2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Danijoje pažintis su Lietuvos fotografija parodoje „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien”

2010-01-26
Rubrikose: Kultūra » Kinas ir fotografija 
Arturo Valiaugos nuotrauka

Sausio 29 d. Danijos fotografijos muziejuje Herninge atidaroma fotografijos paroda „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien”. Tai pirmasis tokios apimties Lietuvos fotografijos meno pristatymas Danijos žiūrovams. Parodoje bus pristatoma keturių Lietuvos fotografų - Antano Sutkaus, Rimaldo Vikšraičio, Reginos Šulskytės bei Arturo Valiaugos – kūryba. Parodos atidaryme dalyvaus fotografijų autoriai, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis, Lietuvos Respublikos ambasadorė Danijos Karalystėje ir Islandijos Respublikoje J. E. p. Rasa Kairienė bei kultūros atašė Liana Ruokytė-Jonsson. Parodą kuravo Ieva Meilutė-Svinkūnienė.

Parodoje pristatomi R. Šulskytės darbai iš serijos „Mano drabužiai“, A. Valiaugos serija „Buvau pas Stepą. Kalbėjom apie gyvenimą...“, R. Vikšraičio rinktinė iš garsiausių jo ciklų „Vienkiemio godos“ bei „Pavargusio kaimo grymasos“ (visi šie darbai 2009 m. buvo eksponuoti Arlio festivalyje, kuriame fotografas pelnė pagrindinį prizą) bei rinktinė iš A. Sutkaus darbų. Visus keturis fotografus, nepaisant labai skirtingo braižo, vienija bendra tema – žmogus, jo aplinka bei vidinės būsenos.

Bežiūrint į Reginos Šulskytės darbus, atrodo, kad čia užfiksuoti pačios kūrėjos pojūčiai bei mintys. Fotografė ypatingai jautri, lakoniška, spontaniška, preciziškai jaučianti šviesą, o jos kūriniai - itin giluminiai, įtraukiantys. Čia susipina visa moteriškumo ikonografija: veidrodžiai, moterų kojos, lengvi šešėlių siluetai. Šulskytės darbuose kasdieniška aplinka, kurioje bekūnė šviesa išgyvena išskirtines akimirkas, o kūriniuose dominuojanti pauzė atsiveria kaip absoliuti erdvė minčiai bei interpretacijai.

Giliu psichologizmu pasižyminčio fotomenininko A. Sutkaus herojus - dažnai tiesiog nepažįstamas praeivis, drąsiai žvelgiantis tiesiai į objektyvą. Šio fotografo sustabdyta akimirka kupina gelmės ir simboliškumo. Fotomenininkas sugeba įsiskverbti ir pajausti tipažų dvasios subtilybes, jo herojams būdingas negailestingas psihologinis apnuoginimas. Pats fotografas, kasdienybės stebėjimą prilyginantis meditacijos formai, paprastų žmonių kasdienybėje ieško būties prasmės.

R.Vikšraičio fotografijose, priešingai negu humanistų užfiksuotuose kasdienybės atvaizduose, žmogus dalyvauja groteskiškoje gyvenimo dramoje, neretai sąmoningai vaidinamoje prieš fotoobjektyvą, tokiu būdu atskleisdamas tragikomiškų grimasų iškreiptą šiuolaikinio kaimo tikrovę. Jo darbų negalima vadinti dokumentine fotografija, dokumentalumą suprantant įprasta prasme – jos nerodo „tikro“ gyvenimo, tačiau atskleidžia kai ką esmingesnio.

A. Valiaugos stebėjimų sritis – žmogaus gyvenamoji aplinka ir jis pats. Fotografo darbuose daiktai pasakoja apie žmogų, o laikas yra kone svarbiausias veikėjas. Privati erdvė, kaip asmeninių ir socialinių ženklų talpykla, Valiaugai pakeičia paties žmogaus fotografavimą – atrodo, dabar išorinė erdvė daugiau pasako apie žmogaus vidų nei veidas, į kurį tradiciškai kreipdavosi fotografija.

Parodą organizavo Lietuvos fotomenininkų sąjunga, LR kultūros atašė Danijoje, Islandijoje ir Norvegijoje bei Danijos fotografijos muziejus, o ją parėmė Skandinavijos oro linijų kompanija SAS, LR Kultūros rėmimo fondas, Danijos fotografijos muziejus ir LR ambasada Kopenhagoje.

Paroda „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien“ veiks iki 2010 m. balandžio 25 d.

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

RE 2010-02-02 14:58
Vaidotas A. 2010-02-01 08:46

Oficiozinis "vakar" ir - jokio "šiandien".

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (2)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Hansas Joachimas Morgenthau. Politika tarp valstybių: kova dėl galios ir taikos.

„Politika tarp valstybių“ – jau klasika tapęs autoriaus veikalas, kuriame pateikiama tarptautinių santykių teorija, pristatanti ir pagrindžianti realistinės valstybių politikos nuostatas.