Šie metai galerijų gyvenime prasideda tyliai ir liūdnokai – užsidaro Jonų gatvės galerija. Lietuvos dailininkų sąjungai priklausančios galerijos patalpos greičiausiai bus išnuomotos kokiai žavingai kavinei ar parduotuvei, mat įspūdingą sarašą nekilnojamojo turto valdanti organizacija apsižiūrėjo, jog atėjo krizė ir reikia „kažko“ imtis. Iš šono žvelgiant, galerijos uždarymas gal ir nėra sąžiningiausias sprendimas, tačiau iš vidaus gal matyti kitaip.

Šiuo metu galerijoje vyksta paskutinė paroda – eksponuojami menininko Leo Ray (Izraelis) tapyba ir piešiniai. Leo Ray – Vilniuje 1950 m. gimęs menininkas, baigęs Vilniaus dailės akademiją. Šiuo metu gyvena ir dirba Izraelyje – dėsto tapybą ir kaligrafiją Izraelio meno mokykloje „Basis“, rengia parodas įvairiose pasaulio šalyse.

Šio menininko tapyba – puiki atsisveikinimo nata: lengvai, optimistiškai melancholiška.

Leo Ray. Dramblys ir kt. jūros pakrantėje. (2009 m., aliejus, drobė)

Tapytojas renkasi skaidrias, perregimas spalvas, dažui leidžia gyventi savo gyvenimą, vėliau dėmes, nutekėjimus, potėpius suvaldydamas taupiu, tačiau tiksliu piešiniu. Charakteringi ir smagūs paveikslų herojai – žmogeliukai, šuniukai, katinai kartais primena vaikiškus piešinius. Pats autorius antrina paprastumo ir gyvenimo džiaugsmo įspūdžiui, savo parodą lakoniškai apibūdindamas kaip „Jūra, oras, debesys, drėgmė ir gyvenimas“.

Leo Ray. Drugelių gaudymas. (2009 m., aliejus, drobė)

Matyt šio naivumo ir akivaizdaus profesionalumo (žinojimo) derinys ir sukuria melancholijos jausmą. Jam nesipriešina ir paveikslų scenos – neutralūs pasivaikščiojimai ar tiesiog buvimai. Čia nėra vienatvės – paveiksluose būtinai dalyvauja bent keli veikėjai, net jei vienas kito ir nemato, tačiau nujaučia. Geras jausmas, itin tinkantis mažam Vilniaus miesteliui ir jo truputį pavargusiems žmonėms.

Leo Ray. Piešinys

Leo Ray. Lietus. (2009 m., aliejus, drobė)

Galvodama apie Bernardinai.lt skaitytojus negaliu praleisti „Lietuvos aido“ galerijoje vykstančios Ksenijos Jaroševaitės parodos „Betliejus“. Šios skulptorės kuriami angelai – vieni iš nedaugelio, kurie nedvelkia pigumu ir, regis, savyje turi daugiau nei populiarioji žmogučio su sparneliais forma (kiekvieną kartą krūpteliu iš siaubo pamačiusi ant kavinės „Guru“ Vilniaus gatvėje iškabintus paveikslus, vaizduojančius įvairiausius: pavėpusius, pasvirusius, lyg ir nepadoriai išsiskėtojusius etc angelus). Prisipažinsiu, truputį tikėjausi angelų ir šioje, šventiniu metu vykstančioje parodoje. Tačiau angelų Ksenijos Jaroševaitės „Betliejuje“ nėra.

„Mano Betliejuje angelai nematomi. Galėjau taip pasielgti, nes juos matė tik piemenys. Aš palikau tik jų giesmės žodžius „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ ir kelrodę Žvaigždę“, – rašo autorė.

„Betliejus“ Lietuvos aido galerijoje - labai lakoniškas. Ant kryžiaus formos pagrindo išdėliotos šventos istorijos figūros, kaip būdinga autorei, įsigilinusios į save formų santūrumu ir tvirtumu. Tvirta ir aiški pati kompozicija bei pats sumanymas. Todėl ir rezultatas – įtikinamas.

Leo Ray, tapyba, piešiniai, šv. Jonų gatvės galerija.

Ksenija Jaroševaitė, Betliejus, Lietuvos aido galerija, iki sausio 14 dienos