2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Netekome lietuvių išeivijos dailininko Prano Lapės

2010-01-14
Rubrikose: Kultūra » Dailė  Visuomenė » Lietuviai užsienyje  Kultūra » Informacija 

 

Dailininkas Pranas Lapė. Nuotrauka iš www.lass.lt archyvo

Lietuvos dailininkų sąjunga praneša, kad netekome lietuvių išeivijos dailininko, tapytojo ir knygų iliustratoriaus, pedagogo, ilgamečio lietuvių bendruomenės išeivijoje veikėjo Prano Lapės (1921 01 11 – 2010 01 13).

 Dailininkas gimė 1921 m. sausio 11 d. Klaipėdoje. 1941–1943 m. studijavo Kauno taikomosios dailės institute. 1944-aisiais, artėjant antrajai sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vakarus. 1945 m. pavasarį pasiekė Švediją, kur 1945–1946 m. tęsė studijas Stokholme, privačioje Anderso Beckmano mokykloje. Nuo 1946 iki 1949 m. toje pat mokykloje dėstė piešimą. Švedijoje Lapė sukūrė kelis didelio formato sieninės tapybos paveikslus viešiesiems pastatams, apipavidalino du pasaulinius renginius – Pasaulio sporto parodą (1948) ir Pasaulio medicinos seserų kongreso salę (1949).

1949 m. pabaigoje P. Lapė emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Niujorke, Manhatane. 1950–1956 m. daugiausia iliustravo knygas, gaudavo prestižinių Niujorko leidyklų – „Doubleday“, „Scribners“, „Random House“, „Grosset&Dunlap“ ir kt. – užsakymų. Yra sukūręs per 300 knygų viršelių švedų, amerikiečių ir lietuvių knygoms. Iliustravo Antano Baranausko Anykščių šilelį (1961), Maironio Balades (1966), Algimanto Mackaus Augintinių žemę (1984), Antano Gustaičio Pakelėje į pažadėtąją žemę (1986) ir kt.

    Kūrė sienų tapybą, scenografiją, estampus. 1957 m. persikėlė į Rowaytono miestelį Konektikuto valstijoje, nes gavo pasiūlymą parengti meno programą ir ją įdiegti privačioje vidurinėje mokykloje. Po 14 metų Prano Lapės sudarytą meno programą Naujosios Anglijos nepriklausomų mokyklų ir kolegijų vertinimo komisija pripažino „ne tik labai sėkminga, bet ir viena stipriausių Thomas mokyklos veiklos sričių“. 1972 m. dailininkas penkeriems metams pasirašė sutartį sukurti panašią programą Belmont Hill (Masačusetso valst.) mokyklai.1978 m. P. Lapė atsisakė pedagogo darbo. Apsigyvenęs Chamberlaine, Meino valstijoje, atsidėjo vien kūrybai. Tapyba dailininko aistra tapo dar gimnazijoje, ypač didelę įtaką jam padarė dėstytojas Vytautas Kairiūkštis. Iš pradžių kūręs figūrinę tapybą, P. Lapė ilgainiui vis labiau linko į abstraktųjį ekspresionizmą. Tapybą yra eksponavęs individualiose parodose Long Ailende (1965), Čikagoje (1969), Niū Kenane (1980), Brukline (1981), Bostone (1985). Dalyvavo grupinėse lietuvių išeivijos ir amerikiečių dailės parodose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dailininkas grįžo gyventi į gimtinę. (parengta pagal www.ldm.lt)

2008 m. P. Lapė buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Pagal velionio valią jis bus kremuojamas ir laidojamas šeimos kapuose Veiviržėnuose (Klaipėdos r.)

Parengta pagal LDS informaciją

 

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)

haribo 2010-01-14 15:08

kaip gaila. užjaučiu ir save ir visus Lapės gerbėjus

ArūnasK 2010-01-21 20:32

lengvos keliones, susitiksime

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (2)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Gaoussou Diawara

Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.

Algimantas Aleksandravičius (juodai balta foto)

Algimantui Aleksandravičiui 2011 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija skirta „už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, LDK paveldo poetiškus atspindžius“.

Thomas Merton. Septynaukštis kalnas: tikėjimo autobiografija

Būdamas trapistų vienuolyne Thomas Mertonas parašė šį nepaprastą liudijimą, nepakartojamą dvasios autobiografiją, istoriją žmogaus, pasitraukusio iš pasaulio tik po to, kai patyrė, ką reiškia būti į jį visiškai panirusiam.