Ekumeninės savaitės VII diena: Liudyti išsaugant viltį ir pasitikėjimą
Šių metų Krikščionių vienybės savaitės programa suteikia galimybę peržvelgti visą Luko evangelijos 24 skyrių. Apmąstome temas, kurios nušviečia kaip įvairiai galime liudyti Prisikėlusįjį, ragina pagalvoti kaip mes konkrečiai galėtume prisidėti atkuriant vienybę pirmiausiai savo Bažnyčioje, o paskui ir su kitais.
SEPTINTOJI DIENA
Sausio 24 d. skaitiniai
„Liudyti išsaugant viltį ir pasitikėjimą“
„Kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės?“ (Lk 24, 38)
Jobo 19, 23–27 Jį regėsiu šalia manęs
Psalmynas 63 (62), 1–12 Esu ištroškęs Tavęs
Apaštalų darbai 3, 1–10 Ką turiu, tą mielai duosiu
Luko 24, 36–40 Virpėdami iš išgąsčio
Komentaras
Visi krikščionys gyvenimo ir tikėjimo kelionėje susiduria su abejonėmis. Kai jiems nepavyksta atpažinti prisikėlusio Kristaus, buvimas kartu tik dar labiau tas abejones gilina, o ne išsklaido.
Krikščionys turi pasitikti šį iššūkį ir, nepaisydami visko, tikėti, kad Dievas lieka šalia, net jei jie nemato ir nejaučia jo artumo. Tikėjimo, vilties ir ištikimybės dorybės leidžia krikščionims liudyti, kad tikėjimas peržengia jų pačių galimybes.
Jobo personažas – tai žmogaus, kuris turėjo iškęsti sunkių išmėginimų bei sielvartą ir netgi ginčijosi su Dievu, pavyzdys. Vis dėlto tikėdamas ir vildamasis jis nesuabejojo tuo, kad Dievas pasiliks su juo. Apaštalų darbuose aprašomas Petro ir Jono luošo vyro išgydymo darbas taip pat pasižymi šiuo įsitikinimu ir pasitikėjimu. Jų tikėjimas Jėzaus vardu leido jiems su galia liudyti visiems ten buvusiesiems. Šios dienos Psalmės malda atspindi mūsų gilų gailestingos Dievo meilės troškimą.
Mūsų susitikimas šioje maldos savaitėje mūsų bendruomenėms suteikia galimybę augti dalijantis tikėjimu, viltimi ir meile. Liudijame gailestingąją Dievo meilę vienintelei Bažnyčiai, kuria esame pašaukti būti. Kuo stipresnis mūsų bendras liudijimas, tuo gyvybingesnė bus mūsų žinia.
Malda
O vilties Dieve,
apreikšk savo Bažnyčios vienybės planą
ir padėk mums nugalėti savo abejones.
Augink mūsų tikėjimą Tavo artumu,
kad visi, kurie išpažįsta savo tikėjimą į Tave,
galėtų garbinti Tave Dvasioje ir tiesoje.
Ypatingai meldžiamės už tuos, kuriuos dabar kankina abejonės,
kurie gyvena pavojaus ar baimės šešėlyje-
pasilik su jais, o Dieve, ir leisk jiems pajusti Tavo artumo paguodą. Amen.
Klausimai asmeniniam apmąstymui
1. Kaip kovoji su savo baimėmis ir abejonėmis?
2. Kaip Tu pats savo elgesiu galėtum pasėti baimę ar nerimą kito širdyje?
3. Kada Tau yra pavykę nugalėti savo paties baimes bei dvejones ir šitaip paliudyti savo tikėjimą į Kristų?
4. Kaip krikščionių bendruomenės galėtų viena kitą drąsinti tikėjime ir viltyje?
Parengė Elena Šiaudvytienė
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)
"kad visi, kurie išpažįsta savo tikėjimą į Tave, galėtų garbinti Tave Dvasioje ir tiesoje". Ar niekam nekyla priestaringu minciu del to "garbinimo" propagavimo visur ir visada? Garbink jy, jy garbink, kai mirsi - visa amzinybe GARBINSI, ir niekad nenusigarbinsi, o jei NEGARBINSI - pragare pasikepinsi. Man tas visas "garbinimas" labai jau popsovai atrodo. Jei tikrai gerbi kazka ir myli, tai jo kasdiena NEGARBINI (nes tam garbinamajam anksciau ar veliau tai per burna islystu), bet paprasciausiai gerbi ir myli. Senoves zydu dievui gi, to GARBINIMO niekada nepakanka. Jis sakosi esas pavydus, liepia neturet kitu dievu, ir visur reikalauja jy GARBINTI, garbinti, garbinti.. Ar toks patologinis garbinimo troskimas yra dieviska savybe?





















Broliai kapucinai





















Net JOBAS buvo suabejojęs DIEVO teisingumu.:)