2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

V. Sodeikos „Pamišėlio užrašai“ Kaune

2010-01-29
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas 
V. Sodeikos „Pamišėlio užrašai“ Kaune

Monospektaklių tradiciją „Teatro fantome“ šįsyk tęsia Vainius Sodeika, vasario 19 d. 19 val. Kauno valstybiniame lėlių teatre, dovanojantis savo režisūrinį debiutą „Pamišėlio užrašai“, pagal to paties pavadinimo N. Gogolio apsakymą.

Daugiau nei prieš dvidešimtmetį Kauno valstybiniame dramos teatre Gyčio Padegimo režisuoti, o Valentino Masalskio įkūnyti „Pamišėlio užrašai“, nuolat sulaukdavę anšlagų. Šįsyk į Kauną vėl sugrąžinami jauno aktoriaus Vainiaus Sodeikos – režisieriaus Gintaro Varno auklėtinio, dėka. Būtent dėl šios priežasties Vilniuje visada laukiamam ir itin šiltai sutinkamam spektakliui pranašaujama ne mažesnė sėkmė ir Kaune. Kiekvienos kartos spektaklis kitoks, individualus, nes kiekvienas kūrėjas atneša į kūrinį savo požiūrį ir pasaulėjautą. V. Sodeikos spektaklis taip pat priklauso savo laikui – anot aktoriaus, tai monologas žmogaus, kuris „ieško atsakymų ir juos randa, ieško savęs ir tampa kažkuo“.

Tuščioje scenoje – eilė kėdžių, priekyje – eilė preciziškai nudrožtų pieštukų, sėdinčio ant kėdės jaunuolio rankose – dar vienas toks pieštukas ir peiliukas. Šitaip prasideda spektaklis. Be istorinės aplinkos ir konkrečių nuorodų į tai, kas nutiks. V. Sodeika, šįkart ir spektaklio režisierius, ir aktorius, palaipsniui veda žiūrovus keistos ir netikėtos istorijos vingiais. Ir atrodo, kad ne su Gogolio sumanytu Aksentijum Ivanovičium Popryščinu, menku valdininkėliu ir stropiu departamento raštininkėliu, kuris įsimyli viršininko dukterį ir iš meilės išprotėja, atsitinka fantastiški dalykai, o su žmogumi, kuris įtikėjęs fantazija, paverčia ją realybe – persikelia į savo vizijų pasaulį, kuriame viskas įmanoma.

„Kiekvienas žmogus turi teisę į savo versiją to, ką mato, ką girdi, su kuo susiduria. Ir taip jo versija gali labai skirtis nuo visuotinai priimtos. Bet jei jis ją turi, tai jau svarbu, ir čia mūsų požiūrio reikalas – ar mes jį priimam tokį, koks jis yra, ar ne. Dažniausiai aplinka tokių nepriima, laiko nesveikais, žlugdo. Kai kam jie – ligoniai, o kai kam gal – genijai“ – sako aktorius. V. Sodeikos sumanyti „Pamišėlio užrašai“ kaip tik apie tokį.

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Tadas12 2010-02-01 13:25

Mačiau šio spektaklio versiją, kurią sukūrė Kretingos kultūros centro aktorius (deja, neįsiminiau pavardės).. Spektaklis buvo labai geras. Nuostabu kaip vienas aktorius gali atlaikyti įtampą tokį ilgą laiką. Nuoširdžiai linkiu V. Sodeikai sėkmės..

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Jonas Krakaueris. Į laukinį pasaulį

Kas jis, šios knygos herojus? Išminčius, svajotojas ar lengvabūdis nuotykių ieškotojas? Ar šiuolaikiniame pasaulyje įmanoma visiškai išsižadėti žmonių?