Sausio 15 d. popiežius Benediktas XVI susitiko su Tikėjimo mokymo kongregacijos nariais, šiomis dienomis susirinkusiais į kasmetinę plenarinę asamblėją.

Tikėjimo mokymo kongregacija vykdo vienybės ugdymo pašaukimą, skirtą visų pirma Popiežiui, - sakė Benediktas XVI ir iš šios perspektyvos apžvelgė svarbiausius per pastaruosius vienerius metus kongregacijos nuveiktus darbus.

Bažnyčios vienybė, - pridūrė popiežius, - tai visų pirma tikėjimo vienybė, kurią saugoti ir ginti yra įpareigotas Petro Įpėdinis. Šį uždavinį jam skyrė Jėzus ir nuo šios tarnystės priklauso Bažnyčios vykdomos evangelizavimo misijos sėkmė. Tad ir siekimas, kad visi krikščionys išpažintų tą patį tikėjimą yra svarbiausias visų laikų Bažnyčios prioritetas.

Šia prasme, - sakė popiežius, - tikiuosi, kad Tikėjimo mokymo kongregacija sugebės greit pašalinti visas problemas dar trukdančias Šv. Pijaus X brolijos vienybei su Bažnyčia. Noriu taip pat pasidžiaugti sėkmingomis pastangomis, kuriomis buvo siekiama buvusių anglikonų grupių integravimo į Katalikių Bažnyčios gyvenimą. Šių grupių įsijungimas į Katalikų Bažnyčią, vadovaujantis apaštališkosios konstitucijos Anglicanorum coetibus normomis nė kiek neprieštarauja ekumeniniam judėjimui, o tik primena, kad svarbiausias ir galutinis ekumenizmo tikslas yra visiška ir regima visų Kristaus mokinių vienybė.

Tarp svarbiausių pastaruoju metu Tikėjimo mokymo kongregacijos nuveiktų darbų popiežius paminėjo ir 2008 metų rudenį apskelbtą instrukciją Dignitas personae, skirtą kai kurioms bioetikos problemoms. Šis dokumentas yra tąsa to paties Bažnyčios moralinio mokymą, kuriam buvo skirta šios kongregacijos 1987 metais paskelbta instrukcija Donum vitae ir 1995 metais paskelta popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika Evangelium vitae.

Pasisakydama aktualiomis gyvybės pradėjimo ir jį liečiančių naujų terapijų temomis, pateikdama moralinį genetinių technologijų ir biomedicininių tyrimų vertinimą, Bažnyčia vadovaujasi protu ir tikėjimu. Tuo pačiu ji taip pat stengiasi išsklaidyti šiandienėje kultūroje ganėtinai giliai įsišaknijusį klaidingą įsitikinimą, jog tikėjimas esąs laisvės ir mokslo priešas, jog jame tariamai glūdintys prietarai tik kenkia objektyviam tikrovės suvokimui. Tačiau, tikėjimas, iškeldamas tiesos vertę ir nesutikdamas, kad jos vietą užimtų tik daugumos nuomonė, iš tiesų ir mokslui bei laisvei suteikia objektyvumo kriterijų.

Tam tikri krikščioniškojo apreiškimo elementai padeda geriau suprasti ir konkrečias bioetikos problemas. Juk šioje srityje labai svarbi iš tikėjimo išplaukianti žmogaus gyvybės vertingumo vizija, žmogaus asmens socialumas, seksualumo svarba asmenų artumo ir vienybės ugdymui, šeimos vaidmuo. Šitie dalykai, Dievo įrašyti žmogaus širdyje, kartu nesunkiai atpažįstami ir natūralioje pasaulio sąrangoje.

Prigimtinis įstatymas nėra tikėjimo tiesa. Nors antra vertus, Kristaus atskleista tiesa apie žmogaus pašaukimą, jį puikiai papildo ir plačiau paaiškina. Kiekvieno žmogaus širdyje įrašytas prigimtinis įstatymas yra pats giliausias teisės pagrindas. Jis yra kiekvieno žmogaus sąžinėje. Jo negali nepaisyti ir žmonių sambūvį reglamentuojantys įstatymai.