Chiara Lubich. Stebuklo belaukiant
Chiara Lubich (1920–2008) – pasaulyje plačiai žinomo fokoliarų judėjimo įkūrėja, buvo ir viena iš aktyviausių ekumeninio dialogo skatintojų Katalikų Bažnyčioje. Jos iniciatyva 7-jame dešimtmetyje buvo įkurtas ekumeninis centras Otmaringe (Vokietija), kuriame kartu gyvena ir veikia katalikų bei liuteronų grupės; panašus centras, sujungęs katalikus ir anglikonus, vėliau įsikūrė ir Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu jos įkurtam judėjimui priklauso krikščionys iš beveik 350 krikščioniškųjų Bažnyčių. Juos jungia „gyvenimo“ arba „tautos ekumenizmas“, padedantis pamatą ateities Bažnyčiai. Skaitytojams pateikiame trumpą ištrauką, kviečiančią kiekvieną krikščionį prisidėti tuo, kuo tikrai gali.
„Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais“ (Apr 21, 3).
Šios Dievo Žodžio eilutės tarsi klausia mūsų: ar norime priklausyti Dievo tautai? Jei taip, turime leisti Jam gyventi tarp mūsų.
Tačiau kaip ir ką daryti, kad galėtume jau čia, žemėje, iš anksto paragauti to nesibaigiančio džiaugsmo, kurį patirsime regėdami Dievą?
Kaip tik tai Jėzus mums apreiškė, būtent tai ir yra Jo atėjimo prasmė: perteikti mums savo meilės gyvenimą su Tėvu, kad ir mes galėtume taip gyventi.
Jau nuo šios akimirkos mes, krikščionys, galime šia fraze gyventi – su Dievu tarp mūsų. Tam, kad Jis galėtų būti tarp mūsų, reikalingos tam tikros sąlygos.
Tą tvirtina ir Bažnyčios Tėvai: šv. Bazilijus siūlo gyventi Dievo valia, šv. Jonas Auksaburnis – mylėti, kaip Jėzus mylėjo, Teodoras Studitas – gyventi tarpusavio meile, o Origenui pagrindinė sąlyga – toks minčių ir jausmų bendrumas, per kurį pasiekiama santarvė, kuri „suvienija ir apima savyje Dievo Sūnų”.
Jėzaus mokyme randamas raktas, kaip Dievas galėtų gyventi tarp mūsų: „Mylėkite vienas kitą, kaip aš jus mylėjau“ (plg. Jn 13,34). Tarpusavio meilė yra tas Dievo buvimo raktas. „Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka“ (1 Jn 4, 12). Kodėl? Nes Jėzus sako: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20).
Taigi, nėra tokia tolima ir nepasiekiama ta diena, kada visi Senosios Sandaros pažadai išsipildys: „Mano buveinė bus juose; aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta“ (Ez 37, 27).
Visa tai įvyks jau Jėzaus asmenyje, kuris, nepaisant jo istorinės egzistencijos ribų, toliau gyvena tarp tų, kurie vadovaujasi naujuoju tarpusavio meilės įsakymu, ta nuostata, kuri padaro juos viena tauta, Dievo tauta.
Taigi, šis Žodis primygtinai ragina ypač mus, krikščionis, meile liudyti Dievo buvimą. „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 35). Tik taip priimtas naujasis įsakymas sudaro prielaidas Jėzui būti tarp žmonių.
Jei nėra užtikrinamas Jo buvimas, nieko nenuveiksime, nes Jis suteikia prasmę mūsų antgamtinei brolybei. Brolybei, kurią visai žmonijai į žemę atnešė Jėzus.
Mes, krikščionys, nors ir priklausome įvairioms bažnytinėms bendruomenėms, turime parodyti pasauliui pavyzdį, kad esame viena tauta, nors ir sudaryta iš skirtingų etninių grupių, rasių, kultūrų, didelių ir mažų, sveikų ir ligonių. Esame viena tauta, apie kurią, kaip apie pirmuosius krikščionis, galima pasakyti: „Žiūrėkite, kaip jie myli ir kaip yra pasiruošę vieni už kitus gyvybę atiduoti.“
Tokio „stebuklo“ laukia žmonija, kad galėtų atgauti viltį. Jis yra būtinas, siekiant ekumeninės pažangos, pilnos ir regimos krikščionių vienybės. Šį „stebuklą“ galime padaryti mes arba tiksliau – Tasai, kuris apsigyvenęs tarp meilės suvienytų saviškių, gali pakeisti pasaulio likimą, vesdamas visą žmoniją vienybės link.
1999 m. sausis
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
"Jei tais paciais epitetas kuriuos jus zarstote Deivui, vadintu jus pacius, jusu teva ar motina, kazin ar labai dziaugtumetes". Jei mano tevas ar motina lieptu zudyti kitus zmones, ir ne tik lieptu, o ir patys skerstu, kankintu ir prievartautu - tokiu epitetu jiems negaileciau taipogi.. anokia cia garbe turet recidyvistus tevus, geriau tuomet ju jau issizadet. Jus gi, atvirksciai, garbinat savo nesveiko ziaurumo senoves zydu dieva..
Apmaudu, kad neimanoma diskutuot ir isgirst protingu minciu is save gerbianciu zmoniu cia bernardinauose.lt, nes metodas - garsiai ir bjauriai saukiu ir esu uzsikimses ausis - yra nepermusamas. Ir taip nedaug yra katalikisku tinklapiu, o jusu 'deka' jis yra atmieztas saukstu deguto... todel protingi zmones su reksniais nesigincija ir duoda ... kelia. Seksai, nesuprantu, cia jusu toks gyvenimo tikslas, gadint kitam nuotaika? Zmogaus protas buna nugalimas Dievo ismintimi, todel jus ir naudojates ne ismintimi. Jusu komentarai anaiptol neatrodo nekaltas kvailelio riksmas, butent, ten kur nepasigincysi, gali tik papiktinti, ka jus sauniai atliekt. Butu sovietu laikai, nors turbut ir dabar tas pat, sakyciau jus koks uzverbuotas agentelis ir samoningai darot, tai ka darot.
Visa beda, kad jusu zeko zargonu liejami argumentai nepasiekia nieko, o tik piktina. Jei tais paciais epitetas kuriuos jus zarstote Deivui, vadintu jus pacius, jusu teva ar motina, kazin ar labai dziaugtumetes, turbut paniztu kumsciai, todel ir as negaliu islikt abejingas, kai dergiamasi is dalyku, kurie man sventi, nors suprantu, butent papiktinimo jus ir siekat, apgailetinas metodas savai tiesai irodineti ir patenkinti savo vampyriska ego... O rupesti tiketi man ar netiketi - palikite man, tik paprasciausiai neizeidinekite tu, kitaip negu jus mastanciu.
"kartais atrodo, kad piktavaliskai ta pamirstate ir iskraipote minti, nes daug ka cia komentuojat pazodziui". Ok, mane tas 'pazodziui' jau pradeda uzknist:) Rimtai.. Kaip suprantat 'NETUREK KITU DIEVU, TIK MANE VIENA, NES AS ESU PAVYDUS DIEVAS'? Tai pirmas (ir turbut svarbiausias dievo isakymas). Arba - nedulkink svetimos zmonos. Neminek dievo vardo be reikalo. Pazodziui ar ne pazodziui? O kur tas pats dievas kitoj vietoj sako SKERSK kitus, ir dar nurodo kaip - cia jau nepazodziui? Nepykit, bet toks atsirankiojimas atrodo itin shalishkai ir apgailetinai.. iskastruojat ta savo ir taip jau netobula senoves zydu rasliava, o be recidyvizmo prieskonio ten gi nieko originalaus nelieka isvis, ko zmones negaletu tureti be tu pasaku.. As tik sakau - bukit nuoseklus, ir tiek, neapgaudinekit saves ir kitu. As gi juk suprantu, kad biblijoj yra pilna melo apie faktus, tas siandien jau irodyta, nebuvo jokiu isvedimu is egiptu, tvanu, zemei ne 6000 metu ir t.t., taip pat mokslininkai atseke, is kur koks 'mokymas' atsirado, tai senoves graiku ir kitu kulturu itaka, pavogtos is ju idejos apie nekalta prasidejima, prikelima is numirusiu ir t.t.. Bet gi jus tuom visu tikit uz gryna piniga, todel ir sakau - bent jau bukit nuoseklus, nes kitaip tai ne tik kad neatlaiko jokios kritikos, bet ir atrodo apgailetinai :)
Sukure. Ir pasake gyvenkit ir dauginkites. Tik ka mes dauguma is to padarem? Juokas juokais, bet pasekmes palaidumo nejuokingos - beglobiai vaikai, abortai, prievartavimai, iskrepta psichika - ir per tai ateinancios kancios.
> DIEVAS mus sukūrė pagal "savo paveikslą ir panašumą".:) Nebūkit toks priekabus. Galite labai klysti, nes matote tik išorinius dalykus - žodžius. O motyvai?
samojinga... bet leksta, si. o jus, seksai, galima butu gerbti uz bandyma gilintis, bet nekyla noras, nes jusu apsiskaitymas ne visada dera su jusu snekom, paprasciausiai jauciasi kalbejimo kulturos stoka, kuri reikalinga konstruktyviam oponavimui. sakot, kad skaitot "biblijos komentara, ten labai issamiai ir nedogmatiskai aiskinama kaip is kur kokios frazes atsirado", jusu zodziai, tik va kartais atrodo, kad piktavaliskai ta pamirstate ir iskraipote minti, nes daug ka cia komentuojat pazodziui (nors, kaip sakot, gilinates i zodziu kilme ir laiko ar kt konteksta), tieisog atrodo tuscia diskutuoti tuomet, kai zinai, jog zmogus gilinasi, bet kalba ka kita, paprasciausiai siekdamas papiktinti tikinciuosius, ir suveldamas protus tiems, kurie megsta teologija interpretuoti savaip, kuriems truksta tikejimo ziniu.
>Krikščionybė netgi suvaržė:) seksą:uždraudė ikisantuokinius ir nesantuokinius seksualinius santykius, prisakė laikytis vienpatystės, katalikų dvasininkams, vienuoliams - celibato. Tik visiškai uždrausti sekso negali, nes išnyktų žmogų giminė.:)
Broliai kapucinai
Sunku diskutuot su neurotisku zmogum. Jus musu demesiu tiesiog mintat, kas tik dar patvirtina jusu neurotiskuma, nes islaikytas zmogus butu savo vietoj, o jus kaip senas nepraustaburnis artojas tik zarstotes savo zodziais ir susilaukiat demesio tik deka savo zodiniu manipuliaciju ir psichologinio smurto. Tik iskreipto mastymo zmogus pasitenkina niekindamas kitus ar kitu vertybes. Jus paprasciausiai nemylit nieko tik save (ir tai kazin) - nei motinos, nei tevo, nei zmonos ar vaiku (jei tokius turit), nei kitaip mastanciu, jus apima pyktis kai kazkas bando gyventi tiesoje ir meileje ir gailisi uz savo klaidas, jus tuo tarpu ne neatgailojat, ir pasaulis jums nemaz nerupi, nors pastoviai snekate apie baznycios ir Dievo daroma zala pasauliui. Nieko nesitikiu is jusu komentaru, zinau, kad ir vel dainuosit ne karta jau dainuotas savo senas daineles - kokie visi kvailiai ir koks esate ismanantis. Butumet tikrai idomus oponentas vien del savo atkaklumo, bet neisdristumet saves demaskuoti - kas slepiasi po jusu pseudonimu, koks esate zmogus, tik melas jums saldesnis. Neissiduotumet nes esate bailys ir maniakisku psichologiniu polinkiu zmogus, kirsintojas. Ir dar vargsas. Labai gaila, kad pavertet bernardinai.lt komentaru skyreli, pildami savo zodziu srutas, kiauliu tvartu. Tiesiog negaliu ant jusu nepykti, tuo paciu linkedamas jums kada nors atrasti ramybe Dievuje. Telaimina jus Dievas.