Daugeliui gali pasirodyti, kad besivystančių technologijų, augančio materializmo, vartotojiškumo glėbyje skęstančioje visuomenėje Bažnyčia yra pasyvi, jos vaidmuo žmonių gyvenime turi vis mažesnę reikšmę. Maža to, dažnai tvirtinama, kad ji ir nesiima veiksmų didinti tikinčiųjų skaičių, kviesti į pamaldas, burti bendruomenes, o tiesiog laikosi požiūrio, jog „kiekvienas žino, kur bažnyčia stovi, tegu ateina“. Populiaru manyti, kad aktyvi evangelizacija gatvėse būdinga religinėms mažumoms, arba vadinamiesiems „sektantams“ – jehovistams, krišnaistams, mormonams. Nemažai kam jų brukamas tikėjimas, įkyrūs klausimai bei kvietimai, siūlymai įsigyti literatūros ir net eisenos Laisvės alėja kelia ne pačias teigiamiausias emocijas. Todėl „padorūs“ katalikai tarsi renkasi kuklesnes pozicijas ir nesiima tokių „drastiškų“ priemonių, kad, neduokdie, nepapiktintų kokio praeivio.

Kad ir koks paplitęs atrodytų toks požiūris, tačiau jis yra ganėtinai paviršutiniškas. Sąstingį išgyvenančių tikinčiųjų, tuštėjančių parapijų kontekste Bažnyčioje kyla naujosios evangelizacijos idėjos. 2000 metais kardinolas Josephas Ratzingeris rašė: „Bažnyčia visados evangelizuoja ir niekuomet nėra nutraukusi evangelizacijos. Ji kasdien švenčia Eucharistijos slėpinį, teikia sakramentus, skelbia gyvenimo žodį – Dievo žodį ir įsipareigoja teisingumui bei meilei. Ši evangelizacija neša vaisių, teikia šviesą ir džiaugsmą, daugybei žmonių parodo gyvenimo kelią; daugelis, dažnai patys to nesuvokdami, gyvena šios nuolatinės evangelizacijos trykštančioje šviesoje ir šilumoje. Vis dėlto matome progresuojantį nukrikščionėjimo procesą, kurio metu prarandamos esminės žmogiškosios vertybės, o tai kelia susirūpinimą. Šiandien didelė žmonijos dalis Bažnyčios nuolat vykdomoje evangelizacijoje neranda Evangelijos, neranda įtikinamo atsakymo į klausimą, kaip gyventi“. Todėl iškyla naujos evangelizacijos būtinybė, evangelizacijos, prieinamos ir suprantamos šių dienų pasaulio žmogui, kuris ieško atsakymų ir tikrojo kelio.

Kodėl naujoji?

Prakalbus apie naująją evangelizaciją, svarbu paminėti, jog savo turiniu ji nėra nauja. Atrodo, kad jei žmonija tolsta nuo šiandien bažnyčiose skelbiamos Evangelijos, didėja abejingumas, vis mažiau domimasi, o skelbiamas žodis nepriimamas – tuomet gal reikėtų ieškoti naujo, kito, patrauklesnio klausytojams. Tačiau ne – naujoji evangelizacija nėra „nauja“ arba „kita“. Visais laikais skelbiama ta pati Geroji Naujiena: Jėzus Kristus, Dievo Sūnus ir Viešpats, atėjo į žemę tam, kad dovanotų Tau naują gyvenimą. Jis, būdamas Dievas, tapo žmogumi ir savo meile nugalėjo mirtį. Jis pats yra Meilė. Sakysite, kad tai niekada nesikeičia ir čia tikrai nieko naujo. Taigi kodėl „naujoji“? Ogi dėl evangelizavimo būdo.

Dievo Žodis turi būti skelbiamas kiekvienam suprantamai. Todėl šiandien neišvengiamai reikia „bendradarbiauti“ su besivystančia kultūra, mokslu, civilizacija. Tad reikalingos naujos evangelizacijos formos ir metodai. Senosios liaudies pamaldumo formos, atrodo, tampa vis mažiau patrauklios, tad ieškoma naujų priemonių, kurios pajėgtų reaguoti į laiko iššūkius, keliamus mūsų vertybėms. Taigi naujoji evangelizacija turi žengti drauge su ekonominiais, socialiniais, kultūriniais pokyčiais, naujai skelbdama tą pačią Žinią.

Šv. Pranciškaus brolių misija

Apie tai, kokia turėtų būti evangelizacija šiandien, galima kalbėti be galo. O kaip tai įgyvendinti realybėje? Visi žinome, jog kalbėti lengva, o veikti sunku. Bet štai Kauno Petrašiūnų Šv. Vincento Pauliečio parapijoje gyvenantys mažesnieji broliai kapucinai, nepabūgę aplinkinių žvilgsnių nei reakcijų, pasiėmę Dievo Žodį ir gitarą išėjo tiesiai į Kauno gatves. Mažesniuosius brolius evangelizacijos misijai šaukia pats šv. Pranciškus. Tiesa, be Evangelijos jis net nebūtų tapęs tuo, kuo tapo: ji visa savo jėga palietė Pranciškų ir vėliau visapusiškai atsiskleidė jo gyvenime. Dar savo atsivertimo pradžioje jis vieną dieną Porciunkulės bažnytėlėje išgirdo skaitant, kaip Jėzus siunčia savo mokinius skelbti Dievo Žodžio: „Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė. Gydykite ligonius, prikelkite mirusius, apvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite! Neįsigykite nei aukso, nei sidabro, nei variokų savo kapšams prikimšti; nei kelionmaišio, nei dvejų marškinių, nei kurpių, nei lazdos, nes darbininkas vertas savo valgio“ (Mt 10, 7–10). Pranciškus buvo taip paliestas šių žodžių, kad sušuko: „Štai ko aš noriu, štai ko ieškau, štai ką visa širdimi trokštu daryti!“ Šis troškimas kilo iš nepaprasto noro sekti Jėzaus pavyzdžiu bei vykdyti jo paliepimą. Nenuklysti nuo Jėzaus mokymo ir visomis pastangomis gyventi Evangelija Pranciškus siekė ir kiekvienoje gyvenimo smulkmenoje, to mokė ir savo brolius: „Patariu, primenu ir raginu savo brolius Viešpatyje Jėzuje Kristuje, kad eidami per pasaulį nesiginčytų nei nesivaidytų, nei kitus teistų, bet tebūna ramūs, taikūs ir kuklūs, malonūs ir nuolankūs, kaip pridera su visais pagarbiai kalbantys“ (Šv. Pranciškaus Asyžiečio regula, III skyrius). Prakalbus apie šv. Pranciškų, svarbu dar ir tai, kad jo regula buvo pirmoji, kurioje minimas „ėjimas į pasaulį“, misijos netikinčiųjų kraštuose.

Kapucinai seka šventojo brolio pėdomis

Pernai šventėme šv. Pranciškaus regulos patvirtinimo 800 metų jubiliejų. Šie metai broliams kapucinams buvo gausūs malonių: evangelizacinių renginių, kelionių bei galimybių skelbti Dievo Žodį tiesiog... gatvėje. „Kas pažino Jėzų Kristų, kas paragavo, kokia yra Jo meilė, priėmė naują gyvenimą ir gyvena pagal Kristaus Dvasią, tas NEGALI NESIDALINTI šiuo lobiu su tais, kurie dar Jo nepažino!“ – sakė br. Tomas OFM Cap ir, atrodo, būtent tai brolius kapucinus skatino taip aktyviai sekti Pranciškaus pėdomis.

Jų organizuojamas ir jau tradicinis tapęs 2009 metais ketvirtąjį kartą rengtas krikščioniško jaunimo festivalis „Dievas yra Meilė“ Pažaislyje sukvietė beveik 400 jaunų dalyvių iš visos Lietuvos. Šio renginio tema buvo šv. Pranciškaus dvasingumą atspindintys jo žodžiai, kurie klausė: „Ar Meilė yra mylima?“, o jis pats – renginio globėjas. Festivalis iš anksčiau vykusių išsiskyrė tuo, kad jo dalyviai drauge su kunigais, kelių kongregacijų seserimis ir broliais kapucinais iš Lenkijos buvo kviečiami vykti į misijas Kauno mieste: prie prekybos centro „Akropolis“, Laisvės alėjoje, Senamiestyje, slaugos ligoninėje, Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensione, Panemunės senelių namuose.

Jubiliejiniai metai buvo ypatingai paminėti ir pačioje Kauno Petrašiūnų parapijoje. Klebono br. Vincento Tamošausko OFM Cap iniciatyva visą savaitę nuo vienų švenčiamų atlaidų (parapijos globėjo šv. Vincento Pauliečio) iki kitų (šv. Pranciškaus Asyžiečio) Petrašiūnuose vyko misijos ir evangelizacija. Aplankytos keturios mokyklos, kasdien vyko konferencijos, į kurioms vadovavo svečiai broliai pranciškonai, joanitai, Tiberiados bendruomenės broliai, taip pat brolis kapucinas iš misijų Afrikoje. Kiekvieną dieną po vakarinių šv. Mišių buvo rodomas vaidinimas apie šv. Pranciškų, pastatytas parapijos jaunimo, vyko Kryžiaus kelias parapijos intencija ir Atgailos pamaldos. Prisimenant misijų savaitę, evangelizacinė akcija buvo surengta ir pirmąjį advento savaitgalį prie Petrašiūnuose esančio prekybos centro – broliai kartu su parapijiečiais įžiebė kalėdinę eglę ir skelbė jiems Gerąją Naujieną apie Jėzaus gimtadienį.

Tačiau pati netikėčiausia ir didžiausia dovana bei ženklas, kad šv. Pranciškus išties globoja savo brolius, buvo vasaros pabaigoje jų kelionė su jaunimu į Asyžių – miestą Italijoje, kur gimė, gyveno ir kurio gatvelėmis prieš 800 metų vaikščiojo šv. Pranciškus. Piligrimai aplankė įspūdingos bazilikos kriptoje besiilsintį šventąjį brolį, padėkojo už jo globą, taip pat San Damiano, Porciunkulės bažnyčias. Kadangi kelionė buvo neplanuota, o spontaniška ir iš anksto daug nesiruošiant, tai atsiskleidė kaip ypatinga patirtis, kad Dievas yra neįmanomų dalykų Dievas.

Evangelizacijos mokykla

Jausdami tokią šv. Pranciškaus globą, mažesnieji broliai kapucinai nenurimsta. Dar viena iš jų realybe virstančių svajonių – tai evangelizacijos mokyklos Lietuvoje įkūrimas. Ši idėja broliams kilo jau prieš porą metų, lankantis krikščioniško jaunimo festivalyje Lenkijoje. Visai rimtai apie ją pradėta svarstyti po paskutinio Pažaislio festivalio „Dievas yra Meilė“, matant, kaip renginio forume jaunimas dalijasi įspūdžiais apie misijas mieste ir patys siūlo nesustoti, kurti evangelizacijos grupelę – jautėsi, kad ši iniciatyva tikrai pavyko ir reikalavo tęstinumo.

Taigi praėjusių metų rudenį į Lietuvą buvo pakviestas kapucinas brolis Petras (Piotr Kurkiewicz OFM Cap), gyvenantis Ukrainoje ir prieš 13 metų įkūręs Šventosios Marijos iš Nazareto, Bažnyčios Motinos, krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklą. Pirmoji šios mokyklos sesija vyko 1998 metų liepą ir vadinosi Parapijos vadovų mokykla. Ji susiformavo iš charizmatinių savaitgalių, t. y. tokių rekolekcijų savaitgalių, per kuriuos vykdavo konferencijos, būdavo šlovinama, taip pat švenčiama Eucharistija ir meldžiamasi. Tai vykdavo kas porą mėnesių nuo 1997 metų sausio Krasilove, Ukrainoje. Rinkdavosi tie patys žmonės, bet atvykdavo ir naujų, todėl sudarytos grupės – seniau lankiusieji būdavo jau pažengę, o naujai atėję pakliūdavo tarsi į pirmą „klasę“.

Tikslas – ne tik perduoti žinias, bet ir padėti susitikti su gyvuoju Dievu.

Mokykla susiformavo kaip atsakymas į Bažnyčios poreikius Ukrainoje, kur trūko pasauliečių vadovų, kurie galėtų padėti dvasininkams sielovados srityje. Iš pradžių sesijos vykdavo tik Krasilove, bet žmonių daugėjo ir darėsi vis sunkiau, o paskui net neįmanoma visus juos priimti į rekolekcijų namus. Taip pat buvo vis sudėtingiau žmonėms atvykti, nes dalyviai atvykdavo iš toli, kai kuriems tekdavo keliauti net keletą dienų. Visa tai, žinoma, kainavo. Taip kilo mintis išplėsti šią mokyklą į kitus miestus, vėliau – ir kitas šalis. Dabar šis judėjimas vyksta Ukrainoje, Lenkijoje, Čekijoje, Austrijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Izraelyje. Jis kuriasi Jungtinėje Karalystėje (Londone), Kanadoje, Italijoje, Bulgarijoje ir nuo šių metų pradžios – Lietuvoje, Kaune!

Dabar ši krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokykla veikia kaip formacinis judėjimas, padedantis ne tik geriau suprasti krikščionišką gyvenimą, bet ir tapti aktyviu jo skelbėju, taip formuojantis pasauliečius vadovus krikščioniškose bendruomenėse, grupėse ir parapijose. Jo tikslas – ne tik perduoti žinias, bet ir padėti susitikti su gyvuoju Dievu, taip pat užmegzti ryšius su kitų šalių bendruomenėmis.

Mokykla semiasi patirties iš įvairių bendruomenių ir judėjimų. Pavyzdžiui, kalbant apie bendruomenę, remiamasi Žano Vanjė įkurtos bendruomenės „Arka“ patirtimi, apie vidinį gyvenimą, kontempliacijos maldą – Teresės Avilietės, Ignaco Lojolos, Serafino Saroviečio mokymu, apie mokinystę – Jose Prado Flores.

Susitikimai vyksta keturis kartus per metus: rudenį, žiemą ir pavasarį po vieną susitikimą savaitgaliais (rekolekcijos ir konferencijos) bei vienas ilgesnis – vasarą (stovykla). Kiekvieno susirinkimo planas apima: vidinės maldos mokymą, šlovinimo maldą, konferencijas, laisvą laiką, kada galima eiti išpažinties, užtarimo maldos, adoruoti Švenčiausiąjį Sakramentą arba paprasčiausiai pailsėti, pabendrauti. Pagrindinis ir svarbiausias – Eucharistijos šventimas.

Kviečiami pasauliečiai savo gyvenimu liudyti: Jėzus gyvas šiandien!

Visa tai trunka 6 metus, kiekvienais nagrinėjama vis nauja, gilesnė tema: kerigma, tapimas Jėzaus mokiniu, išlaisvinimas, bendruomenė, evangelizacija, vidinio gyvenimo teologija. Po šių šešerių metų mokykla baigiasi, bet yra galimybė jungtis į koinoniją (animatorių bendruomenę), kurioje vėliau vyksta susitikimai ir toliau kalbama apie teologiją, psichologiją, ekonomiką, politiką ir kt.

Susitikimus veda pats br. Petras kartu su kitais broliais, dvasininkais ir katalikiškomis pasauliečių bendruomenėms iš Ukrainos, Lenkijos, JAV.

Kalbant apie evangelizaciją svarbu paminėti, kad šiandien Viešpats šaukia ne tik dvasininkus – kunigus ar vienuolius – skelbti Jo vardą pasauliui. Tai laikas, kada ypač kviečiami pasauliečiai savo gyvenimu liudyti: Jėzus gyvas šiandien!

Taigi jei norėtumėte savo gyvenimu liudyti pasauliui, tačiau nežinote, kaip imtis tokios misijos, norėtumėte dar tobulėti, įgyti naujos patirties ir žinių, tačiau neturite laiko jungtis į naują veiklą naujose bendruomenėse, o siekiate augti savojoje ir ugdyti tarnystę joje – prisijunkite! Informacijos apie mokyklą ieškokite www.kapucinai.lt, taip pat galite rašyti marijos.mokykla@kapucinai.lt.

Kviečiame Tave!

Nuotraukos Linos Jonynaitės