Išdailinti reklaminiai veidai – graži svajonė ar tiesmuka apgaulė?
Praėjusią savaitę nemažai pasaulio žiniasklaidos dėmesio susilaukė 47-erių metų Prancūzijos parlamentarė Valerie Boyer. Ši simpatiška, liekna išsiskyrusi trijų vaikų mama atkreipė į save dėmesį, pateikusi kontroversišką įstatymo projektą – ji pasiūlė, kad visos reklaminės nuotraukos, kurios yra skaitmeniniu būdu apdorotos, būtų pažymėtos taip, kad būtų galima aiškiai suprasti, jog jos retušuotos ar kitaip padailintos.
Pasiūlymas susilaukė įvairių reakcijų ir komentarų ne tik Prancūzijoje. Kai kurių manymu, toks įstatymas sunaikintų fotografijos meną, kiti teigia, kad tai padėtų sumažinti anoreksija sergančiųjų skaičių, dar kiti sako, jog nusitaikyta visai ne ten, nes visos reklaminės nuotraukos šiais laikais yra retušuojamos.
Kaip sako pati V.Boyer, į šią kovą pakilti ji ryžosi dėl savo dviejų paauglių dukterų, kurios, kaip ir kitos jaunos merginos, visame pasaulyje patiria didžiulį spaudimą atitikti mados pasaulio diktuojamus tobulų kūno linijų ir nepriekaištingos odos idealus.
„Jei mergina nori būti laiminga, nori gerai jaustis, galų gale nori priklausyti visuomenei, kurioje gyvena, ji tiesiog privalo būti liekna ar net kaulėta. Tačiau jau ir to negana – ji turi nuolat susidirti su skaitmeniniu būdu retušuotais reklaminiais veidais ir kūnais, įžengti į standartizuotą pasaulį ir aiškiai bei skaudžiai suvokti, kad jei jam nepaklus, bus atstumta visos visuomenės“, – kalbėjo parlamentarė.
Nors pirminis tokio įstatymo projekto taikinys – įvairios reklaminės nuotraukos, tačiau kur kas didesnio ir platesnio masto debatus jis įžiebė todėl, kad siekia įtvirtinti nuostatą, jog retušuojamos, dailinamos ir koreguojamos turėtų būti ir kitų tipų fotografijos.
Nors buvo tokių, kurie šias nuostatas viešai gynė ir sakė, kad tai pasitarnaus visos visuomenės fizinei ir psichinei sveikatai, kai kurie Prancūzijos mados fotografai tokį įstatymo projektą suskubo pavadinti demagogišku ir kvailu. Kai kurių iš jų teigimu, V.Boyer nesupranta ne tik pačios problemos, bet ir fotografijos prigimties.
Mados fotografė Dominique Issermann sakė, jog išties egzistuoja iliuzija, kad fotografija yra realybės atspindys, tačiau tai nėra visiškai tikslu. „Fotografija turi šį tą bendro su realybe, tačiau ji tuo pat metu yra ir kai kas visiškai kito“. Ji taip pat pabrėžė, kad yra kitų būdų koreguoti realų vaizdą fotografijose, ir tam visai nereikia skaitmeninių technologijų.„Juk kai fotografuodamas kažką išryškini, kita tampa neryšku, kai kažką akcentuoji – kontekstas nublanksta. Tokia jau ta fotografija. Galų gale tikrai kiekvienas esame girdėję, kad kažkuriose nuotraukose esame tiesiog nepanašūs patys į save. O juk tai būna nuotraukos, kurių tikrai niekas neretušavo“, – kalbėjo fotomenininkė.
Kita vertus, palaikymo naujajam įstatymo projektui taip pat netrūko. Štai vieno Paryžiaus universiteto psichiatrijos profesorius Philippe Jeammet teigė, kad toks nuotraukų ženklinimas yra „mažiausia, ką galime padaryti“. Jo teigimu, „tokios nuotraukos tikrai daro neigiamos įtakos ir skatina anoreksiją. Tai ypač žalinga jaunoms merginoms“, todėl, pasak jo, „vertėtų pagalvoti apie galimas sankcijas, nes tokios nuotraukos yra tikrų tikriausia iliuzija, kuri turi labai rimtų pasekmių, apie kurias pamiršti nederėtų.“
Dar vieną poziciją išsakė Prancūzijoje populiaraus moterims skirto žurnalo „Marie Claire“ vyriausioji redaktorė Christine Leiritz teigdama, kad siūlymas ženklinti retušuotas nuotraukas didelės naudos neduos, nes tik primins žmonėms tai, ką jie ir taip kuo puikiausiai žino. „Mūsų skaitytojai nėra idiotai. Ypač tada, kai jie žiūri į penkiasdešimtmetės kino žvaigždės, kuri nuotraukoje atrodo lyg būtų dvidešimt trejų, nuotrauką. Juk akivaizdu, kad tos nuotraukos padailintos“.
Redaktorė savo ruožtu teigė, kad žurnalai patys galėtų stengtis tuo nepiktnaudžiauti, nesudaryti visiškai nerealaus vaizdo, tačiau tuoj pat pridūrė, kad „mados žurnalai suteikia svajonę, o moterims tai labai svarbu.“
Pagal The New York Times parengė Lina Valantiejūtė
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
gerb. As, pamačius nuotraukoje gražų žmogų, tikriausia bėgsite ieškoti originalo? Na, kad palyginti- retušuotas jis ar visgi ne ? :) Pasikartosiu, ne paveiksliukuose ir ne reklamose apgaulė ar iškrypimai, visos bėdos mūsų smegeninėse, mūsų pačių požiūryje, įsitikinimuose ir nusistatymuose. Su jais ir prasminga padirbėti, jeigu jau kokių netikusių prisigaudėte :)
Vargšė visa ši kultūra, kurioje svarbiausia - ne turinys, bet įvaizdis, išorė, įpakavimas, apipavidalinimas.
O viduj - tuštuma.
Aš esu prieš apgaulingą reklamą. Apskritai esu prieš komercinę reklamą - ji nenaudinga nei žmogui, nei visuomenei.
Ir apskritai, jei mūsų gerovė (ekonomika) remiasi į vis didesnį ir didesnį vartojimą, galiausiai mes nusprogsime. Kaip oro pripūsta varlė.
"versijos" nuomonė panaši kaip Kirkilo (atrodo) požiūris į alkoholio reklamą: manęs tai neveikia, todėl nežalinga. Deja vienas iš paauglystės etapų yra pripažinimo tarp bendraamžių siekimas, ir jei per visur, kur tik įmanoma, peršamas toks iškreiptas grožio (elgesio ir t.t.) etalonas, tikrai ne visi sugeba atsispirti jo įtakai. Pirminė retušavimo paskirtis buvo pataisyti fotojuostos broką ar pvz. 'nuimti' nereikalingus elektros laidus peizaže. O veidai žurnaluose turėtų būti arčiau dokumentinės fotografijos, bet jei žmogaus figūra fotografijoje ir gyvenime skiriasi kokiais 20 kg, tada reikia žymėti, kad tai meninė fotografija ar montažas, nes su dabartinėm priemonėm patvarkius sunku atskirti, kur realybė, o kur jau nebe. Be to, kad suteikta svajonė duotų teigiamas emocijas, o ne neurozę, ji turi būti pasiekiama!
jeigu tos nuotraukos būtų "skatinančios anoreksiją", skatintų visus be išimties ir anoreksija sirgtų dauguma. Manau, kad anoreksijos priežatys slypi žmogaus, merginos psichikoje, o ne padailintuose paveiksliukuose. Tai gal daugiau prasmės būtų kreiptis į psichologą, o ne bandyti pakeisti pasaulį ir pasidaryti jį patogiu sau?
pažymėjimas, kad fotonuotrauka yra pakoreguota- sunaikins fotografijos meną? Kokia nesąmonė.! Gal sunaikins tik apgaulę? O mados fotografės ištrauktas argumentas labai panašus į Aušrinės Marijos argumentus prieš nepilnamečių apsaugos įstatymą. Demagogija ir tiek.

































gerb. versija ;) asmeniškai man reklama nedaro jokio poveikio, žurnalų iš viso neskaitau, bet manau, kad tikrai yra labai daug žmonių, kurie net nepagalvoja nuo to atsiriboti, ir yra paprasčiau apriboti žiniasklaidą (pvz. nepilnamečių apsaugos įstatymas), negu vėliau spręsti jų psichologines problemas. Prierašas prie nuotraukų gal ir ne pats geriausias būdas, bet tai žingsnis į tą pusę, bent jau problemos iškėlimas. Čia aš pasisakau ne konkrečiai dėl anoreksijos, bet dėl visų žiniasklaidos siūlomų "vertybių".