Atskleistas Pijaus XII įkurtas slaptas žydų gelbėjimo tinklas
Popiežius Pijus XII sukūrė slaptą tinklą, kurio tikslas buvo gelbėti nacių persekiojamų žydų gyvybes. Vienas tos grupės narių vis dar gyvas, tai – italų dvasininkas Giancarlo Centioni, gimęs 1912 m.
Nuo 1940-ųjų iki 1945 m. jis tarnavo karo kapelionu Nacionalinio saugumo savanoriškosios atsargos kariuomenėje Romoje ir gyveno Vokietijos dvasininkų namuose, kurie buvo įsitraukę į gyvybes gelbėjantį tinklą.
„Aš gyvenau Tėvų palotinų generaliniuose namuose ir mano bičiuliai dvasininkai iš Vokietijos pakvietė mane prisijungti. Kadangi buvau fašistų kapelionas, man buvo lengviau padėti žydams.
Šv. Vincento Pallotti įkurtos kongregacijos kunigai, vadinami palotinais, gyvenę Hamburge, Vokietijoje įsteigė grupę padėti žydams. Savo organizaciją pavadino Šv. Rafaelio sąjunga.
Ji suteikė galimybę žydams pabėgti iš Vokietijos į Italiją, o iš ten – į Šveicariją arba Lisaboną, Portugalijoje.”
Vokietijoje, kaip tėvas Centioni prisimena, sąjungai vadovavo tėvas Kentenichas, visame pasaulyje žinomas kaip apaštališko judėjimo „Schönstatt“ (Šonštatas) įkūrėjas. Šis palotinų kunigas vėliau buvo kalintas Dachau koncentracijos stovykloje iki karo pabaigos.
„Tėvas Antonas Weberis, kuris palaikė ryšius su Pijumi XII ir jo sekretoriumi, įsteigė tinklo centrą Romoje, Pettinari gatvėje 57.“
Šis tinklas žydų šeimoms duodavo pasus ir pinigų, kad jie galėtų pabėgti.
„Pinigai ir pasai buvo perduodami tėvui Antonui Weberiui. Jis gaudavo juos tiesiogiai iš Jo Šventenybės valstybės sekretoriaus, kurį finansavo Pijus XII.
Aš dažnai atnešdavau pinigus į žydų namus.
Man padėjo bent 12 vokiečių kunigų Romoje.”
Tinklas pradėjo veikti net anksčiau, nei Vokietija užgrobė Italiją.
„Jie pradėjo veikti prieš karą; sugebėjo tęsti veiklą – kiek man žinoma – bent jau iki 1945-ųjų pabaigos, todėl, kad tėvas Weber intensyviai bendravo su Vatikanu, su žydais. Kadangi įsitraukė daug žmonių, judėjimas buvo labai stiprus. Tarp tų, kurie padėjo mums vėlesniais metais, buvo du žydai, kuriems mes buvome padėję pasislėpti: literatas Melchiorre Gioia ir Erwinas Frimmas Kozabas iš Vienos, didysis to meto kompozitorius, rašęs dainas ir operas. Vieną mes slėpėme Giuseppe gatvėje, šalia Bario, ir kitą – Pettinari gatvėje 57. Vėliau jie mums gana daug padėjo, suteikdami aiškios informaciją ir pan.“
Tai buvo labai pavojinga veikla.
„Aš padėjau Ivanui Basiliusui, Rusijos šnipui – niekas nežinojo, kad jis buvo rusas ar šnipas, tik tiek, kad jis buvo žydas. Deja, SS jį suėmė, o jis savo užrašų knygelėje buvo užsirašęs mano vardą. Todėl , Dieve gelbėk, iškvietė mane Šventasis Sostas ir vyskupas Hudalas [įtakingas to meto vokiečių prelatas] paklausė manęs: „Pasakyk man, kodėl čia atkeliavo SS tavęs suimti?“ „Ką aš padariau?“ „Tu padėjai rusų šnipui.“ „Aš? Iš kur aš galėjau žinoti? Kas jis?“ Taigi, teko bėgti.”
Būdamas kapelionas, tėvas Centioni gerai pažinojo SS vadovą Herbertą Kapplerį – Romos gestapo komendantą, kuris įvykdė Fosse Ardeatine (Ardeatinos olų) žudynes, per kurias buvo nužudyti 335 italai, tarp jų daug civilių ir žydų.
„Vokiečių okupacijos metu, po kovo mėnesį įvykdytų žudynių, paklausiau Kapplerį, su kurio dažnai susitikdavau, kodėl karo kapelionų nepakvietė dalyvauti Fosse Ardeatine? Jis atsakė: „Nes būčiau juos eliminavęs – būtumėt eliminuotas ir jūs.”
Tėvas Centioni tikino, kad šimtai žmonių, kuriems jis sugebėjo padėti, žinojo, kas stovėjo už šios operacijos.
„Pijus XII jiems padėjo. Padėjo per mus ir kitus dvasininkus, per „Šv. Rafaelio sąjungą“ ir vokiečių tėvų verbitų bendruomenę“.
Pagal H2Onews parengė Dovidas Nekrašas
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
>susimastes, paskaityk knyguciu, ne tik katekizma, tada ir kalbesim. Pijus pasmerke viesai zudynes tik per 1942m. kaledas, nors Vatikanas negincijamai apie tai zinojo jau nuo 1941 m. Vien ko vertas Pijaus XII pasakymas skustis atejusiam vokieciu zydui ''DABAR VA DIDZIUOKIS, KAD ESI ZYDAS!!!" 1942 m. spalio menesi M. Taylor, JAV atstovas Vatikane, perspejo Piju kad Vatikano moralinis prestizas labai krenta del tylejimo holokausto klausimu. Toks pats perspejimas Vatikanui diplomatiniais kanalais buvo perduotas ir D. Britanijos, Brazilijos, Urugvajaus, Belgijos ir Lenkijos. Tarptautinis spaudimas, matosi, padare savo.
Saltiniai: Israel Pocket Library, Holocaust, p. 133; Gutman, Israel, Encyclopedia of the Holocaust, p. 1137. Phayer, Michael. 2000. The Catholic Church and the Holocaust, 1930–1965. Indianapolis: Indiana University Press.
Žmogui, kuris turi išankstinę kietą nuomonę, argumentų nereikia.Argumentai juk galėtų pakeisti nuomonę. Priverstų pakeisti.O mes su prievarta pratę kovoti, priešintis jai. Todėl kai kurie iš mūsų iki pamėlynavimo rėks, kad faktai yra ne faktai, nes atsirado viešumoj po to, kai kažkas buvo apkaltintas. Dabar pagal šią logiką turėčiau pradėti girtis, kad esu geras ir visaip teigiamai pasižymėjęs. Na kad ir tam atvejui, jei kas nors sumanys apkaltinti, kad aš toks nebuvęs. Gal neikim gilyn į kreivųjų veidrodžių karalystę. Galiu papasakoti, kaip būna panašiais atvejais. Papasakosiu ne pasakėčią, bet tai, ką mačiau, kur dalyvavau. Sovietmečiu buvau remiamas vieno kunigo. Nebuvau vienintelis, tokių, kaip aš, buvo daug. Dabar tie remtieji – mokytojai, menininkai, gydytojai, kunigai ir kitokie. Ne kiekvienas ir dabar drįstų pasigirti, kad buvo remiamas kunigo. Idant nebūtų apterštas ir pažemintas kitų tautiečių. Kad tokių atvejų gali būti, liudija vieno mūsų ministro, išdrįsusio viešai melstis, išgarsinimas. Dar viena minėto kunigo veiklos sritis – dalyvavimas rengiant Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidinius. Tai drąsos reikalaujanti veikla. Bet apie tai jis visiškai neišsižiojo viešumoje. Jei dabar kas nors pradėtų teršti mano globėjo atminimą, pasistengčiau surinkti reikiamų faktų ir liudijimų. Tada, ko gero, komentatoriai, panašūs į čia pasisakančius, pultų kaltinti, kad aš esu Vatikano archeologas, kuris iškasa ką reikia ir kada reikia. Jeigu prie kiekvieno kampo būtų gyręsis mano globėjas, ką veikia, greitai būtų pristabdytas savo veiklose. Jeigu žydų gelbėtojai būtų skalambiję apie tai varpais, tai tiek ir nuveikę būtų, kad nebūtų ką atkapstyti Vatikano archeologams. Gal nustokim menkinti viską, kas mums atrodo per aukšta, per tyra, per vertinga, kas neįmanoma šiltai ir saugiai pratusiam gyventi žmogui.
Katalikų bažnyčia yra bloga. Net tai, ką ji padarė gero, yra bloga! Vienas katalikas darė blogai, o kiti du darė gerai, bet visviena žiurėkim į tą blogąjį ir rėkim, kad Bažnyčia- "paleistuvė ant septynių kalvų". Seksas, kada kas galėjo per karą daryti spaudimą Bažnyčiai? KAs ka įrodė? Pasakų prisiskaitei ir dabar čia visiems prieš miegą pasakoji.
Matai ka nors juokingo tame? In the summer of 1942, long after the Roman curia had become aware of the mass murders, Pius explained to his college of Cardinals the reasons for the great gulf that existed between Jews and Christians at the theological level: "Jerusalem has responded to His call and to His grace with the same rigid blindness and stubborn ingratitude that has led it along the path of guilt to the murder of God." Historian Guido Knopp describes these comments of Pius as being "incomprehensible" at a time when "Jerusalem was being murdered by the million".[26] Vatikanas ilgai tylejo del holokausto pasmerkimo, ir tik kai JAV, Vakaru Europos ir kitos valstybes pradejo spaust, mazdaug 'ka darot, asiliukai, gi jusu prestizas smunka', tik tada Pijus prabilo. Tas siandien istoriku yra isnagrineta, ir ne sovietiniu, nepuskit arabu.
Seksui. SU, Rusija turi irgi istoriku. Gal Tamstai atrodo, kad tai ka jie raso, sako - visa tai daro ne spiacialiai. Sisyk, jau Jus mane prajuokinote.
Pijui XII specialia padeka uz milziniska indeli i zydu gelbejima nuo naciu persekiojimo po karo pareiske vyriausiasis zydu rabinas (na, nepamenu tiksliai , kaip tos pareigos vadinasi, gal ir taip)
Jo, galvojat uzsiima kazkas specialiai cia popieziu juodinimu, grynai is smalsumo? Nejuokinkit, yra faktai, yra dokumentai, yra liudininku parodymai. Istoriku siandien tai jau issiaiskinta.
Tema, naturalu. Propoganda pries Popieziu (XII ar IX) yra kur kas stipresne. Ivykiu liudininkai gali atkurti teisinguma (kaip pvz. Pijaus IX atveju paties Mortaros paaiskinimas)
Žodžiu, žūt būt pasiryžta reabilituoti popiežių?:) Juokinga, kad toks slaptas ir įtakingas "tinklas" su "Sv.Rafaelio sąjungos vardu", išnyra tik dabar, o iki tol niekas nieko nežinojo. Manau, tuoj bus rasti ir "Sv Rafaelio sajungos archyvai" Deja, kaip ir visada, Vatikano archeologai randa ką reikia, o istorikai nustato, ką reikia. Tai man primena komunistų aiškinimą, kad ne anglai garvežį sukūrė, o vieno kaimo baudžiauninkai, todėl mes - išradėjai, o ne anglai.
Broliai kapucinai
"viesai zudynes tik per 1942m. kaledas, nors Vatikanas negincijamai apie tai zinojo jau nuo 1941 m" pats knyguciu pasiskaityk. Jei ir zinojo, tai tik kaip visi -"pletku lygyje". Holokausto baisumas atsiskleide tik Niurenbergo proceso metu. be to tavo saltiniai tendencingi. ir seip pamastymui: Kaip valstybe egzistuojanti de jure ir de fackto ezistavo D Britanija, brazilija ir urugvajus. turint omenyje paskutiniuju dvieju buvima tooliii, ju betkokie diplomatiniai manevrai abejotini. D. Britanija ? Galbut, taciau manyciau tuo metu jie turejo kitu reikalu, nei siuntineti notas. Belgija po hitlerines vokietijos valdzia, tad apie kokius nors politinius manevrus irgi nesnekekim. Lenkija? apie ka mes kalbam - apie valstybe, kuri neegzistavo ar apie jos vyriausybe iseivijoje, t.y. Anglijoje? Tad jei ir kas dare kazkokius pareiskimus, tai tik anglai.