Gintarė Minkevičienė. Kursai sužadėtiniams – ne tik formalumas
Vienoje amerikietiškoje komedijoje Bažnyčioje norintiems susituokti sužadėtiniams tenka išlaikyti sunkų egzaminą: dvasininkas uždraudžia porai turėti lytinių santykių, sukuria kraštutinių situacijų, kuriose atsiskleidžia jų gebėjimas (arba negebėjimas) spręsti susidariusias problemas. Tačiau tai tik filmas. O kaip realybėje rengiami Lietuvos sužadėtiniai, norintys prie altoriaus prisiekti vienas kitam?
„Romos Katalikų Bažnyčia šiuo metu Lietuvoje yra vienintelė institucija, rengianti šeimyniniam gyvenimui, tačiau jos institucijų organizuojamas paskaitas išklauso daug žmonių, – teigia natūralaus šeimos planavimo konsultantė Elena Kosaitė-Čypienė, paskaitas sužadėtiniams skaitanti Vilniaus arkivyskupijos šeimos centre bei pal. J. Matulaičio parapijos šeimos centre. – Pavyzdžiui, per vienus mano darbo metus, nuo 2008-ųjų gegužės iki 2009 metų gegužės, mano paskaitų abiejuose centruose klausė maždaug 3000 žmonių (1500 porų).“
Pagrindinė pasiruošimo santuokai forma Lietuvoje yra paskaitos. Daugelyje šeimos centrų Bažnyčioje norintiems tuoktis sužadėtiniams reikia išklausyti šešias paskaitas ir gauti pažymėjimą apie šių paskaitų išklausymą. Dažniausiai per paskaitas salė būna sausakimša. Kyla klausimas: ar pakanka tokiai didelei auditorijai šešių paskaitų išsamiai perteikti santuokinio gyvenimo žinias?
Anot Elenos Kosaitės-Čypienės, svarbiausias paskaitų tikslas – ne išmokyti būsimuosius sutuoktinius gyventi santuokoje (tokiam tikslui paskaitų tikrai neužtektų), bet apibrėžti pagrindinius gyvenimo krikščioniškoje santuokoje principus. „Taip pat be galo svarbu priminti, kad kursuose pateikiamos tik pagrindinės, principinės žinios, ir informuoti, kur galima kreiptis, norint pagilinti žinias“, – teigė konsultantė.
„Įvertinus, kad per kelias valandas stengiamasi aprėpti tiek daug skirtingų temų, žodžiu, jei tikslas yra supažindinti su tomis temomis, tuomet ir profesionalumas, ir kvalifikacija, ir kt. – pakankama (bent man tikrai buvo įdomu)“, – teigė sužadėtinių kursus kartu su vyru prieš santuoką lankiusi jauna moteris.
Vis dėlto ne paslaptis, kad nemažai sužadėtinių į pasiruošimo santuokai paskaitas žiūri tik kaip į dar vieną dokumentų tvarkymo būdą. „Tiesą sakant, kursai buvo tik formalumas, – teigė prieš keletą metų Kaune kursus lankiusi moteris. –Nepasakyčiau, kad tie kursai buvo naudingi.“ – teigė ji, tačiau pripažino, kad psichologijos paskaitos buvo visai įdomios. Anot jos, kursai būtų reikalingi ir galbūt naudingi, jeigu dėstytojai būtų profesionalūs ir juose būtų gilinamasi į galimas bendro gyvenimo problemas, galbūt net bandoma spręsti kokias nors situacijas.
Kaišiadorių šeimos centro vadovės pareigas laikinai einančios Daivos Nasevičienės nuomone, pasiruošimas santuokai pirmiausia nebūna veiksmingas tuomet, kai patys sužadėtiniai į kursus žiūri kaip į laiko gaišinimą, kai ateina turėdami išankstinę neigiamą nuostatą ir nebūna atviri tam, ką gauna. „Be to, kai vyksta kursai naudojant tik paskaitų metodą, jie irgi nėra naudingi, nes daugelis svarbių dalykų lieka neišgirsti. Visiems žmonėms norisi būti pastebėtiems, ir visi turi poreikį bendrauti. To neįmanoma pasiekti esant didelėms grupėms“, – teigė vadovė.
Šiuo metu Kaišiadorių vyskupijos šeimos centras taiko darbo grupelėse metodą. Nuo 2008 metų sausio mėnesio šis centras pirmasis Lietuvoje pradėjo praktiškai įgyvendinti Lietuvos šeimos centro naujai sukurtą sužadėtinių rengimo santuokai programą, kurią sudaro aštuoni susitikimai, trunkantys po 2–2,5 valandos. Daiva Nasevičienė pasakojo, kad susitikimuose pateikiama ne tik teorinių žinių, bet ir akcentuojamas darbas poroje, individualios užduotys, namų darbai. Sužadėtinių grupės nėra didelės – per vasaros sezoną vienoje grupėje būna ne daugiau kaip 10 porų, kitu metų laiku besituokiančių porų skaičius sumažėja nuo 8 iki 3 porų. „Mažos grupelės pasiteisina tuo, kad užsimezga artimesnis ryšys su sužadėtinių poromis, be to, jie gali įsitraukti į pokalbį, galima diskusija, ko nepadarysi didelėse grupėse“, – teigė ji.
„Nepatikėsite, kiek tokių netikinčių, iš pirmo žvilgsnio nesidominčių ir nemotyvuotų žmonių paskaitų ciklo pabaigoje nuoširdžiai džiaugiasi turėję galimybę išklausyti puikių paskaitų.
Pasiruošimo santuokai kursuose pristatomas krikščioniškas požiūris į santuoką, lytiškumą, vaisingumą, tačiau į kursus dažnai ateina sužadėtiniai, nelaikantys savęs praktikuojančiais katalikais arba prie altoriaus norintys tuoktis tiesiog iš tradicijos. Paklausiau Elenos Kosaitės-Čypienės: ar tokioms poroms kursai yra pakankama priemonė suvokti, kas yra krikščioniška santuoka, ir ar tokie asmenys kursų metu apskirtai nors kiek susidomi krikščionišku gyvenimo būdu? „Nepatikėsite, kiek tokių netikinčių, iš pirmo žvilgsnio nesidominčių ir nemotyvuotų žmonių paskaitų ciklo pabaigoje nuoširdžiai džiaugiasi turėję galimybę išklausyti puikių paskaitų, kiek iš jų susidomi, pavyzdžiui, Bažnyčios propaguojamu natūraliu šeimos planavimu, ateina į kursus, džiaugiasi pamatę „kitokią Bažnyčią“, nei įsivaizdavo, ir netgi prisijungia prie įvairių krikščioniškų bendruomenių, – pasakojo moteris. – Įmanoma sudominti netgi labiausiai kritiškai nusiteikusius sužadėtinius, pavyzdžiui, leidžiant jiems pasijuokti iš teiginių apie skaistumą santuokoje, o po to taikliai situaciją pakomentuojant.
Smagaus juoko visada sulaukia teiginys apie ikisantuokinių lytinių santykių neskaistumą, būtinybę susilaikyti nuo lytinių santykių iki santuokos. Pasijuokę žmonės sušyla, pasijunta jaukiau, draugiškoje aplinkoje. Štai tada, išlaukus, ir galima pasakyti, jog jei tarp sužadėtinių tokių santykių yra, tegu sustoja, liaujasi, tegu atlieka išpažintį ir skaistūs įžengia į savo santuoką, padovanoja santuokoje vienas kitam save. Nepatikėsite, kiek žmonių, gyvenančių be santuokinio palaiminimo keletą metų, paklauso ir iki santuokos nutraukia lytinius santykius. Apie tai mes išgirstame liudijimus per konsultacijas, kursus.“
Lietuvoje kursus sužadėtiniams vedantys asmenys yra daugiausia savanoriai. Kai kurie jų – išmanantys savo srities specialistai, kai kurie – specialių mokslų nebaigę, tačiau santuokoje gyvenantys asmenys. Į priekaištą dėl galimo nepakankamo kursų profesionalumo Daiva Nasevičienė atsako: „Mūsų šeimos centre savanoriaujantys žmonės – sutuoktinių poros nėra šios srities specialistai (išskyrus gydytojus ir kunigą), bet visi kursus veda nuoširdžiai ir su meile. Visi stengiasi pasidalyti savo gyvenimiška patirtimi, ir tas pasidalijimas daug geriau nei visos teorijos kartu sudėjus.“
Psichologas G. Vaitoška pripažįsta, kad pasiruošimo santuokai kursai ne visada būna profesionalūs. Jiems neskiriama pakankamai finansavimo, taip pat įsteigta per mažai vietų, kur poros galėtų išsamiai aptarti rūpimus klausimus.
Net tapimas tėvais yra ilgas ir skausmingas procesas, o santuoka juk gerokai plačiau nei tėvystė.
Galbūt ir visuomenėje per mažai kalbama apie reikalingumą ne tik parengti kuo gražesnę santuokos šventę, išsirinkti tinkamiausią suknelę ar užsakyti profesionaliausią fotografą, bet ir dvasiškai bei psichologiškai pasiruošti lemtingam gyvenimo žingsniui. „Esu visiškai tikra, kad santuokai, kaip ir gimdymui, vaikelio auginimui, žindymui būtinai reikia ruoštis, – teigė Elena Kosaitė-Čypienė. – Naujas – sutuoktinio – vaidmuo mums yra lygiai taip pat nepažįstamas, kaip ir valstybės prezidento. Net jei išaugome darnioje, mylinčioje šeimoje, iki tol buvome tik sūnūs ir dukterys, mylimieji ir mylimosios, o iš mūsų tikimasi, kad vyrais ir žmonomis tapsime per akimirksnį, ištarę priesaiką. Net tapimas tėvais yra ilgas ir skausmingas procesas, o santuoka juk gerokai plačiau nei tėvystė.
Sužadėtinių kursai – tik pirmas mažutėlis laiptelis pasirengimo santuokai ir santuokos palaikymo, tausojimo ir auginimo kelyje, bet kaip gerai, kad Romos Katalikų Bažnyčia, įtvirtinusi sužadėtinių rengimo programą, padeda mums tą pirmąjį žingsnelį žengti, parodo, kad yra kur eiti toliau.“
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Seksai, Jums reikia Dievo, Jūs jo ieškote. (Nesuprantu negi Jūs tikrai pats to nesuvokiate??). Kitaip Jūs čia nebūtumėte ir nediskutuotumėte vien apie Jį. Problema ta, kad Jis Jums nepriimtinas toks, koks suvokiamas. Tačiau kuo daugiau gilinsitės į krikščionišką mokymą, kuo daugiau domėsitės su intencija ne oponuoti, o suprasti kodėl taip, o ne kitaip, tuo priimtinesnis Jums Dievas darysis ir net stebėsitės kaip viskas tobulai sukurta. Linkiu sėkmės! :)
Dėl "individualaus dievo". Chm. Dievas nėra individualus. Jis Vienas. Bet mūsų kiekvieno santykis su Juo, ėjimas prie Jo yra individualus... Čia kaip santuokoje: arba priima sutuoktinį visą, su visais pliusais ir minusais, arba ne...
P.S. Jei mėgstate mokslinius galvosūkius, tai kodėl Jums neišsprendus to santa-barbariško galvosūkio "3 in 1" ? :)) ... o kaip dėl asmeninio susirašinėjimo?
Žmogus nėra visatos centras. Vieno filmo herojus sako: " Žmogus yra nulis. Tik Dievas yra viskas". Bet tų "0" yra tiek, kad turi būti bent jau elementari tvarka. Todėl ir davė Dievas savo 10 įsakymų. Kaip manote,ar jie prieštarauja žmogaus prigimčiai?
Na as irgi jus pagirsiu - esat viena is tu nedaugelio tikinciuju, kurie kartu dar yra ir geras zmogus:) Ir jei jums tas tikejimas (kazkokia individualiai modifikuota ir pagal siuolaikines morales kriterijus atsirankiota senoves zydu tikejimo versija) padeda gyventi, duoda dvasine ramybe - dziaugiuosi uz jus:) Man atvirksciai, niekada netikesiu i toki dieva, kuris sau pagarba bando uzsitarnauti skerdynemis, gasdinimais pragarais, vienos tautos protegavimu ar savo baudziamuoju kodeksu. Man kazkaip prievartiniai dalykai, ultimatumai ar meile per baime niekad neimponavo. Taip pat niekad netikesiu i bet koki dieva, kol negalesiu pagristi, kodel verta tiketi butent i ji, o ne i viena is tukstanciu kitu, nes priesingu atveju tai butu tiesiog kvaila.. O susikurti savo individualu dieva, kaip kad jus padarete, gal butu visai nieko, tik kas is to?:) Pas mane jusu dievo atitikmuo turbut yra mokslinis smalsumas, domejimasis buties klausimais ir istikimybe tiesos ieskojimui, kam bet kokia masine religija yra is principo priesinga, nes ekspresyviai draudzia save kvestionuoti ir grasina uz tai ziaurumais. As suprantu, kad mirsiu, ir nedarau is to tragedijos, neieskau senoviniu pasaku, kaip is to issisukt. Ieskau ramybes ne danguj, o siame gyvenime. Ir as labai ramus:) Taip pat manau, kad cinizmas yra geras dalykas, o ypac, kai kalbama apie religija.. Jei zmogus randa ramybe tikedamas i isimtinai vyrishka dieva, kuris yra 3 bet 1 bet vistiek 3, kuris yra pats savo tevas ir pats savo sunus ir pats savo motinos apvaisintojas.. kur vanduo verciamas vynu, nabasnikai keliami is po zemiu.. kur angelai spjaudo siera ir mosikuojasi kardais.. kur dievas tevas turi dieva sunu, o sunus turi surogatine motina.. na pleease.. juk tai dar primityviau uz santa-barbara .. Jei tikit, kad dievas yra, tai suteikit jam bent jau daugiau pagarbos, ir taip nesuprimityvinkit jo senoves zydu lygyje :) Taip pat pagalvokit, ar zmogus yra visatos centras, kuriam dievas skiria tiek demesio ir meto zemen savo kodeksus, rasydamas ten su kuo miegot o su kuo ne, kai zeme yra tik dulke visatos platybese..
"Ko tik zmones neiesko susirge, pradedant dievais, baigiant demonais.. " - sutinku, kad ieško dievų ir demonų, bet reikia ieškoti Dievo.
"buna jaunas zmogus sunyksta per menesi, kad ir kiek ir kaip nuosirdziai besimelstu, kad ir koks tikintis bebutu.." - bet būna, kad pasveiksta taip, kad medikai tik rankomis skėsčioja nesuprasdami.
Būtent, kad "Ne viskas taip paprasta, deja." Jūs vienintelis, su kuriuo man patinka diskutuoti. Gal todėl, kad mes tarsi stovime skirtingose barikados "Požiūris į Gyvenimą, Dievą, Tikėjimą" pusėse, bet abu esame vienas kito akimis labai vienodi: buki, cinikai, labai užsispyrę gindami savo nuomonę. Jums nesuprantama, kaip aš taip bukaprotiškai ginu Jūsų akimis neteisingą ir net neegzituojantį Dievą, man sunku patikėti, kaip toks protingas kaip Jūs žmogus niekaip negali atidaryti širdies... Jūs vadinate mane cinike, kai bandau paaiškinti, kad ligos, kurios atneša daug skausmo ir nevilties, mano akimis yra tik baisiai kartus, tačiau vis tik vaistas sielos ligose... Jūs nesutinkate su mano mintimi, kad kiekviena pasekmė turi savo priežastį. Ką gi. Tikiu, kad ateis ir Jūsų gyvenime ta diena, kai imsite save lukštenti kaip svogūnas ir pamatysite, kaip viskas yra sudėtinga, susiję, susipainioję, kaip kiekviena smulkmena svarbi. Ir tėvai, praeinantys pragarus, kaip Jūs įvardijate, per savo vaikų ligas, jei tik ieško- atranda Dangų. Jei ne- taip ir lieka savo neviltyje. ( Mane mokė, kad neviltis ir yra didžiausias pragaras). Jūs vėl turbūt sakysite, kad aš nusikalbu, bet paieškokite liudijimų iš "Tikėjimas ir šviesa" ar "Arka" bendruomenių. Vis kirba mintis nebeatsakyti, nes mūsų pokalbis tai tarsi aklo su kurčiu, bet taip norisi su Jumis pasidalinti ramybe, kurios aš ieškojau savo keliuose dvylika metų. Gal todėl Jūs man toks mielas. :) Tarsi mano senasis "aš". Aš tiek metų bariausi su Dievu, kol gavau dovaną Jį pažinti, pasitikėti, ir tai liudiju. Evoliucija? Gyvenimas teka ratu. Nieko naujo po saule. Net ir žmogus apsukęs savo gyvenimo ratą, grįžta ten, iš kur atėjęs. "Dulke buvai, dulke pavirsi." Galbūt aš ir klystu. Tačiau man labai patinka mintis, kad Danguje Dievą pamatysi tokį, kokį tiki. Todėl nenorėčiau būti Jūsų vietoje, kuris tiki, kad Jis neteisingas...
"Beje, apie receptus nuo vėžio. Žinia, kūdikiams tai netinka. Bet suaugę nuo vėžio pagyja tik perkeitę savo gyvenimus ir mąstymą, t.y. atradę Dievą" Vilke vilke.. Negi isties esate tokia naivi? :( Ko tik zmones neiesko susirge, pradedant dievais, baigiant demonais.. buna jaunas zmogus sunyksta per menesi, kad ir kiek ir kaip nuosirdziai besimelstu, kad ir koks tikintis bebutu.. "Štai Jūs ant svarstyklių sudedat sergančius onkologinėmis ligomis vaikus ir "antrojo galo" įstatimdavystę. Bet juk tai normali lygsvara". Ar tikrai? :( "Gydytojai jau pradėjo vesti statistiką tarp naujagimių apsigimimo ir hormoninės kontracepcijos. Jums tai skamba, turbūt, nerealiai? Kiekviena pasekmė turi pirmapradę priežastį". Kokia priezasti kaltint, kai tevams gimsta vaikas su cerebraliniu paralyziumi? Tevai blogi vaikystej buvo? O gal kontraceptikus naudojo? Nejuokinkit.. Ne viskas taip paprasta, deja. Pasaulis nera teisingas, bedos nediskriminuoja nei geru, nei blogu; dievas, jei toks yra, nera teisingas taipogi. Kitaip jis prioritetus paskirstytu siek tiek skirtingai, ir neleistu tokiu atsitiktinumu. Islieka tik stipriausi - toks yra fundamentalus evoliucijos principas (evoliucijos tikiuosi neneigsit?), velkantis visos gyvybes vystymasi milijardus metu. Toki makiaveliska gamtos veikimo principa irgi sugalvojo teisingas dievas? Manot, vaiko cerebralinis paralyzius yra ''gera pamoka" ir "proga pamatyti sviesa" tevams? Jei taip manot, esat labai didele cinike.. Jei kanors proga tai ir yra pamatyti - tai pragara, ir nieko daugiau. Teisingu (teisingesniu) pasauli daro nebent patys zmones, pvz nustoje sekti Senojo Testamento pavyzdziu ir skersti kitatikius, ar stengdamiesi padaryti gyvenima geresni cia ir dabar, netikedami dar vieno amzino gyvenimo pazadais. Negasdindami saves pragarais, ir elgdamiesi gerai ne del pragaro/dievo baimes, o is bendrazmogiskos atjautos kitam.
Ar matėte filmą "Briusas Visagalis" ? Ten irgi Džimo herojus norėjo būti visiems be išimties geras ir mylintis... Gavosi chaosas... Mano vaikas irgi jei tik galėtų valgytų vien saldainius. O aš iš didelės meilės vien tik jais ir maitinčiau. Klausiate kodėl yra skausmas? Manau, kad jei skausmo nebūtų, mes neišmoktume vertinti džiaugsmo. Balta išryškėja tik tada, kai šalia yra juoda. Kada žmogus įvertina savo artimąjį? Dažniausiai- per jo laidotuves... Štai Jūs ant svarstyklių sudedat sergančius onkologinėmis ligomis vaikus ir "antrojo galo" įstatimdavystę. Bet juk tai normali lygsvara. Gydytojai jau pradėjo vesti statistiką tarp naujagimių apsigimimo ir hormoninės kontracepcijos. Jums tai skamba, turbūt, nerealiai? Kiekviena pasekmė turi pirmapradę priežastį. Kai pradedi tuos kamuolius vynioti, plaukai šiaušiasi. Ir iki galo jų dažnai net ir neišvyniosi, nes galai eina į kitas giminių kartas. Todėl, kai iškyla tokia sumaištis, ir iš širdies pasipila daugybė klausimų, siūlau pasinaudoti tame pačiame filme "Briusas Visagalis" duotu receptu: pasitikėti Dievu ir ... imti šluotą į rankas ir eiti plauti grindų. Dirbant ir meldžiantis ateina visi atsakymai. Tik reikia norėti juos išgirsti. Norite rojaus čia žemėje? Ok. Tik kiekvienas tegyvena pagal 10 Dievo įsakymų ir teatlieka savo darbą, net ir patį menkiausią, su meile ir iš visos širdies. Beje, apie receptus nuo vėžio. Žinia, kūdikiams tai netinka. Bet suaugę nuo vėžio pagyja tik perkeitę savo gyvenimus ir mąstymą, t.y. atradę Dievą... Ar tai ne Jo paties duotas receptas? Nuo ko susirgai, nuo to ir gydykis. Šalia manęs gyvena ne vienas žmogus, kuris liudija, kad ligos pasitraukė, kai pradėjo gyti siela. Mielas Seksai, tikrai iš širdies linkiu niekuo nesirgti. Ir surasti pagaliau tikrąją gyvenimo meilę, kad nebarstytumėte savęs. Ramybė Jums.
Na ok, jusu poziuri i abstinencija supratau:) Dabar pereinam prie prezervatyvu - jie irgi blogai, kaip kad Ratzingeris moko? "Jai buvo atsakyta gana žmogiškai, sakyčiau" O kas ten jai toks atsake? Jei dievas sapne, tai galit galit ir neatsakyti:) Vilke, na pabandykit siek tiek paprotauti - bent akimirkai atmeskit ta bukuma-uzkonservuojancia fraze, kad dievo keliai nezinomi. Taigi. Isivaizduokit save teisingo ir mylincio dievo (juk taip jy piesia krikscionybe, ar ne?) vietoje. Jis visagalis, t.y. gali bet ka, ko tik uzsigeidzia. Klausimas: ka pasirinktumete - numesti zmonems recepta nuo vezio, kad bent kudikiai su piktybiniais augliais galvoje turetu vilti, ar uzsiimineti istatimdavyste antrojo galo praktikos reikalais - su kuo kam miegot, su kuo nemiegot, kada ka kur kist, kada ko nekist, kada tas kisimas gerai, kada negerai, ko nevalgyt tam tikru laiku, kokia savaites diena dirbt, kokia nedirbt.. Pagalvokit. Jei butumet teisingas ir mylintis dievas, ir matytumet kancia ir raudas tu teveliu, kuriu vaikas yra pasmerktas nezemiskoms kancioms, absoliuciai be jokios kaltes, prosto tak.. Ar nesudrebetu jusu ranka, ar nepagyditumete jo? Manau, pagydytumete. Taciau tokiu atveju yra tukstanciai, ir dar baisesniu, ir joks dievas nieko nepagydo, vaikai po ilgo kankinimosi mirsta, o tevai is nevilties nusizudo. Tad dievas, jei jis yra, nera nei teisingas, nei mylintis, taikant pacius elementariausius tiesos ir meiles kriterijus. Tai yra faktas.
Nu prasau, Iev, nepriskirk gi taip manes iskarto i savo komanda:) Juolabiau, kad lyg ir niekur nesakiau, kad ieskau cia dievo, o spresti apie tai is mano komentaru manau butu per daug didelis minties shuolis :) Ir, sutikit, ''siek tiek'' tendencingas :) >Vilke . "Jei mėgstate mokslinius galvosūkius, tai kodėl Jums neišsprendus to santa-barbariško galvosūkio "3 in 1" " Na tai kad cia nera ka sprest, nes pats uzdavinys yra alogiskas, antimoksliskas ir labai jau purvinas, jei taip galima pasakyti :) Jezus=dievas. Tevas=dievas. Sv. Vaiduoklis=dievas. Vaiduoklis pagal sv. rasta ''pakedeno'' Marija, ko pasekoje gime Jezus. Iseina, Marija yra dievo motina. Taip pat iseina, kad dievas ''pakedeno'' pats savo motina, savo tevas buvo jis pats, taip pat buvo pats ir savo sunus, kuris uz pakedenima kalte suverte sventam vaiduokliui, kuris taip pat yra jis pats. Cia man jau per daug, rimtai.. vynai is vandenio, tebunie (o kas nenoretu nemokamo alkoholio?), nabasniku iskasimas is numirusiu - nors dievai ir deives tai dare ir pries zydu atsiradima, bet sakykim fine (nors kaip jaustis tiems, kas visai nenorejo prisikelti?); kalbanti gyvatele - OK, neoriginalu, bet bent vaizdinga; dievo sunaus paskerdimas, kad amzinai jy myletume ir jaustumemes skolingi - brutalu ir netaktiska, bet tiek jau to, mazai kas is musu taktiski.. angelai su siera begancia is burnos ir kardais Naujame Testamente - irgi su tuo dar gyvent butu galima... bet dieviskas incestas yra tai, kur as uzbreziu linija, sorry.. Del susirasinejimo, kodel gi ne, bet kuo blogai viesha musu ''polemika''?:) Ir kiti gali paskaityt, o kas ''sedi ant tvoros'', t.y. nezino, tiketi ar ne, galbut gales apsispresti, kuria puse pasirinkti, o galbut ras atsakymus i save kankinancius klausimus ;)