Ateinantį sekmadienį, sausio 17-ąją, po pietų, popiežius Benediktas XVI aplankys Romos sinagogą. Tada Italijoje ir kai kuriose kitose šalyse bus minima tradicinė žydų ir katalikų dialogo diena, taip pat prasidės devintasis žydų ir katalikų dialogo komisijos susitikimas. Susitikimo tema – ko judaizmas ir krikščionybė moko apie žmogaus atsakomybę už kūriniją.

„Švino moedas“

Popiežiaus vizitui parinkta diena pagal mūsiškį krikščionišką kalendorių – 2010-ųjų Viešpaties metų sausio 17-oji, pagal žydų kalendorių – 5570 metų nuo pasaulio sukūrimo ševato mėnesio 2-oji, sutampa su nelabai šlovingo žydų ir krikščionių santykių įvykio minėjimu. Romos žydų bendruomenė ševato mėnesio 2 dieną mini vadinamąjį „Švino moedą“ – tai yra stebuklingo išsigelbėjimo nuo krikščionių keršto metines.

1793 metais žydų kalendoriaus penktojo mėnesio 2 dieną minia įtūžusių romiečių kėsinosi padegti Romos getą. Buvo manoma, kad gete slapstosi prancūzai revoliucionieriai, skleidžiantys Romoje antibažnytines idėjas. Tačiau kai užpuolėjai su deglais ir vėzdais prisiartino prie geto vartų, staiga virš miesto atslinko tamsus kaip švinas debesis ir prasidėjo smarki audra, kuri užgesino užpuolikų deglus ir juos pačius išvaikė. Romos žydai kasmet mini šį įvykį, dėkodami Dievui už stebuklingą išgelbėjimą. Įvykio atminimui buvo įkurta brolija, pavadinta “Ezra be-zarod”, kuri kasmet ševato 2 dieną rengia „Švino moedo“ minėjimą. Šiemet žydų kalendoriaus ševato 2 dieną sutampa su mūsų kalendoriaus sausio 17-ąja.

Popiežiaus vizito programa

Popiežius į buvusio Romos geto teritoriją atvyks sekmadienį po pietų, 16. 25 val. Pasisveikinęs su Romos rabinu ir su žydų bendruomenės vadovais, padės gėlių prie paminklo 1943 metų spalio 16-osios deportacijos į Vokietijos konclagerius aukoms. Taip pat numatytas  trumpas sustojimas prie paminklo, pastatyto žydų berniukui Stefanui Taché, nužudytam 1982 metais. Tų metų rudenį buvo surengtas palestiniečių teroristų pasikėsinimas į Romos žydų mokyklą. Žuvo vienas vaikas ir beveik keturios dešimtys kitų buvo sužeisti. Sinagogoje popiežiaus lauks Romos ir Italijos žydų bendruomenių vadovai. Po sveikinimo kalbų ir po bendrai kalbamos 133 psalmės, kalbą pasakys Benediktas XVI. Išeidamas iš sinagogos, popiežius trumpam sustos prie jo vizitui atminti pasodinto alyvmedžio.

Prie sinagogos veikiančiame žydų muziejuje popiežius ir žydų bendruomenės vadovai atidarys parodą, kurioje bus eksponuojami aštuonioliktojo amžiaus tapybos ir grafikos darbai, vaizduojantys to laikotarpio žydų dalyvavimą popiežių vainikavimo iškilmėse. Galiausiai, apie 18 val., užbaigdamas vizitą žydų kvartale, Benediktas XVI dar užsuks į ten pat esančią ispanų apeigų sinagogą.

Romos bendruomenės istorija

Romos žydų bendruomenė yra viena seniausių pasaulyje diasporos bendruomenių. Pirmieji žydų pirkliai ir amatininkai Romos mieste įsikūrė apie 140 metus prieš Kristų, o Romos imperijos klestėjimo laikais, tarp pirmojo ir antrojo amžiaus po Kristaus, apie milijoną gyventojų turėjusioje imperijos sostinėje, žydų skaičius siekė 40 tūkstančių.

Romos žydų bendruomenė nuo seno istoriniais ryšiais susijusi su krikščionimis. Pirmieji Romos krikščionys buvo žydai, įtikėję Kristų. Apaštalo Pauliaus laiške Romiečiams minima net keliolika vardų. Laiško pabaigoje Paulius sveikina Priską ir Akvilą, Epenetą, Mariją, Androniką, Juniją, Amplijatą ir dar daugelį kitų, kurie, kilę iš Romoje gyvenusių žydų pirklių ir amatininkų, įtikėję Kristų, sudarė pirmąjį Romos krikščioniškos bendruomenės branduolį. Vėliau, įsitvirtinus krikščionybei, žydų bendruomenė neišnyko. Žydų ir krikščionių santykiai amžiams bėgant, tiesa, klostėsi įvairiai: ne visada buvo geri ir teisingi, būta netolerancijos ir diskriminacijos, bet antra vertus – popiežiaus mieste žydai nebuvo persekiojami, kaip tuo pat metu kitur Europoje.

Romos žydų bendruomenė, savo istorine kilme ir savo religinėmis apeigomis, skiriasi nuo dviejų pagrindinių žydų diasporos tradicijų – sefardų ir aškenazių. Romos bendruomenė savęs netapatina nei su sefardais, nei su aškenaziais, bet save vadina tiesiog Romos broliais. Vėlesniais laikais Romoje apsigyveno taip pat ir iš kitų kraštų atvykusių žydų, visų pirma sefardų iš Ispanijos ir iš Šiaurės Afrikos. Greta didžiosios sinagogos, mieste veikia taip pat apie dešimt mažųjų bendruomenės namų, kuriuose meldžiamasi taip pat ir ispanų, aškenazių bei Tripolio apeigomis. Vis dėlto pagrindinis bendruomenės gyvenimo centras yra istoriniame žydų rajone. Buvusio geto teritorijoje stovinti didžioji sinagoga, pastatyta jau suvienytos Italijos laikais; statyba baigta 1904 metais.

1986 m. Romos sinagogoje lankėsi Jonas Paulius II

Prieš Benediktą XVI, Romos sinagogą 1986 metų balandžio 13 dieną aplankė popiežius Jonas Paulius II. Bendruomenės ir rabinų akivaizdoje Jonas Paulius II pavadino žydus krikščionių vyresniaisiais broliais. Vienas ano pirmojo apsilankymo organizatorių, kardinolas Jorge Mejia savo atsiminimuose rašo, kad kai jis Romos vyriausiajam rabinui pranešė apie popiežiaus troškimą aplankyti sinagogą, rabinas hebrajiškai atsakė psalmės žodžiais: „Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu“.

Sekmadienį prasidės katalikų ir žydų dialogo komisijos sesija

Tas pats argentinietis kardinolas Jorge Mejia vadovaus katalikų Bažnyčios delegacijai, dalyvausiančiai katalikų ir žydų dialogo komisijos devintojoje sesijoje, kuri prasidės sekmadienį, popiežiaus Benedikto XVI vizito Romos sinagogoje dieną, ir vyks iki antradienio, sausio 19-osios. Sesijos tema: „Katalikų ir žydų mokymas apie kūriniją ir gamtosaugą“. Katalikų delegacijai, be jau minėto kardinolo, priklausys Jeruzalės patriarchas Fouadas Twalas, apaštališkasis nuncijus Izraelyje arkivyskupas Antonio Franco, Akos arkivyskupas Elias Chacouras, italas teologas arkivyskupas Bruno Forte, Jeruzalės lotynų patriarcho augziliaras Giacinto Boulos Marcuzzo, Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vadovas t. Pierbattista Pizzaballa bei kiti dvišalį dialogą kuruojantys specialistai. Žydų delegaciją sudarys Haifos vyriausiasis rabinas Shearas Yashuvas Cohenas, Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų vadovas Davidas Rosenas, Izraelio Didžiojo rabinato generalinis sekretorius Oded Wiener, Izraelio Bar Ilano universiteto Penkiaknygės studijų instituto vadovas Dienelisw Sperberis bei kiti rabinai iš Izraelio ir Italijos.