Nepavykus grįžti į Lietuvą, svetur gyvenantys tautiečiai stengiasi susiburti ir švęsti „lietuviškai“: puošti eglutę, laužti kalėdaitį (jei tik pavyksta gauti) bei Kalėdų rytą dalyvauti pamaldose. Kita vertus, jie pripažįsta, kad jei nebūni apsuptas lietuvių, šventės dažnai pasimiršta. „Nejučiomis bandau save įtikinti, jog Kalėdos nėra jau tokios ir svarbios, kad tai tik dar viena diena, kad dar bus daug tų Kalėdų“, – lrt.lt teigė užsienyje gyvenanti lietuvė.

Kaip teigė Didžiojoje Britanijoje besimokantis Audrūnas Gruslys, jis nežino nė vieno, kuris nebūtų grįžęs namo per šventes. Pasak jo, situacija nepasikeitė ir dabar.

„Studentų atostogos D. Britanijoje visuomet yra per Kalėdas. Bent jau aš asmeniškai nežinau nė vieno žmogaus, kuris nebūtų grįžęs į Lietuvą. Lygiai tas pat ir su šv. Velykomis. Dar nesu nei jų, nei Kūčių, nei Kalėdų sutikęs D. Britanijoje, nors studijuoju jau ketvirtus metus“, – laiške rašė Kembridžo universiteto studentas.

Jam antrino ir Dublino (Airija) lietuvių bendruomenės pirmininkė Rasa Raižienė, kuri teigė, kad dauguma lietuvių šeimų jau nuo ankstyvo pavasario dairosi bilietų į Lietuvą. Šeštus metus Airijoje gyvenanti moteris svetur jas šventė tik vieną kartą. Ji pridūrė, kad nepavykus grįžti švenčių sutikti į Lietuvą, dažnai svetur atvyksta giminės.

Bendruomenėje nepamirštama ir religija, ir tautiškumas

Monsinjoras Visvaldas Kulbokas, šiuo metu apaštalaujantis Maskvoje, teigė manantis, kad svetur sutiktos Kalėdas lietuviams tampa vertingesnės: daugiau dėmesio yra skiriama ir nacionalinei, ir religinei šios šventės pusei.

Tai patvirtino ir D. Britanijoje studijuojanti Giedrė Motuzaitė. Pasak jos, „lietuviškos“ Kalėdos bent jau Kembridžo universitete turi daug stipresnį tautinį atspalvį: iškeliama trispalvė, giedama tautiška giesmė.    

„Universiteto aplinkoje ši šventė yra ypatingai sureikšminama. Paprastai rengiame iškilmingą vakarienę savo kolegijose su visais Kembridžo universiteto lietuviais. Atsinešame Lietuvos vėliavą, giedame himną. Tokios aplinkos sukūrimas tikrai išskiria mus iš kitų“, – teigė beveik dešimtmetį užsienyje gyvenanti lietuvė.

Tai, kad Kalėdos švenčiamos ten, kur buriasi lietuvių bendruomenė, patvirtina ir Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkė R. Raižienė. Anot jos, nepaisant blogo lietuvių vertinimo, išeiviai saugo savo tradicijas ir papročius.  

„Netgi sukūrę šeimas su kitų tautybių žmonėmis stengiamės išsaugoti mūsų kultūrą ir papročius. Turime lituanistines savaitgalines mokyklas, [...] turime tvirtą Airijos lietuvių bendruomenę, kuri nuolat organizuoja įvairius susibūrimus, turim savo kunigą Egidijų Arnašių [...]. Kalėdų rytą po lietuviškų mišių šalia bažnyčios esančiame kambarėlyje susėdame prie Kalėdinio stalo“, – lrt.lt teigė R. Raižienė.

Pamato tikrąją Kalėdų vertę

Kita vertus, svetur išvykę lietuviai pripažįsta, kad šventes, jei jos sutinkamos ne bendruomenėje, dažnai užsimiršta. „Turiu prisipažinti, kad kitas šventes, ne nacionalines, švenčiu būdama užsienyje tik tuomet, jei esu apsupta lietuvių, bet jei ne, jos dažnai užsimiršta“, – lrt.lt pripažino Giedrė Motuzaitė.

Ieva Marščionkaitė, šiais Kalėdas pirmąkart sutiksianti ne Lietuvoje, pridūrė, kad net ir išlaikius lietuviškas tradicijas, Kalėdos svetur – ne Kalėdos.

„Galbūt todėl, kad svarbiausia Kalėdų tradicija yra buvimas su artimais žmonėmis, bendravimas. O švenčiant užsienyje net jei ant stalo pasidėsi tokius pat patiekalus, kokių būtum pasigaminęs Lietuvoje, jei papuoši eglutę ir uždegsi žvakę ant stalo, Kalėdos vis tiek nebus tokios pat nuostabios“, – teigė I. Marščionkaitė.

Kalėdos, pasak I. Marščionkaitės, iki šiol buvusi stebuklinga šventė, tačiau, kai tenka jas sutikti užsienyje, bandoma įtikinti, kad iš tiesų taip nėra.

„Anksčiau labai mėgau ir laukdavau Kalėdų. Man tai buvo stebuklingas metas, bet dabar pati nejučiomis bandau save įtikinti, jog Kalėdos nėra jau tokios ir svarbios, kad tai tik dar viena diena, kad dar bus daug tų Kalėdų“, – laiške lrt.lt rašė D. Britanijoje besimokanti lietuvė.

Ji pridūrė, kad tokiomis situacijomis supranti ir pradedi vertinti dalykus, kurie galbūt gyvenant Lietuvoje atrodo „normalūs ir per mažai įvertinami“. „Atrodė, normalu, jog tave supa tavo šeima. Tik išvažiavęs svetur supranti, jog nesugebėjai džiaugtis tuo, ką turėjai. Tik praradęs, pajauti, kiek daug turėjai“, – teigė I. Marščionkaitė.

Grįžtančių mažiau

15min.lt skelbė, kad lyginant su pernai ar užpernai šįmet pastebimai mažesni grįžtančiųjų srautai.

„Šiais metais ne taip, kaip pernai ir užpernai, kuomet iš Londono būdavo ir po du reisus per dieną. Tiesa, tuo metu skridome į Vilnių, o dabar tik į Rygą. Šiais metais keleivių srautas sumažėjęs, tad rengti papildomų reisų nematome poreikio. Iš Londono mūsų lėktuvai skrenda kasdien, iš Dublino – keturis kartus per savaitę. Žinoma, emigrantai šventėms grįžta, Lietuva jiems brangi. Tačiau srautas ne toks didelis“, – 15min.lt citavo„airBaltic“ atstovę Rositą Sakalauskaitę. Ji pasakojo, kad šventiniu laikotarpiu lėktuvai grįš pilni ar apie 90 proc. užpildyti.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto komunikacijos skyriaus viršininkė Gabrielė Vasiliauskaitė pastebėjo, kad daugiausia keleivių, atvykusių šventiniu laikotarpiu, aptarnauta 2007-aisiais, o paskui keleivių srautai ėmė mažėti. Pavyzdžiui, 2007 m. gruodį iš Dublino grįžo 9 tūkst. keleivių, o pernai – tik apie 6,5 tūkst.

Juozapas Paškauskas