Justinas Marcinkevičius Pažadėtoji žemė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.

Knygos pratarmėje autorius paaiškina, jog rašė knygą lyg netyčinį ,,Dienoraščio be datų“ tęsinį. Surinktos įvairios (dažniausiai Sąjūdžio laikų ir proginės) poeto kalbos, apmąstymai, refleksijos, publikuoti ir nepublikuoti straipsniai. Kai kas labai vertinga literatūros tyrinėtojui, kai kas balansuoja ant patetikos, kuri šiandien nebeperžengiama, ribos. Man asmeniškai Just. Marcinkevičius šioje knygoje sunkokai skaitomas – žinau, tai neteisingas santykis, bet negaliu suprasti, iš ko jis kyla. Paprasčiausia, aišku, viską nurašyti ,,maišto amžiui“. Viešoji kalba yra retorikos žanras: skaitant knygą kaip tokių kalbų rinkinį, randasi vienas aspektas, bet žvelgiant į ją kaip visumą (kaip į konceptualų kultūrinį pranešimą) – kitas. Metaforos, autoriaus vartojamos retorikoje, iš tikrųjų vaizdingos, poetinės; bet gyviausia, literatūriškiausia rinkinio dalis man atrodo vaikystės prisiminimai, impresijos, pro buitinį skurdą prasimušančio egzistencinio įspūdžio stiprumas: ,,O štai aš užsimerkiu ir regiu save saulėtą 1938 (o gal 1939) metų vasario 16-osios rytą bėgantį į Alksniakiemio pradinę mokyklą. Lengvai pašalę, sniego plutelė traška po klumpėmis. Bėgu be knygų – šiandien mokytojas Antanas Garmus pasakos apie Lietuvą, mes deklamuosim, dainuosim. Žodžiu, bus šventė. Virš mūsų mokyklos gonkelių tekančios saulės ir kibirkščiuojančio sniego fone lengvai plaikstosi, skrenda, plaukia trispalvė – visame kaime tiktai mokykla turėjo vėliavą.“ (p. 57) Įdomu yra tai, kad autorius tarsi vidinio imperatyvo laikosi K. Jasperso etikos – kaltas jau vien todėl, kad gyvenau; kaltė kaip intelekto požymis. Reikšminiu tokios pasaulėjautos akcentu tampa Susitaikymo sakramentas: ,,Čia aš matau atgailos sakramento vertę. Kiekvienas turime dėl ko nors atgailauti, nes gyvenimo grynu pavidalu nebuvo ir nėra. Tarp kitko, poezija didele dalimi ir yra atgaila, nusikaltusios dvasios kalba.“ (p. 117) Paskaičius suabejoji, ar tik ne per dideli moraliniai uždaviniai keliami literatūrai (kaip institucijai!): ji jų nevykdys, jeigu netarnauja jokiai ideologijai. Vis dėlto įdomi religinė diversija: kaltė/intelektas, išpažintis/poezija: ji paaiškina paties Just. Marcinkevičiaus lyrikos struktūras.

Aidas Marčėnas Dievų taupyklė / gyvenimo srauto poezija. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.

Vartydama šią knygą galvojau ir apie tai, kad Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla tam tikra prasme yra pati geriausia; ji labiausiai gina rašytojų interesus. Kas gi kitas šiandien išleistų eilėraščius? O net ir viena gera poezijos knyga filologui yra tarp svarbiausiųjų metų įvykių. Greta A. Marčėno tekstų labai dera R. Oranto grafika: neapsakomai malonu tokią knygą skaityti. Pokalbinė, kažkuo panaši į K. Navako ,,Iš gyvenimo garstyčių ir krienų”, tik ne tokia komiška. Dienoraštinė (gerai, kad knygos gale yra autoriaus paaiškinimas), ne veltui po kiekvienu tekstu žymima tiksli parašymo data. Dedikacijos joje nesunkiai atpažįstamos, net jei nėra nurodytas konkretus vardas. Peršasi išvada, jog A. Marčėnas šiame ,,gyvenimo srauto” etape per daug draugiškas – duoklė bičiulystei čia kartais nustelbia jį patį. Jis eilėraština buitines detales, sms, visą kalbą; jos nuotrupas su kažkokiu apsėsto amatininko (žodininko) įkarščiu verčia poetiniu tekstu. Dievų taupyklė sudaužyta, bet jos net ir savotiškai gaila.

Michael Freeman Fotografo akis. Geresnės skaitmeninės fotografijos: kompozicija ir dizainas. Iš anglų k. vertė Jūratė Juškienė. Kaunas: Kitos knygos, 2009.

Negaliu pakęsti nekokybiškų nuotraukų. Išplaukusiais vaizdais, raudonomis akim, astraliniais pozuotojų kūnais. Dar labiau nemėgstu tokių nuotraukų platinimo internete, socialinuose tinkluose, piktybiško bet kokių, nesutvarkytų, neestetiškų vaizdų dauginimo. Prie fotografijų albumo reikia dirbti; tai ne šiaip spragsėjimas, tai menas. Šis vadovėlis kaip tik ir padeda įgyti supratimą, kas yra fotografijos kompozicija ir techniškai kokybiškas jos atlikimas. Atrodo tarsi pradžiamokslis, bet, kaip išsiaiškinau, praverčia ir patyrusiam mėgėjui. Na, visokie pavyzdžiai, darbinės schemos, vektoriai, įžambinės, įstrižainės ir kiti specialieji fotografijos terminai. Gausiai iliustruota atraktyviomis, egzotiškomis nuotraukomis. Net ir nenorinčiam fotografuoti, bet norinčiam išmanyti šį tą apie fotografiją ši knyga yra puikus laisvalaikio praleidimo būdas.