2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Prognozė: 10 technologijų, kurios nunyks

2010-01-07
Rubrikose: Gamta ir mokslas » Technologijos 
išmestas monitorius

Zenekos nuotrauka

Amerikiečių analitinė grupė IDG sudarė sąrašą prietaisų ir technologijų, kurių žmonija turėtų atsikratyti 2010 metais. Kai kurie šių dalykų vis dar gyvuoja, nors jau seniai yra pasenę ir turi modernias alternatyvas.

1. Faksas

Fakso aparatas paseno jau prieš 15 metų. Jis yra ne kas kita kaip spausdintuvo, skenerio ir archajiško analoginio modemo komplektas, kuris tik veltui ryja laiką, pinigus, popierių ir elektrą.

Kad pasiųstum dokumentą faksu, pirmiausia reikia jo skaitmeninį formatą perkelti į popierių. Įdėjus dokumentą į faksą jis vėl pakeičia jį į skaitmeninę formą. Tada 1993 metų pavyzdžio analoginis modemas konvertuoja jį į garsus ir perduoda informaciją garsiniu pavidalu. Modemas generuoja triukšmą telefono linija, o jos kitame gale kitas fakso aparatas išklauso šių garsų ir vėl viską pakeičia į skaitmeninę formą bei galiausiai išspausdina ant popieriaus. O tada dažniausiai vėl tenka gautą informaciją pervesti į skaitmeninį pavidalą rankiniu būdu arba skenuojant faksą.

Naudojant faksą dokumentas pradeda ir baigia savo gyvavimą skaitmeniniu pavidalu, tačiau per šią epopėją jis keturis kartus tampa skaitmeniniu, dukart popieriniu ir vieną kartą garsiniu. Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės neatsisako šios pasenusios technologijos, yra klaidingas manymas, kad "tvirta kopija" patikimesnė. O iš tiesų priklijuoti svetimą parašą po dokumento tekstu prieš išsiunčiant jį faksu yra lengviausia sukčiavimo forma, nes faksinio vaizdo kokybė itin prasta.

2. Cigarečių pridegiklis automobilyje

Mintis įtaisyti į automobilio prietaisų pultą cigarečių ir cigarų pridegiklį kilo trečiąjį dešimtmetį. Nuo to laiko praėjo daugybė metų, tačiau automobilių gamintojai ir toliau įtaiso automobiliuose šiuos keistus įrenginius, dažnai be paties degiklio, tačiau su elektriniu lizdu, kuris labai pavojingas ir nepatogus bei ryja daug elektros. Dažnai tenka pirkti šiam lizdui specialų keitiklį. Iš tikrųjų visose mašinose turėtų būti įmontuoti standartiniai lizdai su jau įtaisytu keitikliu. Civilizuotame pasaulyje mažai kas berūko automobilyje, tačiau visi turi mobiliuosius telefonus, kuriuos reikia įkrauti.

3. Raidės www interneto adresuose

Pagal pirminę idėją tokia adreso pradžia turi nurodyti serverio tipą. Jei tai www, vadinasi, tai - World-Wide Web serveriai, skirti peržiūrai per naršyklę. Jei ftp, tai - serveriai, prieinami per File Transfer Protocol. Tinklų administratoriai dabar sprendžia, ar raidės www techniškai būtinos svetainės adrese, nes naršyklė jas prideda automatiškai. Todėl nurodant adresą vizitinėje kortelėje arba renkant kompiuteryje raidės www iš tikrųjų visiškai nereikalingos. Juk jau daugelį metų nebenurodomas adreso priešdėlis http://, taigi galima atsisakyti ir www.

4. Vizitinės kortelės

Visiškai nesuprantama, kodėl mes vis dar naudojame šiuos XIX amžiaus popierėlius. Juk gavę tokią kortelę turime kur nors įvesti šią informaciją, o to beveik niekas nedaro.

Yra kelios puikios vizitinės kortelės alternatyvos. Jei dėl susitikimo susitariama elektroniniu paštu, prie laiško galima pridėti kontaktinę informaciją, prisegti vCards arba suteikti nuorodą į interneto svetainę su kontaktine informacija ir pan. Bet kur susidūrus su asmeniu kur kas patogiau pasikeisti kontaktais per mobilųjį telefoną, o ne paimti popierėlį, iš kurio informaciją teks perkelti rankiniu būdu.

5. Vaizdajuosčių nuoma

Jau kelios revoliucijos įvyko nuo to laiko, kai ėjome į vaizdajuosčių nuomos punktą, stovėjome eilėje, laukėme norimo filmo ir galiausiai jį gavę žingsniavome namo. Filmas tai - paprasta skaitmeninė laikmena, kurią galima atsisiųsti arba gauti diske. Dėl skaitmeninės laikmenos nėra jokio reikalo kur nors vaikščioti.

6. Nuotolinio valdymo pultas

Beveik visa namuose naudojama vaizdo ir garso įranga turi atskirą nuotolinio valdymo pultą: vieną - televizoriui, kitą - vaizdo grotuvui, dar vieną - muzikos centrui ir t. t. O juk kai kurie žmonės namuose turi po kelis televizorius, grotuvus, kitus valdomus elektroninius prietaisus, tad pultų bute gali susikaupti iki keliolikos. Visiems jiems reikia keisti žalingus elementus ir nuolat jų ieškoti - mat pultai turi savybę kažkur dingti. Be to, žmonės neturi laiko kokybiškai užprogramuoti savo pultų. Laikas visam tam padaryti galą ir pakeisti šiuos pultus programomis mibiliuosiuose telefonuose. Jie gali būti puikūs pultai, nes yra patogesni, įkraunami ir ne taip lengvai dingsta, juos lengviau perprogramuoti ir atnaujinti programas. Jau sukurtos kelios programos iPhone ir kitiems aparatams, kurios kontroliuoja skaitmeninius vaizdo grotuvus ir ne tik. Dabar telieka televizorių gamintojams prisijungti prie protingų telefonų revoliucijos, sukurti paprastas nuotolinio valdymo programas, kad viena programa būtų galima valdyti visus aparatus.

7. Laidiniai telefonai

Amerikoje kas ketvirtuose namuose nebėra laidinio telefono. Neaišku, ko laukia trys ketvirtadaliai amerikiečių. Laidinis telefonas tai galvos skausmas ir prarastas laikas (ragelį gali pakelti ne tas žmogus, kuriam skambinate). Laidinis telefonas negali priimti tekstinių pranešimų, geriausiu atveju, jame įrengtas prieštvaninis atsakiklis. Seniai atėjo laikas paskutiniam skambučiui šiuo telefonu - surinkti operatoriaus numerį ir paprašyti išgelbėti jus nuo tokio ryšio.

8. Muzikiniai kompaktiniai diskai (CD)

Muzikiniai CD tiesiog nėra nė kiek geresni už MP3, o blogesnių savybių turi: gaminami iš toksinių medžiagų, juos sunku perdirbti ir nepatogu laikyti bei nešiotis. Visi žmonės turės neišvengiamai pereiti prie skaitmeninio muzikos formato. Mūsų fonotekas sudarys laikmenos, tinkamos paieškų sistemai, kopijavimui ir perdavimui.

9. Palydovinis radijas

Sirius XM - puikus dalykas, tačiau nereikia leisti raketų ir orbitinių palydovų, kad garsas pasiektų radijo klausytoją. Visa tai galima padaryti per internetą ir priedą prie iPhone. Tiesa, būna situacijų, kai palydovinis radijas pranašesnis. Pavyzdžiui, kai važiuojate keliu per neryšio zoną ir klausotės paskutinių naujienų. Tačiau dauguma žmonių retai kada pakliūva į tokią padėtį, o palydovinio radijo turinys nėra jau toks svarbus. Be to, šio radijo negirdėti, kai statote automobilį požeminiame garaže arba prie aukšto pastato, važiuojate tuneliu. Dabar yra daugybė kitų kokybiškų šaltinių, prieinamų automobiliuose, tokių kaip audioknygos, MP3 ir pan. O jei jau taip norite už ką nors mokėti, tuomet geriau jau įsiveskite belaidį mobilųjį internetą.

10. Išsami registracija

Daugelis svetainių siūlo vartotojams registruotis. Tuomet reikia užpildyti lentelę: įvesti asmeninius duomenis, vartotojo kodą ir slaptažodį. Gerai, tačiau kodėl kai kurios svetainės reikalauja pakartoti elektroninį paštą? Jis vis tiek būna vėliau patvirtinamas. Kodėl prašo miesto ir pašto indekso, jei pagal indeksą galima nustatyti miestą?

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Šarūnas Atkočiūnas 2010-01-08 20:17

Prie 10 punkto galiu pridurti: el. pašto adresą pakartoti prašoma tam, kad vartotojas (netyčia) neįvestų el. pašto neteisingai. El. paštas naudojamas registracijai patvirtinti, slaptažodžiui priminti ir panašioms funkcijoms, todėl svarbu, kad jis būtų įvestas teisingai.

Bernardinai.lt neprašo pakartoti el. pašto adreso registruojantis nors tokia funkcija būtų naudinga - pasitaiko, kad lankytojai įveda el. paštą neteisingai ir negauna laiškų.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

granatas

Kasmet visuomenė išmeta neįtikėtinai daug maisto. Pamažu atsiranda daugiau būdų, kaip spręsti šią problemą. 

Kino kamera

Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbė videodarbų konkursą „1992-ųjų karta“.

Šaltinis

Lietuvos žaliųjų sąjūdis atliko eksperimentą ir užsakė ištirti trijų pagrindinių Vilniaus šaltinių vandenį.

Jonas Krakaueris. Į laukinį pasaulį

Kas jis, šios knygos herojus? Išminčius, svajotojas ar lengvabūdis nuotykių ieškotojas? Ar šiuolaikiniame pasaulyje įmanoma visiškai išsižadėti žmonių?

lesykla

Lesinti ar ne? Kada lesinti? Kuo lesinti? Kur lesinti? Tai klausimai, į kuriuos atsako Lietuvos ornitologų draugijos specialistai.