PENKTOJI DIENA

Sausio 22 d. skaitiniai

„Liudyti kentėjime“

„Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir žengti į savo garbę?!“ (Lk 24, 26)

Izaijo 50, 5–9   Viešpats yra arti, jis mane apgins

Psalmynas 124 (123), 1–8     Mūsų pagalba yra Viešpats

Romiečiams 8, 35–39  Dievo meilė apsireiškė Jėzuje Kristuje

Luko 24, 25–27  Jėzus paaiškino mokiniams, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta.

Komentaras

Pastaraisiais metais Škotijoje įvyko du įvykiai, kurie atkreipė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį į šią mažą šalį – lėktuvo susprogdinimas virš Lockerbie ir vaikų žudynės Dunblano mokykloje. Šios tragedijos patraukė visos tautos dėmesį, kuri jau niekad nepamirš tokių siaubingų žmonių žūčių. Šie du įvykiai atnešė skausmą ir neapsakomą kartėlį daugybei žmonių. Jų pasekmės buvo jaučiamos ir už šių dviejų vietovių fizinių ribų. Nekalti žmonės turėjo mirti siaubingomis aplinkybėmis.

Kentėjimas – tai tikrovė, apie kurią šiandienos skaitinyje įtikinamai kalba Izaijas. Jis primena, kad Dievas niekad nepasiduoda matydamas žmonijos kentėjimą. Į tai atsakydama Psalmė kviečia tikinčiuosius pasitikėti savo Viešpačiu. Laiške romiečiams su tikrumu skelbiama, kad meilė visad bus stipresnė už skausmą ir sielvartą, kadangi prieš padovanodamas pasauliui prisikėlimą, Kristus patyrė siaubingą mirtį ir pažino tamsią kapo gelmę, kad galėtų būti šalia mūsų net ir tamsiausiose akimirkose.

Eidami Viešpaties pėdomis, visiškos vienybės trokštantys krikščionys yra kviečiami būti solidariais su tais, kurie atsiduria tragiškose kančios aplinkybėse. Solidarumu jie paliudys, kad meilė stipresnė už mirtį. Prisikėlimas žmoniją pasiekė kaip tekanti saulė, kylanti iš didžiausio pažeminimo kapo rūsyje. Jis suskambo kaip šventiškas gyvenimo, atleidimo ir nemirtingumo skelbimas.

Malda

O Dieve mūsų Tėve,

pažvelk su gailesčiu į mūsų skurdą, kančią, nuodėmę ir mirtį.

Prašome Tavęs atleidimo, išgydymo, paguodos ir palaikymo išmėginimuose.

Dėkojame Tau už visus tuos, kurie sugeba regėti šviesą netgi kentėdami skausmą.

Tegul Tavo dieviška Dvasia išmoko mus Tavo didžio gailestingumo

ir padeda mums pasilikti su mūsų seserimis ir broliais jų sunkumuose.

Vėl pripildyk mums savo palaiminimu, padaryk, kad galėtume vienybėje skelbti ir

su pasauliu dalintis Tavo Sūnaus pergale mūsų gyvenime per amžius. Amen.

Klausimai asmeniniam apmąstymui

1. Kaip galėtum susitapatinti su tais, kurie kenčia ir patiria sunkumus?

2. Kaip per Tavo gyvenime patirtą kančią pasiekei gilesnę išmintį ir supratimą?

3. Kokiu būdu išreiški solidarumą su kenčiančiais ir prislėgtais žmonėmis, gyvenančiais skurde? Kokia Tavo asmeninė viso to patirtis?

4. Kaip paliudytum Dievo gailestingumą ir viltį, kurią Tau suteikia Kristaus kryžius?

Parengė Elena Šiaudvytienė