Skirtingos dvasios ir poreikių emigrantų gyvenimas įvairiose pasaulio šalyse pirmą kartą pavaizduotas surengtoje keliaujančioje po Lietuvos miestus ir miestelius parodoje "Lietuviais esame mes gimę".

Lietuvių emigracijos banga po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų buvo keleriopai mažesnė nei dabar. Ne veltui esame laikomi labiausiai emigruojančia Rytų Europos valstybe.

Parodos "Lietuviais esame mes gimę" kuratorius, buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos Kultūros reikalų komisijos pirmininkas Leonas Narbutis sako, kad laikinoji sostinė visada buvo svarbus lietuvių patriotizmo ir tautiškumo židinys, išugdęs daugelį tautai atsidavusių žmonių. Kai kuriuos jų galime pamatyti senose nuotraukose, kurios perfotografuotos ir įdėtos į plakatus primenančius kompaktiškus kilnojamuosius stendus.

Tų stendų viso labo tik aštuoniolika. Tad parodos rengėjams iš tiesų buvo nelengva atrinkti gausią iliustracinę medžiagą, kuri sukaupta asmeniniuose, Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvių išeivijos instituto archyvuose.

Šiuo metu veikia 41 užsienio lietuvių bendruomenė. Jos išsibarsčiusios po platųjį pasaulį. Visas jas vienija Pasaulio lietuvių bendruomenė, kurios ištakos siekia 1932 metus. Tais metais buvo įkurta Draugija užsienio lietuviams remti, bet jos veiklą nutraukė Antrasis pasaulinis karas.

Lietuvių chartijos žodžiai

Daugelio anų laikų kartos emigrantų kelias buvo panašus, štai kaip ir toje beveik pusę stendo užimančioje nuotraukoje - vienišas žmogus eina vieškeliu į nežinią, rankoje laiko nedidelį lagaminėlį. Tai visas jo turtas iš namų, kuriuos teko palikti ne savo noru.

Kitame stende didelėmis raidėmis užrašyti žodžiai iš 1949 metais Augsburge Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto paskelbto Lietuvių chartijos dokumento: "Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada. Savo tėvų išlaikytą lietuvių tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventų."

Tie žodžiai kaip niekada aktualūs šiandien, kai dabartinės lietuvių išeivijos gyvenimas neturi tokio aiškaus tautinio ir socialinio pagrindo, koks buvo anksčiau.

Lietuvių išeivijos instituto vadovas istorikas Egidijus Aleksandravičius užsiminė, kad šiais laikais svetur gyvendami lietuviai labiau susirūpinę savo materialine gerove ir jie nestato bažnyčių bei nekuria kitų dvasinių vertybių. Negana to, tie žmonės nesiburia į lietuvių bendruomenes ir pranyksta svetimos šalies visuomenės gyvenime. "Ši paroda skatina emigravusius lietuvius vienytis ir kurti tas pačias vertybes, kad išliktume tokia pati darni ir kūrybinga tauta", - sakė istorijos profesorius.

Kreipėsi į F.Rooseveltą

Parodoje yra dar viena unikali nuotrauka, kuri liudija, kokia gyvybiškai svarbi buvo užsienio lietuvių bendruomenės veikla siekiant išlaikyti Lietuvos valstybę ir jos valstybingumą. 1940 metais, netrukus po sovietų okupacijos spalio mėnesį, bendruomenės atstovai kreipėsi į tuometinį JAV prezidentą Frankliną Rooseveltą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

"Tai buvo labai svarbus žingsnis siekiant išsaugoti Lietuvos valstybingumą. JAV per visą tą laikotarpį nepripažino sovietų okupacijos. Tarp lietuvių buvo įtakingų žmonių, kurie rado būdą įteikti pačiam Amerikos prezidentui svarbų dokumentą. Vien šis faktas rodo, jog Pasaulio lietuvių bendruomenė iki šiol atlieka svarbų vaidmenį ugdydama ir išlaikydama tautinę tapatybę ne tik tarp užsienyje gyvenančių lietuvių, bet visos Lietuvos tautos", - sakė buvęs bendruomenės aktyvus narys L.Narbutis.

Vaikams skiepijo lietuvybę

Parodos kuratoriui talkino "Ekspozicijų sistemų" dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė, sugebėjusi itin tiksliai atskleisti tai, kas yra reikšminga Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje.

Pasak L.Narbučio, kiekvieną lietuvių bendruomenę, esančią skirtingose šalyse, vienija bendras siekis būti lietuviais net ir tada, kai provaikaičiai jau nemoka lietuvių kalbos. "Savo trims vaikams visada skiepijau lietuvybę ir gimtojo krašto papročius. Kai buvo atkurta Nepriklausomybė, grįžau gyventi į Lietuvą. Kiek galėdamas ir dabar prisidedu prie Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklos. Ši paroda - vienas tokių mano darbų", - sakė L.Narbutis.

Taip sutapo, kad iš sostinės į Kauną paroda atkeliavo Sausio 13-osios išvakarėse, o iš čia persikels į Pagėgius ir Alytų.

Nijolė Storyk