2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Mirė vienas paskutiniųjų jidiš kultūros liudininkų Abraomas Sutzkeveris

2010-01-22
Rubrikose: Visuomenė » Istorija ir atmintis  Atmintis » Informacija 
Chvolesas

Sausio 19 dieną, antradienį, eidamas 96 metus, Tel Avive mirė jidiš poetas ir rašytojas Abraomas Sutzkeveris. 1913 metais istorinėje LDK žemėje, Smurgainyse (dab. Baltarusija), gimęs žydų tautybės kūrėjas, vėliau studijavęs ir gyvenęs Vilniuje, aktyvus žydų kultūrinio gyvenimo dalyvis, dailininkų ir literatų grupės „Jung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“) narys, buvo vienas paskutiniųjų, likusių gyvų Vilniaus geto žydų. Karo metais jam pavyko išgelbėti vertingą dalį žydų kultūrinio palikimo ir knygų, šiuo metu saugomų Suckeverio-Kačerginskio kolekcijoje („Sutzkever-Kaczerginski Collection“) Niujorke.

Abraomas Zuckeveris ir Shmerke Kaczerginskis, abu antinacinio žydų pogrindžio nariai, Vilniuje.

Sunaikinus getą drauge su žmona A. Sutzkeveriui pavyko pabėgti į aplinkinius miškus, kur jis prisijungė prie žydų partizanų. Išgyvenimus, patirtus gete, jis aprašė prisiminimų knygoje „Vegn Vilner geto“ („Apie Vilniaus getą“), 1946 metais išleistoje Paryžiuje.

Pasibaigus karui A. Sutzkeveris buvo vienas pagrindinių liudininkų Niurnbergo procese. 1947 metais jis emigravo į Izraelį ir Tel Avive įkūrė poezijai jidiš kalba skirtą žurnalą „Di goldene Kejt“ („Auksinė grandinė“). Pokarinę kūrybą A. Sutzkeveris didžia dalimi skyrė prisiminimams apie Lietuvos žydus. Kurdamas jidiš kalba jis daug prisidėjo prie pastangų išsaugoti šį Rytų Europos žydų kultūros reiškinį.

Modernią tapatybę formuojantis Izraelis pasirinko iš senosios hebrajų kalbos naujai suformuotą ivritą, tuo tarpu A. Sutzeveriui jidiš, kaip egzilio kalba, visuomet liko žydų išlikimo simboliu. A. Sutzkeveris, kaip ir jo bičiulis Marcas Chagallas, iliustravęs kai kuriuos jo eilėraščius, nesiliovė tikėjęs, kad ir moderni žydiška tapatybė turėtų reflektuoti iš praeities atėjusius papročius ir kalbas.

Už pastangas išsaugoti jidiš kalbą A. Sutzkeveriui 1985 metais buvo skirta Izraelio premija, o 2008 metų vasario 16 dieną už nuopelnus Lietuvai jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Pagal užsienio spaudą parengė Dangė Vitkienė

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)

Juliusil 2010-01-27 08:36

Gera moteriškė, nieko blogo negalvodama, mano gimimo dienai padovanojo knygą "VILNIUS - Jewish Echoes". Tai yra liūdnas, graudus fotografijų rinkinys apie tautą, kurios Lietuvoje daugiau nėra.

Iš visos gausios tautos, pasiliko tik - echas. Tiems nedaugeliam, kuriems rūpi prisiminti.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie priklausomybės ligą ir sveikimo kelią

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.

 

Gaoussou Diawara

Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.

Arūnas Peškaitis OFM

Jutau baimę, tačiau ne tiek dėl fizinio saugumo, kiek dėl to, kad nežinojau, nei kaip reaguoti, nei ką sakyti. Turbūt taip atsiskleidė ir mano puikybė, nes įsivaizdavau, jog turiu nuteistiesiems sukelti kažkokį efektą.

Tomas Viluckas

Už padėtį žiniasklaidoje yra atsakingi: jos turinio kūrėjai (patys žurnalistai), jai palankios aplinkos sudarytojai (valstybės institucijos) ir jos vartotojai (visuomenė).