2010 m. kovo 12 d., penktadienis

Rytas Staselis. Iš bloknoto paraščių: dešimt 2009-ųjų sentencijų

2009-12-31
Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai 

Tarpušventis – geriausia proga pažiūrėti į veidrodį ir užrašus. Žurnalisto bloknoto paraštės kaip tik toks – asmeniškai subjektyvus mėginimas prisiminti per metus nuveiktus darbus. Pernai rašiau apie giltinę, 2008 metais nušienavusią Anapilin tuziną įžymiausių Lietuvos visuomenės, išeivijos, kultūros veikėjų. Taip pat ir akademiką Eduardą Vilką. Šiandien dar  labiau atrodo, jog šį bene garsiausias šiuolaikinis lietuvių ekonomistas pasaulį paliko tada, kai sunkmečiu jo labiausiai trūksta.

Prieš porą savaičių Rusijoje mirė kitas įžymus reformatorius – Jegoras Gaidaras, kurį Maskvoje spėjau pakalbinti š. m. kovo 19-ąją, per jo 53-įjį gimtadienį. Atrodo, paskutinis iš Lietuvos žurnalistų. Man rodos, jog Lietuvoje jis taip ir liko deramai neįvertinas. Kaip ir anksčiau pasitraukęs iš gyvenimo pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. Už nuopelnus Lietuvai visomis prasmėmis: dėl to, kad sunkiausią mūsų 1991-1992 m. žiemą neužsuko dujų kranelio (kaip Vladimiras Putinas Ukrainai, Baltarusijai ar Gruzijai), nors neturėjome pinigų už jas sumokėti. Ir apskritai vis labiau kyla minčių, jog Rusijoje tais laikais įvykdytos reformos, galbūt sustabdžiusios visišką tos šalies pakrikimą, kažkuria prasme padėjo lietuviams išvengti tikro nepriklausomybės karo pakartojimo. Tokio, kurį teko patirti XX amžiaus pradžioje.

Savo paraštėse suradau štai tokią J. Gaidaro sentenciją, o žemiau išrikiavau kitas devynias įvairių 2009-aisiais kalbintų žmonių citatas, kurios šiandien man atrodo svarbiausios. Išskyrus pačią pirmąją, jas surikiavau maždaug chronologine tvarka.

„Kartą reformas jau išgyvenęs žmogus turi dezorientuotą vertybių sistemą. Tačiau kartu ir nemažai pranašumų. Už vakariečius jis labiau užsigrūdinęs, taigi sunkmečiu turėtų lengviau prisitaikyti. Kas valgoma per krizę, jis žino ne iš filmų, vadovėlių ar senelių pasakojimų – jam tai primena neužgiję nuosavo kailio randai. Ką, pirmą kartą?!“

Jegoras Gaidaras (1956-2009), Rusijos ekonomistas (2009 m. kovas)

“Pagrindinė “Leo LT” bendrovės problema yra ta, kad jos vyriausieji vadybininkai (taip pat atėję ir iš privataus verslo) nelabai įsivaizduoja, kokia bus šalies energetika po dvidešimties metų, tačiau pretenduoja tapti formaliais ir neformaliais šio sektoriaus lyderiais”

Andrius Kubilius, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas (2009 m. sausis)

„Alternatyvos labai aiškios: arba vieningai deramės su rusais dėl energijos išteklių pusės milijardo europiečių vardu, arba surengiame individualias lenktynes į Maskvą, kad iš Rusijos išprašytume dujų bei naftos kuo palankesnėmis sąlygomis kiekvienas sau. Tuo pačiu prarasdami tą Europą, kurią turime.“

Andre Glucksmannas, prancūzų filosofas, eseistas (2009 m. sausis)

„Sudužusi gelda – dar ne pati blogiausia išeitis valdžiai. „Linksmiausias“ dalykas – burbulo pūtimosi metu didėję  viešojo sektoriaus įsipareigojimai: atlyginimai biudžetininkams, pensijos. Pamėginkite juos nurėžti!

Ivaras Godmanis, buvęs Latvijos ministras pirmininkas (2009 m. vasaris)

“Trisdešimtmečių karta turiningą laisvalaikį kelia kaip svarbiausią gyvenimo tikslą. Nori gyventi turtingai, tačiau netiki, kad siekiant tapti turtingu būtina ilgai ir sunkiai dirbti. Svajonių darbas jiems: valstybės tarnyba arba didelės tarptautinės korporacijos, kur didžiausias iššūkis – ne savo protu ir pastangomis uždirbtų pinigų įsisavinimas.”

Rasa Ališauskienė, sociologė, kompanijos “Baltijos tyrimai” direktorė (2009 m. vasaris)

 „Niekada nebuvau toks liberalizmo šalininkas, kaip dabar. Pradėjau gerbti laisvos rinkos santykius supratęs, kad jų paprasčiausiai nėra. Tačiau man, mokslininkui dėl to visai ne gėda. Teorijoje liberali ekonomika yra ūkio subjektų konkurencija. Pasaulyje ir Lietuvoje dominuoja galių konkurencija, kurioje laimi ne geriausias, o tas kuris sugeba įgyti galią. Be to dažniausiai neekonominėmis priemonėmis.“

Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius (2009 m. balandis) 

"Nustatyti tikrąją aukštojo mokslo vertę ir paklausą galima tik su šaknimis išrovus diplomo kultą. Tarp diplomo ir išsilavinimo kokybės – semantinė praraja. Argi neaišku, kodėl to popierėlio (diplomo – R. S.) kultą, taip pat taip pat diplomo gavimo galimybių taisykles sukuria atitinkamos valdžios įstaigos? Tik tam, kad pateisintų savo buvimą ir „užverstų“ visus kitus, kurie popierėlius išduoda esą neteisingai.“

 Kacha Bendukidzė, politikas, Gruzijos ekonomikos reformų „tėvas“ (2009 m. gegužė)

 “Visuomenė turi iš naujo sutarti, kokio dydžio mokesčius ji pasirengusi mokėti ir kokias paslaugas norėtų gauti iš valstybės. Šie dalykai susiję tiesiogiai, o ne atvirkščiai. Norint išlaikyti dabar esančią socialinę sistemą turi didėti mokesčiai. Jeigu mokesčiai liktų tokie pat, valstybės įsipareigojimai turi mažėti.“

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos prezidentė (2009 m. liepa)

„Šiuolaikiniai Rusijos politikai iš Antrojo pasaulinio karo pamokų galėtų išmokti, kuo jų šaliai baigiasi įvairūs ekspansionistiniai planai, flirtai su hitleriais, naciais, hezbolomis, hamasais ir čavesais. Ar tik tam, kad kada nors vėl dešimčių milijonų savo piliečių gyvybių kaina pasiektų kvapą gniaužiančią pergalę?“

Andrejus Piontkovskis, rusų analitikas (2009 m. rugpjūtis)

 „Niekada negalima pasiduoti euforijai. Didžiausia nuodėmė – turėti biudžeto deficitą ekonominio pakilimo laikotarpiu. Žinoma, tada nėra jokių galimybių finansuoti socialinių išlaidų užėjus krizei. Todėl ūkio augimo laikais išlaidavusios visuomenės nusipelno bausmės. ES „socialinis modelis“ yra patrauklus, tačiau beprotiškoms socialinėms išlaidoms gali ryžtis tik ypatingai turtingos šalys.“

Leszekas Balcerowiczius, buvęs Lenkijos finansų ministras ir nacionalinio banko prezidentas (2009 m. rugsėjis)

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

« < 1 - 2 > »
praeinant 2010-01-03 10:18

Gerb. storabambi,

Žinoma į kelias eilutes nesudėti visos šalies rūpesčių...:)

Bet teiktas pavyzdys rodo koks požiūris naudojamas sprendžiant problemas. Nes kai lygiagrečiai atimama iš neįgaliųjų ir pridedama verslui (ir ne jo išgyvenime, o pelne)... Jūs manote, kad verslui „būtų pradėjęs bėgti kraujas iš nosies“ jei jis prie 950 milijonų pelno būtų negavęs dar 50 milijonų...:).

Visgi liksiu prie savo – tai madoffinis mentalitetas ir etika, o kiek demokratiškesnėse šalyse madoffai sėdi cypėse...

Modus 2010-01-03 03:24

Grybauskaitei taip pat aiškiai ir kietai turi būti priminta ,kad nemokamas sūris..ir t.t..Taigi ,pasirinkus liberalią žaidimo formą ,būtina prisiimti ir to žaidimo kainą ir kad ją privalo sumokėti pats verslas ir niekas daugiau.

storabambis 2010-01-02 11:58

gerbiamas praeinant, netinkama pavyzdi pateikete - galbut invalidam ir butu galima nekarpyti pakeliant keliais procentais mokescius verslui, taciau i dar milziniski isipareigojimai sodrai ir ligoniu kasom, kuriems truksta nepalyginamai didesniu lesu

edzius 2010-01-02 11:51

pritarčiau labiausiai Kacha Bendukidzei, nes Lietuvoje, ir daugelyje posovietinių valstybių, ši problema be galo opi... o mokslas tokiose įstaigose, deja, labai nekokybiškas.

atidarytuvas 2009-12-31 19:31

> žygis
Na taip, Prezidentės pasisakymas visai nediplomatiškas. Aiškus, paprastas ir šaltas. Kaip plienas. Kaip 2x2. Man labai patiko. Jokio gudravimo, jokio mėginimo kažkam įtikti, jokių aptakumų. Elementari aritmetika.

žygis 2009-12-31 18:59

Prancūzo pasisakymas yra labai svarbus, o mūsų Pirmosios Panelės,- tai kaip čia švelniau pasakius,...hmm..

atidarytuvas 2009-12-31 18:44

Jeigu supainiojau Jus su kuo nors, tai viešai atsiprašau ir pripažįstu klydęs, neleistinai Jus apkalbėjęs bei priteršęs portalą. Bet man atrodė (ir netgi tebeatrodo), kad aš čia neišsigalvojau. Visąlaik buvau įsitikinęs, kad mano minėtą poziciją išsakėte Jūs ir gerb. K.Girnius. Bet jeigu Jūs tvirtinate... Gal tikrai su kuom nors supainiojau. Citatų rasti būtų sunku - praėjo daug laiko. Atsiprašau. Ir su Naujaisiais.

ryst1966 2009-12-31 18:26

Atidarytuve, labiausiai erzina tie, kurie turi akivaizdžių atminties patologijų ir jas primeta visiems kaip unikalius savo proto klodus.

Prieš tarškant viešai apie išgalvotą mano paramą Rusijai 2008-ųjų rugpjūtį, prašyčiau tikslios citatos, o ne insinuacijų iš ligotos atminties.

Kęstas 2009-12-31 17:50

Ką galima greitai pakeisti Lietuvoje? Reformuoti mokesčius galima per keletą naktinių Seimo posėdžių. Jei jau pradėjome taip daryti, tai paverskime tokį paprotį mūsų privalumu. Mokesčiais skatinkime jau 2010 metais vartotojus ir juridinius asmenis sumažinti priklausomybę nuo iškasamo kuro. Sustiprėjusi tokio pobūdžio rinka greitai suras, ką eksportuoti. Jei malkos Lietuvoje brangs, išmoksime jas gerai paruošti, galėsime vežti jas į užsienį, nes ir ten jų paklausa neabejotinai kils. Malkos yra tik lengvai aprašomas pavyzdys, realiai rinka pati suras tai, kas geriausiai tinka rytdienos ekonomikoje. Konkrečiau kalbant, reikėtų rinkti padidintus mokesčius už anglies, dujų bei naftos produktų naudojimą proporcionaliai sunaudotos energijos kiekiui. Bet atiduoti tuos pinigus verslams ir gyventojams reikėtų proporcionaliai jų pajamoms. Tai priverstų ir mokslą, ir verslą pereiti prie naujoviškų technologijų. Riboti pageidautina ne pajamų didinimą, o iškasamo kuro vartojimą. Tie surinkti pinigai turėtų sugrįžti žmonėms bei juridiniams asmenims būtent pagal pajamas: kas gauna daugiau, tam daugiau sugrąžinama iš iškastinio turto apmokestinimo fondo.

Kita aštri problema - šiandien trūksta investicinio kapitalo. Pasinaudokime Seime įregistruotu įstatymo projektu. Priimkime įstatymą, kad kiekvienas Lietuvos pilietybę turintis asmuo yra laikomas Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, ar jis turi dar ir kitos valstybės pasą ar ne. Priėmus tokį įstatymą, prasigyvenę užsienio lietuviai jau dabar drąsiau investuos gimtinėje. Tam užtektų kelių naktinių Seimo posėdžių, o naudos būtų nemažai, sprendžiant skaudžiausią mums visiems problemą. Jei Lietuvos pilietis, norėdamas normaliai gyventi užsienio valstybėje, priima ir tos valstybės pilietybę, tai dabar jam mes atimame Lietuvos pilietybę, sakydami, kad nenorime matyti nei jo, nei jo pinigų gimtinėje.

Gaila, nėra vietos aptarimui, kaip nustoti stumti jaunimą iš Lietuvos didelių skolų grėsme, kokios niekur užsieny nėra, išskyrus Rumuniją bei Rusiją. Tai irgi lengvai pataisoma įstatymais.

atidarytuvas 2009-12-31 17:46

Prisimenu, autorius palaikė Rusiją, kada toji užpuolė Gruziją. Piktinosi, kodėl Lietuvos valdžia palaiko Gruziją. Dabar galėjo įtraukti ir kažką iš anų savo pasisakymų.

« < 1 - 2 > »
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (11)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

knygų mugė 2010. elektroninė knyga

Įžeidžių interneto komentarų rašytojai tapo interaktyvaus žiniasklaidos bendrovių verslo partneriais.

Vygantas Malinauskas

Moderniųjų laikų Lietuvos visuomenės, kultūros, politikos, mokslo, sporto raidos neįmanoma atsieti nuo asmenybių, glaudžiai susijusių su ateitininkija arba jos išugdytų.

paroda "Lietuviais esame mes gimę"

„Diskusijai ir svarstymui apie vertybes, kuriomis kursime Lietuvos ateitį, labai tinkamas laikas. Projektas „Lietuva“ šiuo metu yra kryžkelėje: vertybinis diskursas senka ir jį keičia vadybinis diskursas.

Leonidas Donskis

Tibetas yra tapęs keistos politinės ir moralinės įtampos šaltiniu. Niekas turbūt nebetiki, kad ši šalis artimesnėje ateityje gali ištrūkti iš Kinijos pančių ir tapti nepriklausoma...

Liudvikas Jakimavičius

Į akis krenta iškalbingas ir atsikartojantis mūsų politinės realybės siužetas.