Lietuva reiškia politinę paramą Italijai tarptautinėje byloje dėl Nukryžiuotojo atvaizdų mokyklose draudimo
Seimo Užsienio reikalų komitetui išsakius politinę paramą Italijai, besirengiančiai ginčyti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą uždrausti Nukryžiuotojo atvaizdus Italijos mokyklose, teisingumo ministras Remigijus Šimašius pareiškė siūlysiantis Vyriausybei savo poziciją išreikšti įstojant į šią bylą trečiosios šalies teisėmis.
R.Šimašiaus nuomone, Lietuva turėtų nepritarti EŽTT sprendimui. Pasak jo, nors kiekvienoje Lietuvos mokykloje nėra tradicijos kabinti Nukryžiuotojo atvaizdą, tačiau sprendimas Lietuvą gali paveikti neigiamai - jis gali būti plėtojamas kitose bylose dėl Nukryžiuotojo buvimo kitose viešose vietose.
"Manau, kad turėtų būti labai rimtai apsvarstyta ir įvertinta, kokias pasekmes toks teismo sprendimas turėtų ateityje. Nors šiuo atveju Lietuvai jis tiesioginės įtakos neturės, tačiau suformuota praktika reikštų, kad teismas gali riboti valstybės apsisprendimo laisvę tais klausimais, kuriais ji turėtų turėti laisvą valią", - Teisingumo ministerijos pranešime cituojamas R.Šimašius.
"Kiekviena valstybė pasirenka kaip realizuoti valstybės ir bažnyčios atskyrimo principą, ir detalus šių niuansų reglamentavimas iš šalies yra nepriimtinas, o Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija neturėtų būti taip plačiai traktuojama", - teigė R.Šimašius.
Po ilgų diskusijų už pareiškimą, remiantį Italiją, trečiadienį balsavo 6, o tam nepritarė 4 Seimo URK komiteto nariai.
Pasak priimto pareiškimo, URK laikosi nuomonės, kad EŽTT sprendimas suteikia privilegiją nenorintiems religinės kultūros simbolių viešose institucijose, nepagrįstai iškeldamas jų teises ir varžydamas kiekvienos valstybės nuožiūros laisvę reglamentuoti sąžinės ir religijos klausimus atsižvelgiant į jos individualų kultūrinį, istorinį ir religinį kontekstą.
"Užsienio reikalų komitetas apgailestaudamas sutiko žinią dėl Europos žmogaus teisių teismo Strasbūre priimto sprendimo, kuris konstatavo, kad katalikiško kryžiaus privalomas naudojimas Italijos mokyklose pažeidžia tėvų teises auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus", - sakoma URK pareiškime.
"Komitetas atkreipia dėmesį, kad Kryžiaus simbolio vartojimas neverčia išpažinti konkrečios religijos, o greičiau yra visos Europos krikščioniškosios humanistinės tradicijos ir istorijos neatsiejama dalis, kuri vargu ar kenkia netikintiems ar nekrikščionims, varžo mokinių ir jų tėvų religijos ir įsitikinimų pasirinkimo ir jų raiškos laisves", - teigiama Seimo komiteto dokumente.
Komitetas be kita ko pareiškė, jog pritaria Užsienio reikalų ministerijos nuomonei, kad Lietuvai būtų tikslinga įstoti į šią bylą trečiąja šalimi.
Pasak posėdyje dalyvavusio užsienio reikalų viceministro Šarūno Adomavičiaus, politinės Lietuvos paramos šioje byloje paprašė Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis), o Vatikano atstovas paprašė Lietuvos įsitraukti trečiąja šalimi.
"Lietuvos pozicija, palaikanti Italiją, yra labai svarbi. Užsienio reikalų ministerijos nuomone, kryžiaus naudojimas nepažeidžia religijos laisvės", - posėdyje sakė Š.Adomavičius, pažymėjęs, kad įsigaliojęs toks draudimas gali sukelti neigiamas pasekmes.
Komitete aptariant šį klausimą buvo abejojama, ar komitetui dera išreikšti paramą svarstant su religija susijusį klausimą, nes pagal Konstituciją Lietuva yra pasaulietinė valstybė. Tuo tarpu kiti teigė, suverenumo valstybės gali ginti ir puoselėti savo kultūrą bei tapatybę.
Pasak valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos vadovo Arūno Valinsko, Seimui šiuo klausimu "būtų solidu nepriimti jokio sprendimo". Tuo tarpu konservatorius Egidijus Vareikis tvirtino, kad URK pareiškimas yra ne teisinis, o politinis sprendimas. URK pirmininkas Audronius Ažubalis tvirtino manąs, kad tai yra yra "esminis Europos paveldo išlikimo klausimas".
Posėdyje dalyvavęs Lietuvos vyskupų konferencijos juristas Vygantas Malinauskas sakė: "Konstitucijoje nerasite tokios savokos, kad valstybė atskirta nuo bažnyčios, lygiai taip pat tokio pasakymo nėra Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme".
"Tiek Konstitucija, tiek Lietuvos įstatymai pripažįsta, kad tam tikrų religinių bendruomenių ir bendrijų paveldas ir tradicijos yra kartu ir mūsų tautos bendro kultūrinio, socialinio, istorinio paveldo dalis. Todėl aš manau, kad visa, kas sudaro mūsų tautos tradicinį kultūrinį, istorinį ir socialinį paveldą, turi teisę egzistuoti viešojoje erdvėje", - sakė V.Malinauskas.
Dėl 2009 metų pabaigoje priimto EŽTT sprendimo, kad iš Italijos mokyklų klasių turėtų būti pašalinti visi Nukryžiuotojo atvaizdai, pasipiktino Vatikanas, nepasitenkinimas kilo visoje Italijoje. Vėliau Lenkija ir Slovakija pareiškė nepritariančios tokiam sprendimui.
Strasbūre įsikūrusio EŽTT sprendime, kurį Italija žada apskųsti šio teismo Didžiajai kolegijai, sakoma, kad Nukryžiuotojo atvaizdai ant mokyklų sienų, kurie Italijoje yra įprastas vaizdas, o krikščionybė yra dominuojanti religija, gali trikdyti tuos vaikus, kurie nėra krikščionys.
Jei Italija sprendimo neapskųstų, jis įsigaliotų vasario pradžioje.
Pasak Lietuvos Vyriausybės atstovės EŽTT Elvyros Baltutytės, įsigaliojus teismo sprendimui, tai reikštų, kad valstybės, siekdamos nepažeisti Žmogaus teisių apsaugos konvencijoje garantuotos teisės į mokslą, taip pat religijos laisvės, turės gerbti teismo argumentus vertinant konkrečias aplinkybes šioje byloje.
"Pabrėžtina, kad pažeidimas buvo nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad kryžiai su nukryžiuotuoju kabojo visose klasėse valstybinėse mokyklose, ir teismas atsižvelgė į motinos skundą, kad jai, pagal Konvenciją turinčiai teisę, kad vaikai būtų mokomi pagal tėvų religinius ir filosofinius įsitikinimus, nebuvo kito pasirinkimo. Kita vertus, Teismas pats ne kartą yra pabrėžęs, kad atsižvelgiant į valstybių tradicijas, skirtingą moralės ar kitų vertybių sampratą, jos gali turėti tam tikrą vertinimo laisvę ir tam tikrais atvejais pagrįstai riboti naudojimąsi Konvencijoje garantuotomis teisėmis", - BNS sakė E.Baltutytė.
Ji pabrėžė, kad kol kas teisiškai politiniai pareiškimai Lietuvai jokių pasekmių nesukelia.
"Kol kas procesinės galimybės Lietuvai dalyvauti šioje byloje nėra, nes nagrinėjimas šitoje stadijoje baigtas. Bet jei Italijos Vyriausybė kreiptųsi su prašymu perduoti bylą Didžiajai kolegijai, aš manau, jie tą ir padarys, tada kitos valstybės ar kitos organizacijos, sužinojusios, kad Didžioji kolegija ėmėsi nagrinėti, galėtų paprašyti, kad joms leistų dalyvauti trečios šalies teisėmis", - sakė teisininkė.
Paklausta, ar EŽTT sprendimas galėtų paveikti Lietuvą, jei jos mokyklų per tikybos pamokas būtų pakabinti kryžiai, E.Baltutytė pabrėžė, kad, jos nuomone, Lietuvoje tikybos pamokas nėra privaloma visiems lankyti, o yra galimybė pasirinkti.
"Tėvų teisė yra pasirinkti, kad vaikai būtų ugdomi pagal jų įsitikinimus. Jeigu tėvai pasirenka, kad vaikai nelankytų tikybos pamokų, man atrodo, pas mus tai galima, tai tada jų netrikdys ir tie kryžiai, kurie yra tikybos pamokų klasėse. Bet svarbiau - ne konkrečios aplinkybės, o Teismo požiūris į valstybių diskreciją tam tikrose srityse", - aiškino teisės ekspertė.
Lietuvoje sprendimą dėl įstojimo į tokią bylą priima teisingumo ir užsienio reikalų ministrai.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)
Tada paaiškinkite , kodėl katalikai uždraudė, išnaikino Australijos aborigenų kanapipės šventę ir simbolius.Taip pat ir kitose šalyse. Pagoniškoje Lietuvoje buvo griaunamos pagoniškos šventyklos, kertamos šventos giraitės, o Vilniaus katedra pastatyta ant išgriautos pagoniškos šventovės pamatų. Bet pamėgink nors pirštu paliesti krikščioniškasias vertybes- tuoj pakyla didžiausias triukšmas.Ačiū Dievui, kad jau nėra inkvizicijos. Ne iš gero gyvenimo prisiėjo atskirti Bažnyčią nuo valstybės.
123,
todėl, kad ir tarp katalikų kaip ir tarp visų kitų žmonių, buvo (ir yra) nesusitvarkančių su valdžios, galios, dominavimo pagundomis. Katalikas - ne neklystantis Dievas, o tik ieškantis kelio žmogus, susiduriantis su visais gyvenimo išbandymais ir pagundomis, tam, kad jas įveikęs galėtų paaugti.
Gal kas galėtų pakomentuoti, kodėl teigiama, kad Lietuva yra krikščioniška šalis. Mūsų konstitucijoje nėra valstybinės religijos. Tikrų krikščionių yra kokių keliolika procentų. Likę 80% laikantys save katalikais geriausiu atveju gali pasakyt kelias vaikystėj išklatas tiesas iš „Kišeninio katekizmo“. Man toks perspaustas kovojimas už tai, kad ant sienos kabėtų daiktas koks nors, yra tik visiškos tuštumos viduje atspindys. Tikiu, kad iš prigimties geras žmogus - nesvarbu, katalikas, musulmonas, pagonis ar ateistas - niekada nepirš savo įstikinimų. Kodėl tada mokykloje ant sienos nekabinti musulmoniškojo mėnulio, jei klasėje mokysis 3 religingų musulmonų vaikai ir 20 pseudokrikščionių vaikai, kurie yra geriausiu atveju pakrikštyti ir aplaistyti litrais degtinės po krikšto? Argumentas bus : „Lietuva - krikščioniškas kraštas.“ Bet puikiai žinom, kad taip nėra.
to 123 Pirmas dalykas- tai ivyko labai senei (sugriautos sventyklos ir pan.) antra- pagonys isnyko. Naujieji pagonys yra zmones bandantys atgaivinti biologiskai mirusia religija, t.y.kuria nauja, teigdami sena Trecia- krikscioniu, pagrinde kataliku, tikejimas yra neatsiejama lietuviskos kulturos dalis, kuria sunaikinus sunaikinsime ir dali savasties. ketvirta- kad ir kiek svarbi istorija, negalima preities mastyti siuolaikinemis kategorijomis.
"ketvirta- kad ir kiek svarbi istorija, negalima preities mastyti siuolaikinemis kategorijomis." Tiksliau galime, bet tada nerasime teisingu priezasciu.
be to Nors as ir katalikas, jokiu aborigenu ir ju simboliu nenaikinau. Jei tai padare koks mano bendratikia- abgailestauju. Bet nuo to, kad kazkas taip padare, as nepasidariau blogesnis ar geresnis katalikas. Juk nepradesim sakyti, jog visi pagonys blogi, nes tarp ju buvo (ar yra) blogu zmoniu? o gal pradesim???
Europos "demokratija" baigia išsigimti ir per tai tuoj nebeliks Europos. Galėsite melstis arabų dievams. Vargšai italai
susimastes- suprantu, kad dabar yra kaip yra, pagonys apkrikštyti , pamiršę savo pagoniškus dievus, o jų tradicijos ir papročiai jau įskiepyti į bendras krikščionių katalikų apeigas. Sutinku, kad krikščionybė yra lietuviškos kultūros dalis ,kad krikščionybė ir lotyniška abecėlė padėjo Lietuvai išlikti, nenutautėti per 200 metų Rusijos glėbyje, ir nors aš netikintis, visada ginsiu nuo mėginimų ją sunaikinti, bet esu prieš bažnyčios invaziją į valstybę. Kryžiai visose klasėse yra to pavyzdys. Vėliau gal ir poterius mokyklose reikės kalbėti?



















Na, kartais ir tas Seimas visai padoriai elgiasi:) Galėtų ir dažniau taip.