I.Degutienė: nežeminkime Sausio 13-osios žygdarbio vardan pigesnės kilovatvalandės
Sausio 13-ąją žuvusieji suteikė dvasinės stiprybės Lietuvai žengti laisvės keliu, tačiau šiandien, išnykus aiškioms grėsmėms valstybei, vertiname tik tai, kas materialu, trečiadienį per iškilmingą Seimo posėdį sakė parlamento vadovė Irena Degutienė.
"Tuomet mus vedė ir telkė du žodžiai: laisvė ir nepriklausomybė. Anuomet mes neskaičiavome ir negalvojome: kiek ir kas turi turto, kas gyvena geriau ar blogiau. (...) Šiandien, išnykus aiškiai regimoms grėsmėms valstybei, amžinosios ir dvasinės vertybės tarsi pasitraukė į antrą planą. Šiandien vertiname tik tai, kas yra materialu", - istorinėje Kovo 11-osios salėje kalbėjo I.Degutienė.
Anot jos, gindami laisvę, nepriklausomybę, savo moralines vertybes 1991 metų sausio 13-ąją žuvo žmonės.
"Todėl nežeminkime jų žygdarbio ir jų atminimo vardan siaurų vienadienių interesų, vardan pigesnio kubinio metro dujų ar elektros kilovatvalandės. Mokykimės gyventi laisvai, oriai, gindami savo valstybę ir nepriklausomybę, laikydamiesi tos krypties, kuria ėjome nuo tautinio atgimimo, nuo Sausio 13-osios", - kalbėjo Seimo pirmininkė.
Ji apgailestavo, kad šiandien abejingumas, materialinės gerovės troškulys, gyvenimas šia diena, agresija tampa kasdieniu reiškiniu.
"Su dažnomis rietenomis, pykčio protrūkiais, netylančiais įtarinėjimais, kaltinimais ir sąmokslais iš mūsų gyvenimo traukiasi kažkas labai vertingo", - tvirtino oratorė.
Ji sakė norinti atsiminti ano meto Lietuvą - susivienijusią ir vieningą, susitelkusią ir garbingą, nors ir tuomet "ne visų žvilgsniai krypo į auštančią laisvės šviesą".
"Okupantų ilgus metus skiepytas susiskaldymas ir erozija buvo giliai įsismelkę į mūsų gyvenimus, - teigė Seimo pirmininkė. - Todėl ir šiandien visai pagrįstai kyla klausimai: ar išmokome šias istorijos pamokas? Ar per šiuos devyniolika metų išlikome tokie patys, kokie buvome tuomet?"
I.Degutienės teigimu, nors valstybingumo ir nepriklausomybės įtvirtinimo kelias yra sunkus, alternatyvos jam nėra.
Į tradiciškai Sausio 13-ąją rengiamą iškilmingą posėdį pakviesti valstybės vadovai, signatarai, užsienio šalių diplomatai, pareigūnai.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Kęstui. Pritariu. Apie naujo gyvenimo "gėrybes" gerai lryte rašo Radžvilas (str. Šliaužiantis totalitarizmas). Degutienei reikėtų muštis į krūtinę už visų valdžių, o pirmiausia konservatorių, pridarytas klaidas (greičiau - nusikaltimus), ko pasekoje per 20m. iš Lietuvos išnyko apie milijoną lietuvių (išvyko, mirė, negimė), o be lietuvių neliks ir Lietuvos.
Per ilgus Rusijos komunistų valdymo metus mes tapome alergiški dogmatiškai, pompastiškai, rytietiškai įmantriai, propagandai, kokią mums dabar kemša komunistų vietas užėmusieji vietiniai despotai.
Mūsų vadovų pasisakymai kvepia Brežnevo entuziazmu. Jie gal patinka saujelei pensininkų, negirdėjusių nieko kito, gal padeda pamiršti dar sumažėjusias elgetiškas pensijas. Bet jie neturi nieko bendro su ta praraja, ties kuria stovi tauta ir civilizacija, su tomis bėdomis, apie kurias mes galvojame kasdien.
Todėl tokios valstybinės šventės, kokias dabar organizuoja Lietuvos valdžia, tik veltui švaisto taip sunkiai uždirbtus pinigus, tik paskatina emigraciją, tik atitolina jau išvykusius nuo Tėvynės.


















Na, jei Lietuva dar netektų judviejų, tai Degutienei būtų galima paminklą pastatyt.