krikščionimis save laikantys žmonės tokiais dalykais linksta tikėti labiau nei tie, kurie savęs nepriskiria jokiai tikybai. (Būtina pabrėžti, kad nepriskiriantis savęs jokiai tikybai nėra tas pats, kas netikintysis. Daugelis jų gyvena dvasinį gyvenimą, tiesiog nėra atradę „savo“ bažnyčios, sinagogos, mečetės, sambūrio, ouija lentos ar dar ko nors).   

 Be to šešiolika procentų protestantų ir septyniolika procentų Romos katalikų teigia tikį, jog kai kurie žmonės gali „nužiūrėti pikta akimi“ ir „prakeiksmais ar užkeikimais padaryti taip, kad nutiktų kas nors bloga“. Iš to, kaip mano mama varstydavo mane savo žvilgsniu, kai elgdavausi blogai, galėčiau manyti, kad toji „pikta akis“ yra su kojomis.

 Nuo 1996 m. dvasios buvimą patyrusių amerikiečių procentas išaugo dvigubai – nuo devynių iki aštuoniolikos procentų, o teigiančių, jog bendravo su mirusiuoju, skaičius išaugo beveik dviem trečdaliais – nuo aštuoniolikos iki dvidešimt devynių procentų.

 Kalbant apie politinius respondentų įsitikinimus, demokratai beveik dvigubai dažniau nei respublikonai yra linkę tikėti dvasiomis ir kreiptis į būrėjus, demokratai taip pat net septyniasdešimt vienu procentu daugiau nei respublikonai yra linkę tikėti bendravimo su mirusiaisiais tikimybe. Tik prašau čia nepainioti juokelių, kad Barackas Obama – tai Jimmy Carterio dvasia, tokių anekdotų jau prisiklausiau.

 Ši ataskaita – dar vienas įrodymas, kad amerikiečiai ir toliau yra linkę iš tikybų šiupinio kurpti Pono Bulviagalvio dvasines tapatybes – dogmas lankstyti taip, kad šios atitiktų jų poreikius, užuot patys derinęsi prie tikėjimo dogmų. Pasirodo, tai veda tik prie dar didesnio „dvasingumo“. Derinkit arfas, citras, tablas ir muziką banginiams.

„The New York Times“, 2009 12 12,      vertė Kęstutis Pulokas