2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Nora Aušrienė. Baimės emigracijoje turi ir teigiamą pusę

2010-01-07
Rubrikose: Visuomenė » Lietuviai užsienyje  Šeima ir sveikata » Psichologija 
Baimė

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Psichologinės ir dvasinės pagalbos draugija sėkmingai tęsia savo darbą JAV. Štai lapkričio 25 dieną Pasaulio lietuvių centre, Lemont, įvyko paskaita apie baimę ir nerimą. Joje dalyvavo Weis Memorial ligoninės kapelionė Nora Aušrienė ir psichologė Rasa Cicėnienė. Kalbiname kapelionę N. Aušrienę.

 – Gal galėtumėte trumpai apibūdinti, kas yra baimė?

– Baimė yra natūralus žmogaus organizmo atsakas į išorinę grėsmę. Kitą sykį žmogus gali išgyventi baimę ir nerimą, kai nėra realios grėsmės, tačiau atrodo tarsi grėstų tikras pavojus. Tokia baimė – tai iracionalus tikėjimas, kad kažkoks objektas, įvykis ir jausmas taps pavojingu, baisiu gyvybei ir sveikatai dalyku.

 – Kokie yra nerimo sutrikimai?

– Yra keletas nerimo sutrikimų, vienas iš jų panikos priepuolis. Tai įtemptas nerimo epizodas, kuris žmogų užklumpa netikėtai ir pasižymi gąsdinančiais požymiais: dažnu širdies plakimu, prakaitavimu, drebuliu, sunkumu kvėpuoti, baime prarasti kontrolę. Svarbu žinoti, kad ir koks gąsdinantis būtų panikos priepuolis, jis nenulemia, kad žmogų ištiktų širdies smūgis ar jis apalptų, nustotų kvėpuoti, išprotėtų ar prarastų savikontrolę. Tai tik labai nemalonūs, bauginantys pojūčiai, kurie gali tęstis nuo kelių iki keliolikos minučių, tačiau jie nėra pavojingi žmogaus gyvybei.

Fobijos – įvairūs atvejai, objekto ar veiklos baimės. Fobija gali būti tokia stipri, kad žmogus stengiasi išvengti to, ko bijo, apribodamas savo gyvenimą ar veiklą.

Obsesinis kompulsinis sutrikimas pasireiškia įkyriomis, pasikartojančiomis mintimis, kurios kelia stiprų nerimą.

Potrauminis streso sutrikimas pasireiškia žmonėms, patyrusiems fizines ar emocines traumas. Traumuojantys praeities įvykiai išgyvenami iš naujo, tarsi vyktų čia ir dabar. Žmonės, kurie dalyvavo kare, patyrė psichinį ar emocinį smurtą, katastrofas ar stichines nelaimes, gali turėti šį sutrikimą.

Apibendrintas nerimo sutrikimas – tai įtemptas nerimas, galintis apimti keletą  sričių – sveikatą, šeimą, saugumą ir t. t. Pasireiškia perdėtu ar nepagrįstu nerimavimu apie gresiančius nemalonius dalykus.

 – Kodėl baimės įvardijimas yra svarbus žmogui?

– Nerimas, kuris išgyvenamas ilgesnį laiką, gali turėti įvairių pasekmių žmogaus gyvenime. Vengdamas įvardyti, kas jį slegia, žmogus tarsi įkalina save – baimė gali stabdyti žmogaus sprendimus, neleidžia peržengti nesaugumo jausmo, pasitikėti kitais, trukdo keistis ir gyventi  visavertiškai.

 – Kokias baimes išgyvena lietuvis emigracijoje?

– Emigrantas, ypač neseniai atvykęs, turi galybę nepalankių veiksnių – pirmieji žingsniai naujoje aplinkoje gali sukelti įvairių baimių. Bet norėčiau į šias baimes pažiūrėti iš teigiamos pusės. Mano karta yra posovietinė, atėjusi iš totalitarinio režimo ir gana patriarchalinės šeimos modelio, įbauginta karta. Tačiau emigracija gali pasitarnauti teigiama linkme, priversdama įbaugintą, nepasitikintį savimi žmogų, atgauti pasitikėjimą, pajusti savo vertę, išugdyti drąsą. Paprasti, maži dalykai – esi priverstas judėti į priekį, mokytis, peržengti nesaugumo jausmą, išmokti kalbą, įsilieti į naują kultūrą, patikėti savo gebėjimais. Emigracija palanki moterims – iš patriarchalinės aplinkos atsiduriame demokratiškoje, kur į moterį žiūrima kitaip. Palanki vaikams – jie užauga laisvesni. Demokratiška Amerikos aplinka skatina žmogų bandyti, nepasiduoti, tobulėti. Tad nepaisant visų sunkumų, lietuvis emigrantas, kalbu šiuo atveju daugiau apie trečios bangos žmones, turi neįkainojamą galimybę tobulėti kaip žmogus ir asmenybė, net ir įvairių išbandymų akivaizdoje. Paradoksalu, peržengus nepasitikėjimą ir baimes, emociškai augi dvigubai greičiau.

 – Kaip kovoti su baimėmis?

– Kovai su baimėmis žmogus gali siekti profesionalios pagalbos, pradedant nesudėtingais metodais – išmokti valdyti stresą, pažinti save. Pirmiausia žmogus turi pripažinti, kad jam yra reikalinga pagalba. Jei žmogui pačiam yra sudėtinga suvaldyti savo nerimą, profesionalus psichologas ar patarėjas, tas, kuris specializuojasi kognityvinėje elgesio terapijoje (Cognitive  Behavioral Therapy), gali būti labai naudingas, kad žmogus išmoktų, kaip atpažinti, peržengti ar suvaldyti savo baimes. Esant sudėtingesniam atvejui, gali prireikti gydytojų specialistų pagalbos.

 – Dėkoju už pokalbį.

 Kalbino gyd. Ona Radzevičienė

 

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)

Kęstas-2 2010-01-10 18:44

Vagiliaujantis elitas yra svarbiausia kliūtis Lietuvai. Mūsų bėdos neapsiriboja istatymais, skiriančiais liūto socialinės paramos dalį turtingesnėms motinoms.

Esmė tame, kad inovatyvi socialinė inžinierija istatymuose yra dabar visur. Užtenka prisiminti milijonų dalijimą monopolijoms, išnaudotojišką aukštojo mokslo sistemą, į kurią panašios egzistuoja gal tik Rumunijoje bei Rusijoje, žiaurų pasų atiminėjimą iš dirbančių užsieny bei gavusių kitų valstybių pilietybes (toks atiminėjimas sukelia kaimynų lenkų nuostabą ir juoką).

Deja,turime valdžioje radikalus, akiplėšiškai išradinėjančius dviratį. Idėja - paprasta. Kuo daugiau betvarkės, tuo yra lengviau vogti bei imti kyšius.

Tokia valstybė yra negyvybinga. Problemą reikia sutvarkyti dabar. Pernelyg greitai artėja būvis, kai jau suprantame, kad vėlu.

Kęstas-2 2010-01-11 09:30

Gelbėkitės, kas galit

Paradoksas, kad Lietuvoje tokie maži atlyginimai, pasigailėtinos pensijos, tačiau visokios baudos yra didžiulės. Va jau ir gelbėjant žmones, įlūžusius ant ledo, ruošiamasi juos teisti (didžiulės papildomos pajamos advokatams) ir priversti kompensuoti už gelbėjimą, jei advokatams nepavyktų įrodyti, kad nebuvo piktybinio neatsargumo. Taip būtų verčiama sumokėti dar kartą už tai, už ką mes vieną sykį jau sumokėjome grobikiškų mokesčių pavidalu.

Lyginant su atlyginimais ir pesijomis mokesčiai už aukštąjį mokslą ir baudos už jo nebaigimą yra didžiausios pasaulyje. Tas pats pasakytina ir apie kelių policininkų baudas. Vaistai yra brangesni, negu prabangiausiai gyvenančiose Vakarų šalyse.

Atrodytų, visiška mistika. Bet prisimenant, kad daugelis turi giminių užsieny, lengva suprasti. Vyksta legalus reketas. Naudodamiesi užstatais, likusiais Lietuvoje, bei anstolių sistemos pagalba, mūsų valstybinė mafija atima iš užsienio lietuvių sunkiai uždirbtus pinigus.

Praktinė išvada: nė vieno iš saviškių nepalikite išvažiuodami, ypač vaikų. Tik tada valdžios atstovai Lietuvoje nesugebės atimti jūsų vakarietišką uždarbį.

gaila 2010-01-16 17:37

Nesutinku su autore, kad posovietine karta yra ibauginta, savimi nepasitikinti, nejuntanti savo vertes, nedrasi. Artimai bendrauju su naujai atvykusiais Amerikoje. Tenka vertejauti teismuose, mokyklose. Kai lyginu su mano tevu karta pokario metais atvykusia i JAV ir ju vaikais (mano karta), tai dabar atvykusieji yra ir drasesni ir agresyvesni ir maziau kankinami tevynes ilgesio ir visai kitaip suprantantys laisve ir demokratija. Tai liudija ir nusikaltimu skaicius,tiek pacioje Lietuvoje, tiek uzsienyje, kuris pokarineje iseivijoje buvo veik nulinis. Mane ypac stebina dabartinio lietuvio tiesiog nenormalus pyktis ir iprotis kaltinti kitus del savo tikru ar isivaizduotu nelaimiu. Tereikia tik pazvelgti i ivairius komentarus internete. Juk to pykcio ir netiesos ir cia dvejuose komentaruose.

J.Gaila

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (3)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie priklausomybės ligą ir sveikimo kelią

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.

 

Gaoussou Diawara

Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.

Arūnas Peškaitis OFM

Jutau baimę, tačiau ne tiek dėl fizinio saugumo, kiek dėl to, kad nežinojau, nei kaip reaguoti, nei ką sakyti. Turbūt taip atsiskleidė ir mano puikybė, nes įsivaizdavau, jog turiu nuteistiesiems sukelti kažkokį efektą.

Tomas Viluckas

Už padėtį žiniasklaidoje yra atsakingi: jos turinio kūrėjai (patys žurnalistai), jai palankios aplinkos sudarytojai (valstybės institucijos) ir jos vartotojai (visuomenė).