Paprastai kaskart, artėjant gruodžiui, nuoširdžiai piktinuosi Užgimimo šventės komercializavimu, principingai stengiuosi neužsukti į kalėdiniais „reikmenimis“ užverstus parduotuvių skyrius, ignoruoti įvairaus plauko Kalėdų akcijas ir panašiai. Šiemet to išvengiau – gyvenu nekatalikiškoje šalyje, kur Kalėdos bus švenčiamos jau po Naujųjų. Ir paradoksalu tai, jog pagaunu save pasigendančią to prieškalėdinio šurmulio. Taip, Kalėdos pirmiausia ateina į širdį, bet visgi... Trūksta bent kažkokių ženklų, menančių Užgimimą.

Jau kuris laikas Jerevanas pasipuošęs naujametinėmis eglėmis, o bičiuliai armėnai, kolegos ir mano gatvėje išsibarsčiusių krautuvėlių prekeiviai, su kuriais kaskart malonu persimeti vienu kitu žodeliu ar čia pat siurbtelėti karčios kavos, vis teiraujasi, kur švęsiu Naujuosius. Aišku, nė žodelio apie Kalėdas...

Dar niekada neteko ginti savo teisės švęsti Kalėdas... Neprireikė mat.

Prieš keletą dienų bičiulei paprašius kartu su ja vykti daryti pranešimo į kaimyninį miestelį (tai kaip tik būtų „išpuolę“ per Kalėdas), puoliau karštai įrodinėti, jog „šį reikalą“ man reikėtų susitvarkyti vėliausiai iki gruodžio23-iosios. Suprato išpusės žodžio. Galbūt draugus prieš Kalėdas pažįstame?

„Ne, Jerevane nėra katalikų bažnyčios“, – atskriejo atsakymas. Žinoma, galiu į Apaštališkąją nueiti. Tik Piemenėlių mišių ten nebus nė kvapo. Pažįstama britė gruodžio 25-osios ryte ketina tipenti pas evangelikus (ta proga iš darbo išsiprašo. Supratingai buvo sutiktas jos noras). Sako, ne mano tai denominacija, tačiau panašu, galiu kartu eiti... Žinoma, viskas panašu, kai pagalvoji. Tik jausmas ne tas.

Jau kelintas vakaras mano kambaryje sklando Kalėdų giesmių įrašai, o pirštai sklaido Benedikto XVI „Kalėdų palaimą“, prieš porą metų gautą dovanų. Šventes kuriame patys. Kūčių vakarą rinksimės laukti. Dar tą pačią dieną kepsime kūčiukus. Bičiulei tėvai iš Lietuvos atsiuntė jų maišelį. Tačiau tiek nepakaks nemažam mūsų būriui, teks paplušėti ir dar iškepti. O štai kalėdaičiai dar neatkeliavo – paštas čia vėluoja. „Matyt, ateis per vėlai“, – sako draugė. Per vėlai, tai per vėlai, ką padarysi... Kad ir kaip būtų, gera jų laukti. Kaip ir gera laukti Užgimimo. Į Kaukazą jis irgi ateis.