2012 m. vasario 10 d., penktadienis

Londone Mečio Brazaičio tarpukario spalvotosios fotografijos paroda

2010-01-07
Rubrikose: Kultūra » Kinas ir fotografija 
Mečio Brazaičio nuotrauka

Dailėtyrininko Valentino Gylio ir Lietuvos instituto rūpestingai parengta paroda sausio 8 – kovo 6 d. eksponuojama Lietuvos ambasadoje Londone. Lietuvos karo aviacijos kapitono, topografo ir fotografijos mėgėjo Mečio Brazaičio (1903–1952) spalvotos nuotraukos nukelia į XX-ojo šimtmečio 4-ojo dešimtmečio pabaigą – laikotarpį, kuomet buvo sukurti ir paplito pirmieji praktiškai pasiteisinę spalvotosios fotografijos metodai.

Parodai atrinktos skirtingų žanrų Mečio Brazaičio fotografijas, kuriose matyti laikmečio ženklai, gyvenimo būdas, mados, propaguojamos temos, kuriančios stabilaus ir prašmatnaus tarpukario valstybės gyvenimo įvaizdžius.

Mečio Brazaičio nuotrauka

1935 m. Londone buvo pristatyta nauja spalvotai kinematografijai skirta trijų sluoksnių (tri-pack) Kodachrome juosta, o 1936 m. spalio mėnesį rinkoje pasirodė 35 mm pločio diapozityvinė Agfacolor fotojuosta, skirta mėgėjiškajai fotografijai. Diapozityvinė Agfacolor fotojuosta iškart susilaukė didelio anuometinių fotomėgėjų susidomėjimo, o Lietuvos fotomėgėjų sąjungos pirmininko prof. Stepono Kolupailos iniciatyva 1938 metų rugsėjo mėnesį žurnale „Židinys“ buvo išspausdinta pirmoji spalvota „momentinės“ fotografijos reprodukcija.

Nežiūrint to, kad anuomet dar nebuvo techninių galimybių atspausdinti spalvotą vaizdą fotopopieriuje, Mečys Brazaitis ne tik atidžiai studijuoja spalvotosios fotografijos technines galimybes, bet ir ieško optimalių meninių sprendimų, bandydamas suteikti spalvai visaverčio fotografinio vaizdo dėmens reikšmę.

1944 m. vasarą M. Brazaičiui pasitraukus į Vakarus, spalvotas skaidres Ukmergėje saugojo autoriaus sesuo Sofija, o vėliau – jos sūnaus inžinieriaus Vytauto Narkevičiaus šeima Kaune. Siekiant plačiau pristatyti autoriaus fotografinį palikimą, paveldėtojai 2006 m. perdavė jo tvarkymą Kaune įsikūrusiai Atvirosios visuomenės studijų asociacijai.

Mečio Brazaičio nuotrauka

Eksponuojamos fotografijos reprodukuotos iš nuotraukų skaitmeninių versijų, kurios buvo parengtos 2006 – 2007 m., nuskenavus 35 mm spalvotas pozityvines Agfacolor.

Parodos rengėjas Valentinas Gylys, gamintojas – Lietuvos institutas, parodą pristato Lietuvos ambasada Londone. Renginys įtrauktas į vieną populiariausių Londono parodų gidą „New Exhibitions”.

Parodą Lietuvos ambasadoje Londone (84 Gloucester Place, W1U 6AU) galima apžiūrėti darbo dienomis nuo 10 iki 17 val.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Jeano-Pierre’o ir Luco Dardenne’ų filmas „Berniukas su dviračiu“

Vilniuje ką tik baigėsi septintasis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ – kai kurie filmai iškeliavo į kitus miestus ir iki vasario 5 dienos bus rodomi Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Nidoje.

Menai

Nėra to šalčio, kuris neišeitų į gera. Kai lauko sąlygos neįprastos, yra proga daugiau laiko skirti neįprastiems dalykams – pavyzdžiui, pažvelgti į praėjusios savaitės „Bernardinai.lt“ kultūrines žinias ir pasisiūdinti savo skiautinius iš tos medžiagos.

Jūratė Stauskaitė

Žmogus nuo pirmųjų žingsnių turi suvokti, jog šiame pasaulyje jis nėra tam, kad jį kopijuotų, o tam, kad pasaulis jį atskleistų.

„Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė“

Knyga Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė yra straipsnių rinktinė, kurioje supažindinama su XVII a. 2 pusės–XXI a. pradžios Lietuvos sentikių istorija ir kultūra.