Lietuvos studentų sąjunga (LSS) tvirtina, jog Aukštojo mokslo pertvarka dar tik prasidėjo, kad vertinti jos rezultatus bus galima tik po trejų ar ketverių metų. Dėl to LSS prieštarauja Seimo opozicijos, atstovaujamos Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio, siekiui pateikti visą Mokslo ir studijų įstatymą svarstyti Konstituciniam Teismui.

„Bernardinai.lt“ siūlo paskaityti pokalbį su LSS prezidentu Dainiumi Dikšaičiu. Jis pasakojo, kodėl ši studentų organizacija pasisako už dabartinį Mokslo ir studijų įstatymą, kodėl nesutinka su Seimo opozicijos siūlymais ir pritaria Ministro pirmininko sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės išvadoms dėl Mokslo ir studijų įstatymo konstitucingumo.

Ar pritariate visoms dabartinio Mokslo ir studijų įstatymo normoms?

Mokslo ir studijų įstatymą laikome pagrindiniu jau beveik metus vykstančią aukštojo mokslo pertvarką reguliuojančiu norminiu teisės aktu. Atskirų jo nuostatų, kaip gerų ar blogų, vertinti neskubame. Suprantame, kad nemaža dalis jų – ilgo ir sudėtingo skirtingų nuomonių, interesų, įsivaizdavimų derinimo pasekmė. Ką ir kaip tai, dėl ko buvo susitarta įstatymo kūrimo ir priėmimo etapuose dalyvavusiųjų, pakeis realiai, parodyti turėtų artimiausi treji-ketveri metai.

Esame pritarę pagrindiniams įstatyme išreikštiems pertvarkos principams (pvz.: sąžiningos aukštųjų mokyklų konkurencijos, orientacijos į studentą, lankstesnio studijų kokybės gerinimo ir kt.). Akcentuojame, kad net ir tobuliausią įstatymą gali „sugadinti“ netinkamas jo įgyvendinimas. Dėl to nuolat kreipiame dėmesį į poįstatyminius teisės aktus. Siekiame, kad principai ir tikslai, kurie išreikšti įstatyme ir buvo deklaruoti jo priėmimo metu, būtų įgyvendinami tinkamai.

Seimo narių opozicijos grupės, atstovaujamos Vytenio Povilo Andriukaičio, išreikštas abejones dėl Mokslo ir studijų įstatymo atmetėte. Vėliau paaiškėjo, kad Seimo narys pateikė laikinojo Mokslo ir studijų įstatymo projektą. Kodėl socialdemokratų kritiką Mokslo ir studijų įstatymui vadinate blefu? Galbūt tai dar vienas bandymas kelti diskusijas?

Atmetėme tas abejones, kurias paties Seimo opozicijos grupės atstovo, pono V. P. Andriukaičio prašymu turėjome galimybę išnagrinėti. Abejonių, kurios išreikštos šios grupės Seimui pateiktame nutarimo kreiptis į Konstitucinį Teismą projekte, išnagrinėti nespėjome. Jį gavome likus kiek daugiau nei parai iki balsavimo Seime.

Blefu įvardijome socialdemokratų norą spręsti pradėtos aukštojo mokslo pertvarkos problemas. Pastebėjome, kad, užuot siūlę galimybes tobulinti šiuo metu vykstančią pertvarką, socialdemokratai kaip įmanydami nuosekliai stengėsi pirmiausia pertvarką sustabdyti, antra – pateikti jos „alternatyvą“, kitaip tariant, vykdyti kitais principais grįstą „pertvarką“. Šį žodį taip skiriame ne veltui, – socialdemokratų pasiūlytas Laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projektas rodo, kad dalis jame esančių esminių dabartinės pertvarkos nuostatų tiesiog pašalintos. Vietoj jų iš esmės paliktas iki tol galiojęs teisinis reguliavimas (pvz.: aukštųjų mokyklų valdymo modelis, finansavimo principai ir kt.). Taip aukštasis mokslas grąžinamas į savo pirminę būklę, iš kurios ir buvo norima išeiti pradedant pertvarką.

Priminsiu ir tai, jog Seimo nutarimas kreiptis į Konstitucinį Teismą socialdemokratų inicijuotas nesulaukus nei dalies studentų atstovų, jaunųjų mokslininkų, nei rektorių konferencijos ar kitų akademinės bendruomenės pozicijų.

Galų gale socialdemokratų pasirinktas veikimo būdas nedvelkia noru konstruktyviai spręsti kilusias problemas: užuot inicijavus platesnio masto diskusijas tarp politikų ir pagrindinių aukštojo mokslo dalyvių ar teikus pataisų projektus galiojančiam įstatymui tobulinti, nuspręsta imtis kraštutinių priemonių, kas leistų stabdyti esminius pradėtos pertvarkos procesus, o susidariusį teisinį vakuumą užpildyti pateikiant Laikinąjį įstatymą. Regis, viskam buvo iš anksto ruoštasi – laikinieji įstatymai per naktį negimsta.

Ar jau bandėte vertinti laikinąjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą? Ką apie jį galite pasakyti?

Pirminę šio teisės akto analizę atlikti pavyko. Viso teisinio reguliavimo čia įvertinti nebūtų įmanoma, tačiau galime pasidalyti keletu į akis kritusių momentų. Žiniasklaidoje pristatydamas šį įstatymo projektą, opozicijos grupės atstovas ponas V. P. Andriukaitis teigė, esą šiame įstatyme pakeistos tik tos nuostatos, kurios Seimo nutarimo projektu buvo ginčytos Konstituciniam Teismui. Vis dėlto taip nėra. 8 ir 9 Laikinojo įstatymo straipsniuose „dingo“ labai svarbios dabar galiojančio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos dėl kolegijų ir universitetų kaip aukštųjų mokyklų skirtumų, t.y. universitetų kaip labiau mokslinės mokomosios pakraipos aukštųjų mokyklų, o kolegijų – praktinės taikomosios pakraipos. Laikinajame įstatyme tenkinamasi abstrakčiais minėtų aukštųjų mokyklų tikslais ir bendruoju veiklos apibrėžimu. Čia principinės skirtybės nėra aiškiai išreikštos. Visa tai Konstituciniam Teismui, kiek mums žinoma, ginčyta nebuvo.

Kitas pavyzdys: galimybių atstovauti studentams aukštųjų mokyklų Senatuose (Akademinėse tarybose) pokytis. Mokslo ir studijų įstatyme šios galimybės buvo išplėstos (studentų atstovų šiuose valdymo organuose būti turėjo ne mažiau 20 proc.), o Laikinajame įstatyme jos aiškiai menkesnės (ne mažiau kaip 10 proc.).

Ar vis dar laikotės nuomonės, kad būsimi ir dabartiniai studentai, aukštosios mokyklos liks be taisyklių, jei dabartinį Mokslo ir studijų įstatymą svarstys Konstitucinis Teismas?

Ar bus taisyklės, ar ne, priklauso nuo kelių dalykų. Pirma, nuo to, kokiu būdu Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą. Antra, nuo to, kokie bus paties Seimo veiksmai po to, kai šis kreipsis į Teismą ir Teismas priims nagrinėti Seimo kreipimąsi.

Jei Seimas nutarimu kreipiasi į Teismą, susidaro pasekmės, kurios įtvirtintos Konstitucijoje (Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje) bei Konstitucinio Teismo įstatyme (Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnis), t.y. Teismui skundžiamas įstatymas nustoja galioti visa savo apimtimi. Būtent dėl pastarosios situacijos išreiškėme nerimą.

Situacija, kai Seimo nutarimu kreipiantis į Konstitucinį Teismą yra sustabdomas skundžiamo įstatymo galiojimas, o jo vietoje priimamas kitas pastarąjį tik iš dalies koreguojantis laikinasis įstatymas, susidaro sudėtinga padėtis, kurią turėtų vertinti profesionalūs teisininkai, Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo vargiai teisiškai įmanoma. Nutarimu kreipiantis į Konstitucinį Teismą išvengti šiuo metu galiojančių taisyklių „įšaldymo“ išvengti nepavyktų, o naujų, kad ir laikinų, taisyklių atsiradimas vargu ar turi reikiamą teisinį pagrindą.

Kaip vertinate Ministro pirmininko sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės išvadas dėl aukštųjų mokyklų valdymo modelio? LSAS teigia, jog ta grupė atstovavo Švietimo ir mokslo ministerijai, gynė aukštojo mokslo sistemos reformatorių garbę. Kaip manote Jūs?

Kiek mums žinoma, šioje darbo grupėje veikė Seimo, Teisingumo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, dviejų pagrindinių teisininkus Lietuvoje rengiančių aukštųjų mokyklų – Vilniaus universiteto ir Mykolo Riomerio universiteto – bei Teisės instituto atstovai. Grupės narių kompetencija ir adekvačiu situacijos vertinimu abejoti pagrindo neturime. Be to, ir patys atlikome Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos bei Mokslo ir studijų įstatymo lyginamąją analizę Seimo opozicijos keltais klausimais. Keista buvo mums patiems, bet priėjome prie panašių išvadų.

LSAS ir LSS atstovauja tiems patiems žmonėms, tačiau jų pozicijos – skirtingos. Kodėl?

Situacijų būna įvairių: kai nuomonės dėl sprendžiamų problemų sutampa, esame laimingi koja kojon žengdami kartu. Tuomet, kai pozicijos išsiskiria, tenka ir oponuoti. Tai, kad kai kuriais klausimais dviejų studentams atstovaujančių organizacijų pozicijos išsiskiria, neturėtų stebinti. Pažvelgus į LSS narių – aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąrašą, galima pastebėti, jog didžiąją daugumą sudaro universitetų studentams atstovaujančios organizacijos.

Per 19 organizacijos veikimo metų susiformavo organizacijos kultūra, santykiai tarp organizacijų narių. LSS, pirmiausia kaip asociacija, vienijanti savo narius, gina jų atstovaujamų studentų teises ir interesus. Narių sąrašas yra viešas ir pateikiamas organizacijos interneto tinklalapyje. Veikloje dalyvauja aukštosios mokyklos iš trijų pagrindinių šalies regionų: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Be viso to, LSS siekia neapsiriboti tik savo narių atstovaujamų studentų reikalais. Dažnai organizacijos iniciatyvos, projektai, sprendžiamos problemos yra bendros visos Lietuvos studentijai.

Kasdienėje organizacijos veikloje studentų nuomonei, problemoms, rūpesčiams ir lūkesčiams pažinti yra naudojamos skirtingos priemonės, įvairūs metodai: susitikimai, interviu, elektroninės apklausos, seminarai, mokymai, pažintinės paskaitos, situacijų modeliavimai ir kt. Visa tai padeda į aukščiausius organizacijos valdymo organus (pvz.: LSS tarybą) susibūrusiems atskirų aukštųjų mokyklų studentų atstovams formuoti Studentų sąjungos poziciją.

Lietuvos studentų sąjungos žvilgsnis į aukštojo mokslo pertvarką buvo išdėstytas dar 2007 rugpjūtį parengtoje organizacijos pozicijoje „Dėl aukštojo mokslo reformos“ (dokumentą galima rasti organizacijos interneto tinklalapyje www.lss.lt). Poziciją priėmė organizacijos Taryba, kurioje veikia visų LSS vienijamų studentų atstovybių vadovai. Džiaugiamės, kad į nemažą dalį mūsų siūlymų planuojant ir pradedant aukštojo mokslo pertvarką buvo atsižvelgta. Šio dokumento nuostatų laikomės iki šiol.

A. Pelakausko nuotrauka