Penktadienį posėdžiavusi Valstybinė kultūros paveldo komisija, išnagrinėjusi per pastaruosius 15 metų sostinės senamiestyje vykusius pasikeitimus bei jų priežastis, sprendimo dėl Vilniaus senamiesčio būklės bei autentiškumo nepriėmė.

„Komisija taip nusprendė. Sprendimas nepriimtas. Paskambinkite po mėnesio“, – BNS penktadienį sakė komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Planuota, kad vykusiame posėdyje bus priimtas rekomendacinis sprendimas konstatuoti, ar Lietuva vykdo Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją ir aiškiai apibrėžia Vilniaus istorinės dalies visuotinę vertę.

G. Drėmaitė šią savaitę BNS yra sakiusi, kad objekto visuotinė vertė nustatoma vientisumu ir autentiškumu.

„Objektas turi būti vientisas. Toks, koks yra, turi būti nepakeičiamas. Jei yra gotikos paminklai, jie išlaiko gotikos savybes, jei barokas – baroko, taip pat gatvių struktūra“, – teigė komisijos pirmininkė.

Visuotinė vertė taip pat reiškia, kad tam tikras objektas yra svarbus žmonijai.

Anot Valstybinės kultūros paveldo komisijos narės Jūratės Markevičienės, Lietuva į lietuvių kalbą neišsiverčia UNESCO Išskirtinės visuotinės vertės deklaracijos, o to nepadarius tampa neaišku, kaip saugoti Vilniaus senamiestį, kuris įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

„Jei dokumentas nepaskelbtas, neaišku, kaip saugoti“, – sakė komisijos narė.

Lietuva, remiantis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, turi iš anksto informuoti Pasaulio paveldo komitetą apie naujų, didelio masto statybų planus senamiestyje ir jo apsaugos zonoje, tačiau Lietuva vengia tai daryti, rašoma komisijos parengtame sprendimo projekte dėl Vilniaus senamiesčio būklės.

Anot Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Vilniaus senamiestyje daugėja aukštybinių pastatų, todėl nyksta tradicinių bažnyčių ir rūmų kompleksų dominavimas aplinkoje, keičiasi ir vietos reljefas – mažėja želdinių, nustelbiamas Gedimino kalnas ir bokštas, Šv. Jono bažnyčios varpinė, kitos bažnyčios.

Komisijos parengtame projekte siūloma Seimui nustatyti, kodėl Vyriausybė nepatvirtino „Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės deklaracijos“, kurią Pasaulio paveldo komitetas priėmė 1994 metais, ir neužtikrina senamiesčio būklės stebėsenos.

Komisijos sprendimas būtų rekomendacinio pobūdžio.

Pasaulio paveldo komitetas nuo 2005 metų primena Lietuvai apie nepatenkinamą Vilniaus senamiesčio apsaugos būklę.

Vilniaus senamiestis 1994 metais įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, 1998 metais Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu.