2010 m. rugpjūčio 1 d., sekmadienis

Užupio bendruomenė UŽ Tibeto skverą

2010-01-28
Rubrikose: Visuomenė » Lietuvos regionai  Kultūra » Informacija 
Tibeto vėliava

Jau daugiau nei metus Vilniaus Savivaldybė nesugeba deramai įvertinti neformalios Tibeto rėmimo grupės inicijuoto Tibeto skvero Užupyje įkūrimo projekto. Dėl nesuprantamų priežasčių įdėjos autoriams siūloma tai kreiptis į valstybines institucijas (nenurodant kokias), tai ieškoti naujos vietos skverui, nes Užupis (vėl nenurodant kodėl) – netinka. Redakciją pasiekė Tibeto rėmimo grupės viešas laiškas, kuriame prašoma atsakingo dėmesio šiam klausimui

Vilniaus Savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitete buvo svarstomas klausimas dėl Tibeto skvero įkūrimo Užupio rajone, Malūnų gatvėje. Komitetas priėmė sprendimą siūlyti idėjos autoriams ieškoti kitos nei Užupyje vietos, tinkamos skverelio įkūrimui.

Mes, Tibeto skvero idėjos autoriai, esame linkę manyti, kad būtent Vilniaus rajonas Užupis yra tinkamiausia vieta šiam skverui įkurti.

Taip pat primename, kad Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija dar 2009 metų balandžio 21 dienos posėdyje pritarė prašymui suteikti Tibeto vardą skverui Užupyje.

Tibeto skvero idėją remia Užupio respublikos savivaldos institucijos. Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama yra Užupio garbės pilietis, kuris lankėsi šiame išskirtiniame Vilniaus rajone 2001 metais. Tibeto dvasinį lyderį tuomet oficialiai priėmė sostinės vadovybė, šis įvykis buvo palankiai sutiktas tiek oficialių institucijų, tiek Užupio bendruomenės, tiek ir žiniasklaidos priemonių.

Tibeto vardo suteikimas skverui niekaip neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, kuria remiasi tiek Europos Sąjunga, tiek ir Lietuvos Vyriausybė.

Norime akcentuoti, kad šis skveras įprasmintų kultūrinį ir dvasinį Vilniaus bei Tibeto bendradarbiavimą, kuris prasidėjo dar 1990 metais Dalai Lamai, vienam pirmųjų, atsiuntusiam sveikinimo telegramą, kurioje džiaugiamasi atkurta Lietuvos Nepriklausomybe. O jau1991 metais Dalai Lama lankėsi Lietuvoje ir nuo tada prasidėjo aktyvus lietuvių domėjimasis Tibeto kultūra, kurį taip gražiai įprasmina rašytojos Jurgos Ivanauskaitės kūrybinis palikimas.

Esame įsitikinę, kad Tibeto skvero įkūrimas neturės neigiamos įtakos Lietuvos ir Kinijos santykiams, o veikiau taps būdu Lietuvai ir Vilniui tapti patrauklesniems tiek Vakarų, tiek Rytų šalių turistams.

Lietuva kartu su kitomis ES šalimis pasisako už Kinijos valdžios ir Dalai Lamos bei jo atstovų dialogą ir taikų santykių sureguliavimą, siekiant tvaraus sprendimo, gerbiant Tibeto kultūrą, religiją ir identitetą, todėl Tibeto skverelis galėtų tapti gražiu simboliniu kvietimu šiam dialogui, taip pat demokratijos plėtrai regione.

Reikalaujame, kad Vilniaus miesto valdžios institucijos atsižvelgtų į Užupio bendruomenės nuomonę, taip pat UNESCO komisijos Lietuvoje, tarparlamentinės grupės ryšiams su Tibetu, Tibeto kultūros fondo, Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centro nuomonei, kad Tibeto skverelis reikalingas Vilniui.

Bernardinai.lt pakalbintas Užupio respublikos prezidentas Romas Lileikis teigė, kad Užupyje gyvenantis menininkai aktyviai pasisako už kultūrą, todėl Tibeto skverelis – tai dar vienas šviesos simbolis šalia Užupio angelo, kuris įprasmintų kūrybos ir darnos reikšmę mūsų visų gyvenime.

„Užupio bendruomenė visada pasisakė už geras ir šviesias idėjas, todėl Tibeto skverelio projektas, mūsų manymu, yra vertas visapusiško palaikymo“ – sakė Užupio prezidentas R. Lileikis

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

senatvė

Kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau jis galvoja apie problemas, kurias kelia mūsų visuomenės senėjimas. Tokių svarstymų būta ir praeityje: Cicerono, Jacobo Grimmo ir Ernsto Blocho mintys apie senatvę šiandien yra aktualios kaip niekada.

langas

Nuo maždaug 2000 metų Lietuvoje paplito pigūs plastikiniai langų rėmai. Juos imta masiškai dėti ne tik sovietiniuose „miegamuosiuose“ rajonuose, bet ir senamiesčiuose.

Fotografija

„Retrospekcija“ tai viena iš „Šiaurės Atėnų“ rubrikų, kurioje skaitytojai pasakoja apie savo protėvius. 

Kęstas Kirtiklis

Karaliaus Mindaugo karūnavimas, Durbės mūšio metinės, Žalgirio mūšio metinės – ši liepa, tarsi įsikūnijęs Lietuvos himnas – „iš praeities tavo sūnūs, te stiprybę semia...“

Laisvės kryžkelės. Pietų Lietuvos partizanų sritis

Šia „Laisvės kryžkelių“ projekto rėmuose skelbiama publikacija pradedame trijų laidų ciklą, skirtą Lietuvos partizanų sričių istorijai apžvelgti per iškiliausias partizaninio karo asmenybes.