Lietuvių katalikų mokslo akademijos (ne: Lietuvos katalikų mokslų) akademijos Vilniaus skyrius kiekvienam mėnesiui baigiantis surengia seminarą. Kaip įžanga esti šv. Mišios arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje, paskui susirinkimas LKMA salėje, Pilies g. 8, kuri sudarė dalį Vilniaus vyskupijos kurijos patalpų palaimintojo Jurgio Matulaičio laikais.

Taigi gruodžio 30 d. būrelis LKMA narių meldėsi koplyčioje. Eucharistijos šventimui vadovavęs tėvas Gediminas Kijauskas SJ (neseniai grįžęs po ilgos tarnybos JAV, Klyvendo lietuviams) priminė, kad mintis apie katalikų akademijos įsteigimą Lietuvoje buvo kilusi Adomui Jakštui-Dambrauskui jau 1908 m., bet ją įgyvendinti pavyko tik po keturiolikos metų (1922), sustiprėjus nepriklausomai Lietuvai. 

Iki Antrojo pasaulinio karo Akademija surengė Kaune tris suvažiavimus, kuriuose perskaityta nemažai pranešimų iš įvairių sričių: filosofijos, teologijos, pedagogikos, medicinos, technikos ir gamtos mokslų, tie pranešimai išspausdinti „LKMA Suvažiavimo darbų“ I–III tomuose.

Karas ir okupacijos sustabdė LKMA veiklą Lietuvoje, 1956 m. ji buvo atgaivinta išeivijoje su centru Romoje ir toliau skatino bei vienijo katalikų ir katalikybei artimų mokslo žmonių veikimą, ypač Lietuvai ir lietuvių tautai reikšmingose dirvose. Suvažiavimai vyko Amerikoje ir įvairiuose Europos kraštuose. Pagaliau 1991 m. Akademijos centras sugrįžo į Lietuvą, ir čia įvyko keli suvažiavimai (paskutinis Vilniuje 2009 m. vasarą). Toliau skelbiamas „Metraštis“ ir „Suvažiavimo darbai“, leidžiami solidūs veikalai, ypač Lietuvos ir Katalikų Bažnyčios Lietuvoje istorijos studijos. Pirmas leidybai lėšų šaltinis – metiniai pačių narių įnašai.

Šiame seminare buvo pristatytas stambus, 460 puslapių, veikalas „Lietuvos katalikų dvasininkai XIV – XVI a.“ Jį parengė keturi autoriai: Vytautas Ališauskas, Tomasz Jaszczołt (iš Balstogės universiteto), Mindaugas Paknys ir Liudas Jovaiša (vyr. redaktorius).

Po trijų autorių žodžio (nedalyvavo V. Ališauskas) knygą aptarė istorikas Darius Antanavičius ir Vilniaus kunigų seminarijos rektorius kun. Žydrūnas Vabuolas. Vyr. redaktorius L. Jovaiša pažymėjo, kad knygoje pateikiami duomenys tik apie vyskupus bei diecezinius kunigus, bet ne apie vienuolius, nors ir jų veikla Lietuvos katalikybei ugdyti buvo labai reikšminga.

Nesiimta vienuolių sąrašų, nes reikėtų tirti daugybę šiuo metu sunkiai prieinamų šaltinių ir (ypač vardijant jėzuitus) susidarytų galbūt panašaus dydžio knyga kaip ši. Iš vienuolių įtraukti tik reguliniai kanauninkai, nes jie tarnavo parapijose ir apie juos turima žinių iš bendrųjų šaltinių.

Aptariamasis veikalas milžiniškas. Nežinia, ar patys jo rengėjai galėtų suskaičiuoti, kiek duomenų yra sutelkę santrumpomis ir sutartiniais ženklais. Turbūt, vaizdingai sakant, tūkstančių tūkstančius. Nuostabu, kaip kelių autorių rinktą medžiagą, skirtingomis priemonėmis užrašinėtą, pavyko galų gale subendrinti pagal vienodus vardiklius.

Parengėjai knygos rūšį apibrėžia kaip prozopografinę studiją. Kadangi graikų prosopon = asmuo, suprantama, kad tai yra aprašomoji studija, asmenų sąrašas ar aprašas (kaip geografija, kosmografija ir kitos -grafijos).

LKMA Valdybos pirmininkas Paulius Subačius pranešė, kad jau beatkeliaująs iš spaustuvės naujas „LKMA Metraštis“, 32 tomas. Jame skelbiami narių ir svečių pranešimai, skaityti 2009 m. įvykusiose mokslinėse konferencijose su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu susijusiomis temomis.

P. S. Besidomintys LKMA veikla kreipiasi į jos Valdybą Vilniuje, Pilies g. 8, elektroniniu paštu contacts@lkma.lt arba telefonu (8-5) 212 2491.

Norint tapti nariu, mokslo laipsnis neprivalomas, pakanka baigto aukštojo mokslo diplomo.