2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Ekumeninės savaitės V diena: Liudyti kentėjime

2010-01-22
Rubrikose: Religija » Prisikėlimo kelionė 
slauga, prama

PENKTOJI DIENA

Sausio 22 d. skaitiniai

„Liudyti kentėjime“

„Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir žengti į savo garbę?!“ (Lk 24, 26)

Izaijo 50, 5–9   Viešpats yra arti, jis mane apgins

Psalmynas 124 (123), 1–8     Mūsų pagalba yra Viešpats

Romiečiams 8, 35–39  Dievo meilė apsireiškė Jėzuje Kristuje

Luko 24, 25–27  Jėzus paaiškino mokiniams, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta.

Komentaras

Pastaraisiais metais Škotijoje įvyko du įvykiai, kurie atkreipė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį į šią mažą šalį – lėktuvo susprogdinimas virš Lockerbie ir vaikų žudynės Dunblano mokykloje. Šios tragedijos patraukė visos tautos dėmesį, kuri jau niekad nepamirš tokių siaubingų žmonių žūčių. Šie du įvykiai atnešė skausmą ir neapsakomą kartėlį daugybei žmonių. Jų pasekmės buvo jaučiamos ir už šių dviejų vietovių fizinių ribų. Nekalti žmonės turėjo mirti siaubingomis aplinkybėmis.

Kentėjimas – tai tikrovė, apie kurią šiandienos skaitinyje įtikinamai kalba Izaijas. Jis primena, kad Dievas niekad nepasiduoda matydamas žmonijos kentėjimą. Į tai atsakydama Psalmė kviečia tikinčiuosius pasitikėti savo Viešpačiu. Laiške romiečiams su tikrumu skelbiama, kad meilė visad bus stipresnė už skausmą ir sielvartą, kadangi prieš padovanodamas pasauliui prisikėlimą, Kristus patyrė siaubingą mirtį ir pažino tamsią kapo gelmę, kad galėtų būti šalia mūsų net ir tamsiausiose akimirkose.

Eidami Viešpaties pėdomis, visiškos vienybės trokštantys krikščionys yra kviečiami būti solidariais su tais, kurie atsiduria tragiškose kančios aplinkybėse. Solidarumu jie paliudys, kad meilė stipresnė už mirtį. Prisikėlimas žmoniją pasiekė kaip tekanti saulė, kylanti iš didžiausio pažeminimo kapo rūsyje. Jis suskambo kaip šventiškas gyvenimo, atleidimo ir nemirtingumo skelbimas.

Malda

O Dieve mūsų Tėve,

pažvelk su gailesčiu į mūsų skurdą, kančią, nuodėmę ir mirtį.

Prašome Tavęs atleidimo, išgydymo, paguodos ir palaikymo išmėginimuose.

Dėkojame Tau už visus tuos, kurie sugeba regėti šviesą netgi kentėdami skausmą.

Tegul Tavo dieviška Dvasia išmoko mus Tavo didžio gailestingumo

ir padeda mums pasilikti su mūsų seserimis ir broliais jų sunkumuose.

Vėl pripildyk mums savo palaiminimu, padaryk, kad galėtume vienybėje skelbti ir

su pasauliu dalintis Tavo Sūnaus pergale mūsų gyvenime per amžius. Amen.

Klausimai asmeniniam apmąstymui

1. Kaip galėtum susitapatinti su tais, kurie kenčia ir patiria sunkumus?

2. Kaip per Tavo gyvenime patirtą kančią pasiekei gilesnę išmintį ir supratimą?

3. Kokiu būdu išreiški solidarumą su kenčiančiais ir prislėgtais žmonėmis, gyvenančiais skurde? Kokia Tavo asmeninė viso to patirtis?

4. Kaip paliudytum Dievo gailestingumą ir viltį, kurią Tau suteikia Kristaus kryžius?

Parengė Elena Šiaudvytienė

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)

si 2010-01-22 09:10

Kankinio mirtis ant kryžiaus padarė kančią "krikščionių išganymo laidu", garantu. Kančia yra DIEVO bausmė. Pasak ST, kenčiantysis - tai DIEVO užmirštas žmogus. Man kančia, tai kaip DIEVO N E M E I L Ė S apraiška. Koks yra kančios prasmingumas, tikslingumas?

seksas 2010-01-23 12:52

> si. Elementaru: jei padarai kazka tariamai del kazko, net jei to kazko pries darant nebuvo atsiklausta, ar jam isvis to reikia - statai ta kazka i tariama "skolininko" pozicija. Nesvarbu, kad pries jo valia. Ateina tau cigonu vaikezas degalineje, ir pradeda mozot langus, aceit plauna. Reki, jog nereikia, jis vistiek greitai baigia darba, o tada su izuliu snukiu reikalauja uz tai atsilyginti, kitaip ziurek dar subraizys masina ir pabegs. Su senoves zydu dievu - tas pats. Atsiuncia savo sunu, jy zemej nukankina/paskerdzia, o tada jau gali aiskint: va, UZ TAVE gi jis numire, todel PRIVALAI JY GARBINT! Jei ne - eisi pragaran! Jei sakai, kad tau to jo spektaklio visai nereikejo - jis, kaip ir cigonu vaikezas, tau iskart gali prikisti - bet gi tu jau nuo kudikystes buvai neshvarus, turejai IGIMTA NUODEME! Nesvarbu, kad tavo langai buvo shvarus iki to, o po neprasytos paslaugos, jie ne tik kad netapo shvaresni, bet dar patamsejo. Tas pat su senoves zydu dievu.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (2)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

MALDŲ UŽ KRIKŠČIONIŲ VIENYBĘ SAVAITĖ

RENGINIAI

Dienos mintis baneris

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Brabander

Galvojome, kaip pranciškonams įsitraukti į Klaipėdos miesto šventę, ir nusprendėme, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į miesto ištakas, nutarėme aplankyti tuos Baltijos jūros pakrantės miestus, kuriuose pranciškonai įsikūrė, prieš atvykdami į Klaipėdą.

VII šeimų susitikimas Milane

Milane gegužės 30 d. prasidės VII Pasaulinis šeimų susitikimas, į kurį susirinkusios šeimos iš viso pasaulio apmąstys labai aktualią ir svarbią temą: „Šeima: darbas ir šventė“.

Vaikų chorų šventė Kretingoje

Gegužės 26 dieną Kretingoje vyks XXII Vaikų ir jaunimo bažnytinių chorų šventė „Sveika, Jūrų Žvaigžde“, į kurią tradiciškai susirenka kelios dešimtys vaikų ir jaunimo chorų ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš visos Lietuvos.

Vilnius

Šis vienas žodis, įrašytas Jurgio Matulaičio „Užrašuose“, buvo lemtingas dviem žmonėms, dviem žydams: Leo Jofei ir Samueliui Čarny-Nigeriui.