2012 m. vasario 11 d., šeštadienis

Felikso Bajoro muzika orkestrui

2010-01-19
Rubrikose: Kultūra » Melomanija  Multimedija » Muzika 

Naxos, 2009

Klausytojų dėmesiui – antrasis kompozitoriaus Felikso Bajoro albumas, išleistas įrašų kompanijoje „Naxos“ ir licencijuotas Muzikos informacijos ir leidybos centro. Šį kartą tai simfoninės muzikos kompaktinė plokštelė, kurią įrašė smuikininkė Rusnė Mataitytė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus.

Simfoninėje Bajoro muzikoje girdima visai autoriaus kūrybai būdinga „kalbėsenos melodika“. Atrodytų, žodinis tekstas, jo specifika kūrėjui tampa kompozicine priemone – lietuviškų fonemų atspalviai, intonacijos, artikuliacijos transkribuojamos į muzikos garsus. Toks kalbos perkėlimas į muzikos garsus išraiškingai praturtina melodines intonacijas, modeliuoja instrumentinių linijų mintį. Anot Vytauto Landsbergio, „visi Felikso Bajoro muzikos motyvai, ritmai, garsai, štrichai kalba tarsi žodžiais, rodos, imtum juos ir išverstum“. Galbūt todėl kompozitoriaus muzika išsiskiria teatriškumu – jos klausantis, neapleidžia įspūdis, kad „kažkas vyksta“.

Kompaktinėje plokštelėje įrašytos trys simfoninės partitūros. Į „Simfoniją-diptiką“ (1984) autorius perkėlė savo operos „Dievo avinėlis“ temas. Kaip ir dauguma Bajoro simfoninių opusų, Simfonijos-diptiko audinys nepaprastai polifonizuotas, instrumentų partijos įsivaizduojamos nelyg veikėjai – ypač personifikuoti pučiamųjų tembrai, kurių replikose galima atpažinti kompozitoriaus dainavimo manierą, kalbėsenos būdą.

„Koncertas smuikui ir orkestrui“ (1998) – vienas sudėtingiausių šio žanro pavyzdžių lietuvių muzikoje. Kompozitorius jame sulydė specifinius savo stiliaus bruožus: „bajorišką“ glissando, rikošetus, šokinėjančius saltando ar erdvinį to paties garso skambėjimą keturiomis stygomis. Koncerte nuolat išnyra lietuviškų sutartinių atgarsiai.

„Exodus I“ (1994) sukurtas motinos atminimui, tačiau Bajoro žodžiais – „ir kiekvienam iš mūsų – amžinosios kelionės keleiviui“. Šiame kūrinyje autorius išradingai naudoja mušamųjų tembrų įvairovės galimybes.

Šios kompaktinės plokštelės leidybą parėmė LR Kultūros ministerija.

1. Simfonija-diptikas. Presto
2. Simfonija-diptikas. Moderato con moto
3. Koncertas smuikui ir orkestrui. Moderato mobile – Larghetto
4. Koncertas smuikui ir orkestrui. Allegro
5. Koncertas smuikui ir orkestrui. Andante
6. Koncertas smuikui ir
orkestrui. Allegro vivace
7. Exodus I

Feliksas Bajoras „Exodus I“ (ištrauka)


Parengta bendradarbiaujant su Muzikos informacijos ir leidybos centru

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Malda su Ignacu Lojola

Kiekviena meditacija  įneš šviesos ir padės suvokti ignaciškąjį dvasingumą, paskatins apmąstyti savo paties patirtį. Knyga padės tiek melstis asmeniškai vienumoje, tiek lavintis mažose maldos grupelėse.