2014 m. gruodžio 19 d., penktadienis

Gintarė Minkevičienė. Kursai sužadėtiniams – ne tik formalumas

2010-01-11
Rubrikose: Šeima ir ugdymas » Šeima ir santuoka  Religija » Katechezė 
Santuoka

Evgenios Levin nuotrauka

Vienoje amerikietiškoje komedijoje Bažnyčioje norintiems susituokti sužadėtiniams tenka išlaikyti sunkų egzaminą: dvasininkas uždraudžia porai turėti lytinių santykių, sukuria kraštutinių situacijų, kuriose atsiskleidžia jų gebėjimas (arba negebėjimas) spręsti susidariusias problemas. Tačiau tai tik filmas. O kaip realybėje rengiami Lietuvos sužadėtiniai, norintys prie altoriaus prisiekti vienas kitam?

„Romos Katalikų Bažnyčia šiuo metu Lietuvoje yra vienintelė institucija, rengianti šeimyniniam gyvenimui, tačiau jos institucijų organizuojamas paskaitas išklauso daug žmonių, – teigia natūralaus šeimos planavimo konsultantė Elena Kosaitė-Čypienė, paskaitas sužadėtiniams skaitanti Vilniaus arkivyskupijos šeimos centre bei pal. J. Matulaičio parapijos šeimos centre. – Pavyzdžiui, per vienus mano darbo metus, nuo 2008-ųjų gegužės iki 2009 metų gegužės, mano paskaitų abiejuose centruose klausė maždaug 3000 žmonių (1500 porų).“

Pagrindinė pasiruošimo santuokai forma Lietuvoje yra paskaitos. Daugelyje šeimos centrų Bažnyčioje norintiems tuoktis sužadėtiniams reikia išklausyti šešias paskaitas ir gauti pažymėjimą apie šių paskaitų išklausymą. Dažniausiai per paskaitas salė būna sausakimša. Kyla klausimas: ar pakanka tokiai didelei auditorijai šešių paskaitų išsamiai perteikti santuokinio gyvenimo žinias?

Anot Elenos Kosaitės-Čypienės, svarbiausias paskaitų tikslas – ne išmokyti būsimuosius sutuoktinius gyventi santuokoje (tokiam tikslui paskaitų tikrai neužtektų), bet apibrėžti pagrindinius gyvenimo krikščioniškoje santuokoje principus. „Taip pat be galo svarbu priminti, kad kursuose pateikiamos tik pagrindinės, principinės žinios, ir informuoti, kur galima kreiptis, norint pagilinti žinias“, – teigė konsultantė.

„Įvertinus, kad per kelias valandas stengiamasi aprėpti tiek daug skirtingų temų, žodžiu, jei tikslas yra supažindinti su tomis temomis, tuomet ir profesionalumas, ir kvalifikacija, ir kt. – pakankama (bent man tikrai buvo įdomu)“, – teigė sužadėtinių kursus kartu su vyru prieš santuoką lankiusi jauna moteris.

Vis dėlto ne paslaptis, kad nemažai sužadėtinių į pasiruošimo santuokai paskaitas žiūri tik kaip į dar vieną dokumentų tvarkymo būdą. „Tiesą sakant, kursai buvo tik formalumas, – teigė prieš keletą metų Kaune kursus lankiusi moteris. –Nepasakyčiau, kad tie kursai buvo naudingi.“ – teigė ji, tačiau pripažino, kad psichologijos paskaitos buvo visai įdomios. Anot jos, kursai būtų reikalingi ir galbūt naudingi, jeigu dėstytojai būtų profesionalūs ir juose būtų gilinamasi į galimas bendro gyvenimo problemas, galbūt net bandoma spręsti kokias nors situacijas.

Kaišiadorių šeimos centro vadovės pareigas laikinai einančios Daivos Nasevičienės nuomone, pasiruošimas santuokai pirmiausia nebūna veiksmingas tuomet, kai patys sužadėtiniai į kursus žiūri kaip į laiko gaišinimą, kai ateina turėdami išankstinę neigiamą nuostatą ir nebūna atviri tam, ką gauna. „Be to, kai vyksta kursai naudojant tik paskaitų metodą, jie irgi nėra naudingi, nes daugelis svarbių dalykų lieka neišgirsti. Visiems žmonėms norisi būti pastebėtiems, ir visi turi poreikį bendrauti. To neįmanoma pasiekti esant didelėms grupėms“, – teigė vadovė.

Šiuo metu Kaišiadorių vyskupijos šeimos centras taiko darbo grupelėse metodą. Nuo 2008 metų sausio mėnesio šis centras pirmasis Lietuvoje pradėjo praktiškai įgyvendinti Lietuvos šeimos centro naujai sukurtą sužadėtinių rengimo santuokai programą, kurią sudaro aštuoni susitikimai, trunkantys po 2–2,5 valandos. Daiva Nasevičienė pasakojo, kad susitikimuose pateikiama ne tik teorinių žinių, bet ir akcentuojamas darbas poroje, individualios užduotys, namų darbai. Sužadėtinių grupės nėra didelės – per vasaros sezoną vienoje grupėje būna ne daugiau kaip 10 porų, kitu metų laiku besituokiančių porų skaičius sumažėja nuo 8 iki 3 porų. „Mažos grupelės pasiteisina tuo, kad užsimezga artimesnis ryšys su sužadėtinių poromis, be to, jie gali įsitraukti į pokalbį, galima diskusija, ko nepadarysi didelėse grupėse“, – teigė ji.

„Nepatikėsite, kiek tokių netikinčių, iš pirmo žvilgsnio nesidominčių ir nemotyvuotų žmonių paskaitų ciklo pabaigoje nuoširdžiai džiaugiasi turėję galimybę išklausyti puikių paskaitų.

Pasiruošimo santuokai kursuose pristatomas krikščioniškas požiūris į santuoką, lytiškumą, vaisingumą, tačiau į kursus dažnai ateina sužadėtiniai, nelaikantys savęs praktikuojančiais katalikais arba prie altoriaus norintys tuoktis tiesiog iš tradicijos. Paklausiau Elenos Kosaitės-Čypienės: ar tokioms poroms kursai yra pakankama priemonė suvokti, kas yra krikščioniška santuoka, ir ar tokie asmenys kursų metu apskirtai nors kiek susidomi krikščionišku gyvenimo būdu? „Nepatikėsite, kiek tokių netikinčių, iš pirmo žvilgsnio nesidominčių ir nemotyvuotų žmonių paskaitų ciklo pabaigoje nuoširdžiai džiaugiasi turėję galimybę išklausyti puikių paskaitų, kiek iš jų susidomi, pavyzdžiui, Bažnyčios propaguojamu natūraliu šeimos planavimu, ateina į kursus, džiaugiasi pamatę „kitokią Bažnyčią“, nei įsivaizdavo, ir netgi prisijungia prie įvairių krikščioniškų bendruomenių, – pasakojo moteris. – Įmanoma sudominti netgi labiausiai kritiškai nusiteikusius sužadėtinius, pavyzdžiui, leidžiant jiems pasijuokti iš teiginių apie skaistumą santuokoje, o po to taikliai situaciją pakomentuojant.

Smagaus juoko visada sulaukia teiginys apie ikisantuokinių lytinių santykių neskaistumą, būtinybę susilaikyti nuo lytinių santykių iki santuokos. Pasijuokę žmonės sušyla, pasijunta jaukiau, draugiškoje aplinkoje. Štai tada, išlaukus, ir galima pasakyti, jog jei tarp sužadėtinių tokių santykių yra, tegu sustoja, liaujasi, tegu atlieka išpažintį ir skaistūs įžengia į savo santuoką, padovanoja santuokoje vienas kitam save. Nepatikėsite, kiek žmonių, gyvenančių be santuokinio palaiminimo keletą metų, paklauso ir iki santuokos nutraukia lytinius santykius. Apie tai mes išgirstame liudijimus per konsultacijas, kursus.“

Lietuvoje kursus sužadėtiniams vedantys asmenys yra daugiausia savanoriai. Kai kurie jų – išmanantys savo srities specialistai, kai kurie – specialių mokslų nebaigę, tačiau santuokoje gyvenantys asmenys. Į priekaištą dėl galimo nepakankamo kursų profesionalumo Daiva Nasevičienė atsako: „Mūsų šeimos centre savanoriaujantys žmonės – sutuoktinių poros nėra šios srities specialistai (išskyrus gydytojus ir kunigą), bet visi kursus veda nuoširdžiai ir su meile. Visi stengiasi pasidalyti savo gyvenimiška patirtimi, ir tas pasidalijimas daug geriau nei visos teorijos kartu sudėjus.“

Psichologas G. Vaitoška pripažįsta, kad pasiruošimo santuokai kursai ne visada būna profesionalūs. Jiems neskiriama pakankamai finansavimo, taip pat įsteigta per mažai vietų, kur poros galėtų išsamiai aptarti rūpimus klausimus.

Net tapimas tėvais yra ilgas ir skausmingas procesas, o santuoka juk gerokai plačiau nei tėvystė.

Galbūt ir visuomenėje per mažai kalbama apie reikalingumą ne tik parengti kuo gražesnę santuokos šventę, išsirinkti tinkamiausią suknelę ar užsakyti profesionaliausią fotografą, bet ir dvasiškai bei psichologiškai pasiruošti lemtingam gyvenimo žingsniui. „Esu visiškai tikra, kad santuokai, kaip ir gimdymui, vaikelio auginimui, žindymui būtinai reikia ruoštis, – teigė Elena Kosaitė-Čypienė. – Naujas – sutuoktinio – vaidmuo mums yra lygiai taip pat nepažįstamas, kaip ir valstybės prezidento. Net jei išaugome darnioje, mylinčioje šeimoje, iki tol buvome tik sūnūs ir dukterys, mylimieji ir mylimosios, o iš mūsų tikimasi, kad vyrais ir žmonomis tapsime per akimirksnį, ištarę priesaiką. Net tapimas tėvais yra ilgas ir skausmingas procesas, o santuoka juk gerokai plačiau nei tėvystė.

Sužadėtinių kursai – tik pirmas mažutėlis laiptelis pasirengimo santuokai ir santuokos palaikymo, tausojimo ir auginimo kelyje, bet kaip gerai, kad Romos Katalikų Bažnyčia, įtvirtinusi sužadėtinių rengimo programą, padeda mums tą pirmąjį žingsnelį žengti, parodo, kad yra kur eiti toliau.“

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

« < 1 - 2 > »
Vilkė 2010-01-19 13:59

O kodėl gi ne? :) Juk po tokio susilaikymo ir lova gali lūžti :) Čia kantrybės išbandymas. Mano namuose, pvz., kalėdinių dovanų pradeda atsirasti kartais net gruodžio pradžioj. Bet jos visos būna išpokuojamos tik Kalėdų rytą... į Jūsų teiginį : "Va israstu vaistus nuo AIDS, numestu zemen, kaip kazkada numete savo isakymus recidyvistui Mozei.." - yra pasakojama, kad Motina Teresė iš Kalkutos meldė Dievą leisti gimti žmogui, kuris tuos vaistus išrastų. Jai buvo atsakyta gana žmogiškai, sakyčiau,: "Toks žmogus turėjo gimti. Bet jo motina jam neleido- pasidarė abortą"... Taip kad... Iš tikrųjų reiktų skirti Dievą ir žmogaus pasirinkimą.

seksas 2010-01-17 02:03

O kodel nuodeme uzsitrauksiu per sventaji vaiduokli (dvasia), o ne per dieva teva pvz? Ir kodel tam holy ghoustui rupi, anksciau ar veliau vyro penis pakedens moters maksti? Tai neatrodo jums, na, mazu maziausiai.. primityvu??? Kad dievas (ar sventas vaiduoklis, whatever), budamas toks tobulas, taip inirtingai rupinasi kazkokiu primatu antro galo reikalais?:) Va israstu vaistus nuo AIDS, numestu zemen, kaip kazkada numete savo isakymus recidyvistui Mozei.. O dabar.. > Vilke, na ok, suprantu, kad nedidele abstinencija gali buti visai sexy. Jei lytine funkcija pas abu partnerius normali, uztektu 3 dienu susilaikymo, ir medaus menesyje butu kaip nauji ir istroske 'kopinejimo' :) Bet nesikedent iki vestuviu isvis, apskritai, nei vieno kart? Thats toooo much... Ir tai ne i nauda.. Sutinkat su tuo?

Ookami 2010-01-16 11:03

"Seksui": tai nėra formalus skaistumas. Skaistumą nurodo ne lytinių santykių kiekis, o tai, ar užsiiminėjote seksu po paskutinio savo pasiryžimo to nedaryti. Išpažintis ir yra tas taškas, kuriame žmogus gailisi dėl vienos ar kitos nuodėmės, ir nuojos pradeda naują gyvenimą tos nuodėmės atžvilgiu. Krikščionybės esmė yra ne nuodėmės nedarymas - kaip besistengtum, vistiek kažką pridirbsi, - bet jos išsižadėjimas ir vengimas. Padarei - ką darysi, svarbiausia, kad gailiesi dėl to. Daug šventųjų yra gyvenime juodų dalykų pridarę, bet šventi dėl to, kad vėliau viską radikaliai pakeitė. Jei manysite, kad "dabar prisigirešysiu, paskui vsitiek viską atleis" - tik užsitrauksite nuodėmę prieš šventąją Dvasią. Apeiti galite formalumus ir taisykles, bet ne sąžinę ir Dievą.

Vilkė 2010-01-15 00:47

Ievai- niekas nieko per gerklę negrūda. Santuokos sakramentas yra laisvanoriškas. Pasiruošimas jam- taip pat. Jei žmogui yra svetimas Katalikų Bažnyčios mokymas, tai kam jam kankintis šiuose kursuose? Seksui- matote, čia norėta pasakyti, kad šiuose sužadėtinių rengimo santuokos sakramentui kursuose jauniems žmonėms mandagiai primenama, kad po vestuvių jų laukia medaus mėnuo. O per jį įprasta būtent medų ir kabinti. Tačiau apsvaigę iš meilės ( nors dažniau gal iš aistros) netyčia per neapsižiūrėjimą tą medų gali iškabinti daug laiko iki vestuvių. Tada medaus mėnesio metu liks tik puodynės pakraštėlius pagramdyti... :) Tai ir kviečiami sužadėtiniai sužadėtuvių pasninkui - uždengti puodynes, susilaikyti, paruošti vestuvių puotai kūnus ir sielas. Tik tiek. Bet, deja, daugumai atrodo, kad tai labai daug ir neįgyvendinama... ( berods, atsakiau ir į jūsų asmeniškai man užduotą klausimą. Atsiprašau, bet aš nestandartas... :) )

seksas 2010-01-13 12:07

"Smagaus juoko visada sulaukia teiginys apie ikisantuokinių lytinių santykių neskaistumą, būtinybę susilaikyti nuo lytinių santykių iki santuokos. Pasijuokę žmonės sušyla, pasijunta jaukiau, draugiškoje aplinkoje. Štai tada, išlaukus, ir galima pasakyti, jog jei tarp sužadėtinių tokių santykių yra, tegu sustoja, liaujasi, tegu atlieka išpažintį ir skaistūs įžengia į savo santuoką, padovanoja santuokoje vienas kitam save. Nepatikėsite, kiek žmonių, gyvenančių be santuokinio palaiminimo keletą metų, paklauso ir iki santuokos nutraukia lytinius santykius". Ne nu... :D Pagal sita logika, iki santuokos prisidulkini iki soties, tada 'liaujiesi', eini ispazinties, ir zengi prie altoriaus formaliai skaistus?:))) zmones, is kur pas jus tokia gelezine logika? Is pradziu pripazista, kad tai juokinga, o paskui ta pati suskelia dar juokingiau :)

"„Mažos grupelės pasiteisina tuo, kad užsimezga artimesnis ryšys su sužadėtinių poromis, be to, jie gali įsitraukti į pokalbį, galima diskusija, ko nepadarysi didelėse grupėse“ Nemanot, kad tai yra taip pat naturali terpe atsirasti swingeriu (tu, kurie savanoriskai keiciasi savo antromis pusemis lovoje) praktikai?

Vilma G 2010-01-12 16:57

Mudu su vyru tuokėmės bažnyčioje pragyvenę civilinėje santuokoje 6 metus ir užgyvenę 3 vaikus. Nepaisant to, kaip ir visi kiti lankėme kursus sužadėtiniams. Ir nors daug kas buvo žinoma iki skausmo iš praktikos, vis tiek tai buvo nuostabi galimybė pažvelgti į viską kitaip. Didžiulį įspūdį paliko kun.R.Doveikos paskaita. Manau, kad tokie kursai tikrai yra būtini. O jie kas "tų idėjų nenori", tai puikiai galima gyventi ir civilinėje santuokoje ;)

ieva 2010-01-11 23:13

Aš tai siūlyčiau dar patikrinti krikštijant vaikelį ar jo mama buvo atlankiusi nėščiųjų kursus. Jei kas nenori mūsų idėjų tai reikia per gerklę sugrūsti, juk gero norim. Na ir kas kad neprofesionalūs kursai, nekompetetingi lektoriai, lėšų nėra, bet idėjos geros, norai geri.

« < 1 - 2 > »
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (17)
  • komentarų RSS
  • spausdinti
dvi Gimtojo žodžio knygos

Dvi naujos, lietuviškos, leidyklos „Gimtasis žodis“ naujienos mažiesiems skaitytojams: A. Zurbos apysaka „Voveriukai, voveriukai“ ir P. Žemgulytės eilėraščių knyga „Žalio lapo skėtis“.

knygos

Jau paskutinį kartą šiais metais vartome naujų vaikiškų knygų puslapius. Ir iki švenčių dar kiekvienas tikrai turime laiko – atrasti knygą kaip geriausią dovaną. Ir pagal skonį: kam poezijos, kam nuotykių, kam nekasdienių, moraliai auginančių skaitinių. Briskim į paskutinę šių metų knygų pusnį kartu.

N. Vaitkutė. Tamsa, kuri pabudo

Vaikų literatūros pasaulyje žinoma kaip fantastikos žanro autorė, N. Vaitkutė šįkart neria į trilogijos paaugliams primąją dalį.

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Sveikas, gyvenime knyga

Bernardinai.lt vyr. redaktoriaus Andriaus Navicko ir kunigo Kęstučio Dvarecko knyga „Sveikas, gyvenime“ – tai dar 2012 m. išleistos knygos „Sutemos tirščiausios prieš aušrą“ tęsinys.

Kard. Audrys Juozas Bačkis

Man kyla klausimas, ką parapija turėtų daryti, kad pakviestų, suburtų žmones ir padėtų išlaikyti meilės vieno kitam priesaiką, duotą visam gyvenimui. Sakyčiau, kad čia atsiveria naujas sielovados kelias, kuriuo eiti dar turime išmokti.

angelas

 Besilaukiančiai moteriai dažnai atrodo, jog tas kitas pasaulis yra visai šalia. Nauja užsimezgusi gyvybė suteikia moteriai naujų jėgų, naują gyvenimo pajautimą...

kalėdinės dovanos

Su meile pagamintos rankų darbo dovanos ne tik nudžiugina artimuosius, bet ir leidžia sutaupyti šventėms taip reikalingų pinigų. 

aš ir psichologija 2014 gruodis

Pasirodė naujas žurnalo „Aš ir psichologija“ numeris – 2014 gruodis. Kviečiame paskaityti redaktorės palydėjimą ir susipažinti su numerio temomis.

kalėdinės dovanos

Su meile pagamintos rankų darbo dovanos ne tik nudžiugina artimuosius, bet ir leidžia sutaupyti šventėms taip reikalingų pinigų.