Praėjusią savaitę nemažai pasaulio žiniasklaidos dėmesio susilaukė 47-erių metų Prancūzijos parlamentarė Valerie Boyer. Ši simpatiška, liekna išsiskyrusi trijų vaikų mama atkreipė į save dėmesį, pateikusi kontroversišką įstatymo projektą – ji pasiūlė, kad visos reklaminės nuotraukos, kurios yra skaitmeniniu būdu apdorotos, būtų pažymėtos taip, kad būtų galima aiškiai suprasti, jog jos retušuotos ar kitaip padailintos.

Pasiūlymas susilaukė įvairių reakcijų ir komentarų ne tik Prancūzijoje. Kai kurių manymu, toks įstatymas sunaikintų fotografijos meną, kiti teigia, kad tai padėtų sumažinti anoreksija sergančiųjų skaičių, dar kiti sako, jog nusitaikyta visai ne ten, nes visos reklaminės nuotraukos šiais laikais yra retušuojamos.

Kaip sako pati V.Boyer, į šią kovą pakilti ji ryžosi dėl savo dviejų paauglių dukterų, kurios, kaip ir kitos jaunos merginos, visame pasaulyje patiria didžiulį spaudimą atitikti mados pasaulio diktuojamus tobulų kūno linijų ir nepriekaištingos odos idealus.

„Jei mergina nori būti laiminga, nori gerai jaustis, galų gale nori priklausyti visuomenei, kurioje gyvena, ji tiesiog privalo būti liekna ar net kaulėta. Tačiau jau ir to negana – ji turi nuolat susidirti su skaitmeniniu būdu retušuotais reklaminiais veidais ir kūnais, įžengti į standartizuotą pasaulį ir aiškiai bei skaudžiai suvokti, kad jei jam nepaklus, bus atstumta visos visuomenės“, – kalbėjo parlamentarė.

Nors pirminis tokio įstatymo projekto taikinys – įvairios reklaminės nuotraukos, tačiau kur kas didesnio ir platesnio masto debatus jis įžiebė todėl, kad siekia įtvirtinti nuostatą, jog retušuojamos, dailinamos ir koreguojamos turėtų būti ir kitų tipų fotografijos.

Nors buvo tokių, kurie šias nuostatas viešai gynė ir sakė, kad tai pasitarnaus visos visuomenės fizinei ir psichinei sveikatai, kai kurie Prancūzijos mados fotografai tokį įstatymo projektą suskubo pavadinti demagogišku ir kvailu. Kai kurių iš jų teigimu, V.Boyer nesupranta ne tik pačios problemos, bet ir fotografijos prigimties.

Mados fotografė Dominique Issermann sakė, jog išties egzistuoja iliuzija, kad fotografija yra realybės atspindys, tačiau tai nėra visiškai tikslu. „Fotografija turi šį tą bendro su realybe, tačiau ji tuo pat metu yra ir kai kas visiškai kito“. Ji taip pat pabrėžė, kad yra kitų būdų koreguoti realų vaizdą fotografijose, ir tam visai nereikia skaitmeninių technologijų.„Juk kai fotografuodamas kažką išryškini, kita tampa neryšku, kai kažką akcentuoji – kontekstas nublanksta. Tokia jau ta fotografija. Galų gale tikrai kiekvienas esame girdėję, kad kažkuriose nuotraukose esame tiesiog nepanašūs patys į save. O juk tai būna nuotraukos, kurių tikrai niekas neretušavo“, – kalbėjo fotomenininkė.

Kita vertus, palaikymo naujajam įstatymo projektui taip pat netrūko. Štai vieno Paryžiaus universiteto psichiatrijos profesorius Philippe Jeammet teigė, kad toks nuotraukų ženklinimas yra „mažiausia, ką galime padaryti“. Jo teigimu, „tokios nuotraukos tikrai daro neigiamos įtakos ir skatina anoreksiją. Tai ypač žalinga jaunoms merginoms“, todėl, pasak jo, „vertėtų pagalvoti apie galimas sankcijas, nes tokios nuotraukos yra tikrų tikriausia iliuzija, kuri turi labai rimtų pasekmių, apie kurias pamiršti nederėtų.“

Dar vieną poziciją išsakė Prancūzijoje populiaraus moterims skirto žurnalo „Marie Claire“ vyriausioji redaktorė Christine Leiritz teigdama, kad siūlymas ženklinti retušuotas nuotraukas didelės naudos neduos, nes tik primins žmonėms tai, ką jie ir taip kuo puikiausiai žino. „Mūsų skaitytojai nėra idiotai. Ypač tada, kai jie žiūri į penkiasdešimtmetės kino žvaigždės, kuri nuotraukoje atrodo lyg būtų dvidešimt trejų, nuotrauką. Juk akivaizdu, kad tos nuotraukos padailintos“.

Redaktorė savo ruožtu teigė, kad žurnalai patys galėtų stengtis tuo nepiktnaudžiauti, nesudaryti visiškai nerealaus vaizdo, tačiau tuoj pat pridūrė, kad „mados žurnalai suteikia svajonę, o moterims tai labai svarbu.“

Pagal The New York Times parengė Lina Valantiejūtė