Gediminas Kajėnas. Apie sulaužytą Dievą
 |
|
Gedimino Kajėno nuotrauka |
Nuo Kūčių vakaro nepraėjus nė savaitei, Vilniuje, Katedros aikštėje, išardyta tradicine tapusi Kalėdų prakartėlė. Paprastai, pagal tas pačias Katalikų bažnyčios tradicijas, Kristaus gimimą simboliškai vaizduojanti inscenizacija bažnyčiose, šventoriuose, miestų aikštėse laikoma iki Trijų Karalių šventės.
Kas gi nutiko šiais metais? Pasirodo, pačioje sostinės širdyje pastatyta prakartėlė tapo vandalų „auka“ – buvo aplaužytos figūros, ištepti ir suplėšyti drabužiai bei gyvulėliai.
Vilniaus arkivyskupijos kurija nedelsidama nusprendė išniokotą prakartėlę išardyti, o kurijos atstovai liūdnai apgailestavo, kad tokie veiksmai parodo mūsų visuomenės ligas ir dvasinį nuosmukį.
Sunku būtų nesutikti su tokiais teiginiais. Išties tai kažką apie mus pasako. Suniokota prakartėlė, išdaužyti viešojo transporto stotelių stiklai, sulaužyti suoliukai parkuose – tai vis apie mus. Gal mūsų nesugebėjimą vertinti tai, kas visų, nesuvokimą, kad tai, kas vieša, yra ir mano? O gal mūsų tylą, abejingumą, kai už kampo daužo... Nes ne mane, ir kol ne mane, tai ir ne mano... reikalas, sąžinė, gyvenimas...
Taip, ne šventųjų pasaulis...
Bet kaip tik į tokį pasaulį, kaip moko krikščionių tikėjimas, Dievas atsiuntė savo sūnų, kad visų pirma parodytų savo meilės pavyzdį.
Prakartėlės išniekinimas – man rodos – būtent toks ir yra simboliškas Kristaus gyvenimas – nuo gimimo tvartelyje, iki mirties ant kryžiaus. Atstumiamas, niekinamas, žudomas Dievas eina iki galo, kad savo gyvenimu ir mirtimi parodytų, jog nėra kito kelio, kaip tik meilė ir atjauta.
Sulaužyta prakartėlė Vilniaus katedros aikštėje – gyvas liudijimas Evangelijos stebuklo.
Ar pasikėsinimas į prakartėlę, medines skulptūrėles yra ir pasikėsinimas į mūsų tikėjimą?
Gaila, kad taip suskubta saugoti skulptūrėles, slėpti sulaužytą Dievą nuo visų akių. Man rodos, tai kaip tik būtų galėję tapti vertinga pamoka, gyvu evangelinės žinios simboliu.
Ar ne būtent taip tas Dievo paradoksas ir atsikartoja žmogaus kasdienybėje? Ar ta sulaužyta prakartėlė nebūtų pasakiusi daugiau, nei iškilmingi pamokslai ir tviskantys altoriai?
Žinoma, tai būtų galėję tapti tik dar vienu simboliu ir ne daugiau.
Ir vis dėlto... mes taip dažnai linkę guldyti galvą už savo medinį tikėjimą ir taip retai – ištiesti ranką gyvam žmogui.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Labai liūdna, kad atkurtos nepriklausomybės dvidešimtais metais atsitiko toks vandališkas išpuolis. Reikia rimtai susirūpinti visuomenės dvasine sveikata.
edmai-tai ką jau tarp savo urantų per ankšta, trūksta oponentų. Žinome mes tavo sektos atsakymą-skaityk ufologinę Urantijos knygą ir atrasi Dievą savyje (New Age technologijos). Tokie kaip jūs, mormonai ir kitos sektos turi savo atsakymus-viską paaiškina jūsų "dvasiniai tėvukai"-pas juos yra absoliučiai visi atsakymai-ir tiesioginis ryšys su Dievu. ką čia mes visi tamsuoliai su savo negyva religija.
Savaime suprantama, kad seksui labiausiai rūpi dulkinimasis... O juk kalba eina ne apie tai, o apie laužymą ir naikinimą"lengvai ir saldžiai", apie jaunatviškos energijos nukreipimą destrukcijai.
Dabartinis jaunimas dulkinasi ir to neslepia. Jaunimas tarpukario Lietuvos katalikiskame kaime tiek pat dulkinosi, bet ta slepe. Kas is ju mazesni isverstaskuriai?
Nesutinku su iglina. Dabartinis žalias jaunimėlis tarybinio auklėjimo nė neuostė, užtat neribotos laisvės ir "asmenybės" pripažinimo turi sočiai, ko vaisius ir matome.
"Jūs turite apsispręsti, o ne likti baimės ir abejingumo padėtyje, manydami, kad nuo jūsų niekas nepriklauso. Jūs esate žmonija. Žmonija nėra toli nuo jūsų. Ji prasideda ir baigiasi jūsų viduje. Ir taip su kiekvienu. Jeigu jūs keičiatės į gerą ar į blogą pusę, lygiai taip vienu žmogumi į gerą ar į blogą pusę pasikeičia žmonija. Ir jūs galite, kiekvienas, arba trukdyti žmonijai šviesėti, arba prisidėti prie visos žmonijos šviesėjimo ir Tėvo meilės pajautimo vieno žmogaus, savojo aš, valios apsisprendimo dėka.
Žmonija negali veikti kaip nors kitaip, kaip tik veikdama per kiekvieno atskiro jos nario laisvos valios sprendimus ir tų sprendimų vykdymą.
Meilė, tik Tėvo meilės virpesiai ir visiškas atsidavimas Jam, yra vienintelė gydomoji priemonė tiek nuo jūsų fizinių negalavimų, tiek nuo dvasinių ligų, tiek nuo proto sutrikimo, tiek nuo jūsų pasaulį apėmusių žalingų ydų, tokių, kaip korupcija, kyšininkavimas, valdžios troškimas, godumas, prievarta, narkomanija, alkoholizmas, nusikalstamumas, šeimos konfliktai ir skyrybos, švietimo degradavimas, visuomenės susvetimėjimas, karai, žmonijos kančios ir skausmai, baimė, nėrimas, depresija, kaip jums atrodo be priežasties, meilės stoka, šeimų kūrimas su išskaičiavimu, abortai, vienišos motinos, apleisti vaikai, besislapstantys tėvai, paleistuvavimas, prostitucija, homoseksualizmas, skurdas, badas, apgaulinga diktatūra, pilka, beveidė, ir žmoniją po truputį žudanti demokratija, azartiniai žaidimai, komercializuotas sportas, negyva ritualinė religija, jauno žmogaus pasimetimas ir krizė, visiškas nesuvokimas, kas yra gyvenimo ir kiekvienos gyvenimo valandos prasmė, ir panašūs dalykai.
Ir jums užtenka tik patiems atrasti Tėvo gyvą buvimą savo viduje, kaip visos šitos neigiamos ydos bus pašalintos ir jūs patys negalėsite patikėti, kad vienu vieninteliu veiksmu – Tėvo atradimu – įveikėte tiek daug jus kankinusių ir realiai veikusių neigiamų poveikių, ydų, ir reiškinių. Ir dėl to, kad išsivaduotumėte iš visų tų neigiamų poveikių, jūs nieko specialiai nedarėte, nieko specialiai nestudijavote, nieko specialiai nesiekėte. Tik atradote Tėvą savo pačių viduje. Ir šitos vienintelės pastangos, bet nuoširdžios ir atkaklios, kasdienės pastangos, užteko, kad Tėvas, būtent Jis, jums atlygintų tokiu išlaisvinimu.", Urantijos Knygos svetainė. Jėzus Kristus: KALBU JUMS VĖL
O kiek krikscionys dievu sulauze istorijos tekmeje? Ir ne tik dievu, bet ir zmoniu gyvenimu. Prakartele isniekine vandalai su kai kuriais jusu Biblija besivadovaujanciais 'kolegomis' palyginus yra tik ramuneliai...
. mes taip dažnai linkę guldyti galvą už savo medinį tikėjimą ir taip retai – ištiesti ranką gyvam žmogui.'' - teisingiausias rašinio sakinys, tikrai nė vienas komentatorius nepasidomėjo apie vandalus- kas jiems? Jie gi mūsų vaikai... atejo iš mūsų...
Broliai kapucinai
Manau, kad gerai, kad vandalizmo atvejai daromi atvirai, tada žinome su kuo reikia kovoti. Blogiaukada viskas daroma slaptai, tuomet reikia labai ilgai laukti išlendant ylai iš maišo. Nes didžioji dauguma kunigijos dar auklėta sovietmečio ir kai kurie jos atstovai tyliai plauna krikščionybės pamatus savo nuodėmingu gyvenimu kol tiesa neišaiškėja. Aš už šiuolaikinį jaunimą, kuriems taip tai taip, ne tai ne. Taip daug geriau nei tyli kiaulė knisanti gilią šaknį. Kuo anksčiau sužinome tuos, kurie prieš tikėjimą, tuo anksčiau galime užbėgti nelaimėms už akių.