Šiomis dienomis švenčiant maldų už krikščionių vienybę savaitę, popiežius Benediktas XVI trečiadienio bendrojoje audiencijoje susitikęs su maldininkais iš viso pasaulio, priminė svarbią ekumeninę sukaktį.

Lygiai prieš šimtą metų, 1910-ųjų birželio 13-24 dienomis, Škotijos sostinėje Edinburge vyko „Pasaulinė konferencija bendravimo su nekrikščionių pasauliu problemoms aptarti“. Viena svarbiausių Edinburge svarstytų problemų buvo krikščionių susiskaldymas, trukdantis įtikinamai skelbti Evangeliją. Jei krikščionys susiskaldę ir susipriešinę, tai kaipgi galima laukti, kad netikintieji patikėtų jų skelbimu? Ši Edinburgo konferencijos iškelta problema tapo vienu svarbiausių ekumeninį judėjimą skatinančių aspektų.

Šį aspektą iš naujo iškėlė ir Vatikano II Susirinkimas, tvirtindamas, jog „pasidalijimas ir atvirai prieštarauja Kristaus valiai, ir yra papiktinimas pasauliui, ir kenkia šventam uždaviniui skelbti Evangeliją visai kūrinijai“ (Unitatis redintegratio 1).

Popiežius komentavo šiemetinės maldų už krikščionių vienybės savaitės temą – Evangelisto Luko užrašytus prisikėlusio Kristaus žodžius: „Jūs esate šių dalykų liudytojai“ (Lk 24, 48). Šitą trumpą citatą turime perskaityti visame Luko Evangelijos dvidešimt ketvirtojo skyriaus kontekste. Prisiminkime apie ką tame skyriuje kalbama. Moterys bėga prie Kristaus kapo ir mato aiškius ženklus, bylojančius, jog jis prisikėlė. Jos greit apie tai praneša apaštalams ir kitiems mokiniams. Priskėlusysis pasirodo Emauso mokiniams, paskui Petrui ir kitiems apaštalams. Kristus jiems pažada greit atsiųsti savo Šventąją Dvasią, kad jie taptų jo liudytojais visam pasauliui.

Tad šiemetinės maldų už krikščionių vienybę savaitės tema pasirinkę Kristaus žodžius: „Jūs esate šių dalykų liudytojai“, atsakykime į du klausimus: Kas yra tie Kristaus minimi „šie dalykai“ ir kaip mums elgtis, kad būtume „šių dalykų“ liudytojai?

Žiūrėdami į visą minėtą Evangelijos skyrių, matome, kad „šie dalykai“ tai Kristaus Kryžius ir prisikėlimas. O juos liudyti galime tik tuomet kai mes patys su jais susipažįstame. Kristaus pažinime savaime glūdi ir intelektinis aspektas, tai yra mes įsisaviname žinias apie Kristų. Tačiau už intelektinį aspektą, svarbesnis egzistencinis aspektas, tai yra mano asmeniškas susitikimas su Kristumi, atsivėrimas jo mokymui, mano asmens perkeitimas.

Ekumeninis judėjimas, - sakė popiežius katechezės pabaigoje, - per pastaruosius šimtą metų plačiai išsivystė ir tapo labai svarbiu Bažnyčios gyvenimo elementu. Po Vatikano II Susirinkimo Katalikų Bažnyčia užmezgė artimus ryšius su visomis Rytų Bažnyčiomis ir Vakarų bendruomenėmis, su dauguma jų palaiko vaisingus dvišalius dialogus, padėjusius išspręsti daug neaiškumų ir sustiprinti vienybę.

Šiandien, brangieji broliai ir seserys, jūsų ypatingai prašau melstis už sudėtingą ekumenizmo tikrovę, už dialogo sėkmę, už mūsų bendrą Kristaus liudijimą pasaulio akivaizdoje. Viešpats teišgirsta vieningą visų krikščionių meldimą, kuris ypatingai intensyvus šią savaitę.