Mykolas Drunga. Kodėl prancūzai nori uždrausti burkas?
Redakciniame straipsnyje, pavadintame „Talibanas pritartų“, „New York Times`as“ sausio 27-ąją rašė: „Nesunku įžvelgti, jog pažeidžiamos moters žmogaus teisės, kuomet valdžia jai liepia kūną ir veidą apgaubti viską dengiančia skraiste, kaip tai darydavo Talibanas, kada valdė Afganistaną.
Nemažiau lengva įžvelgti pažeidimą, kuomet Prancūzijos parlamento komitetas rekomenduoja neleisti moterims, kurios tokius apdangalus – burką ir nikabą – nešioja, naudotis viešosiomis paslaugomis, įskaitant mokyklas, ligonines, viešąjį transportą.
Tokius sprendimus turi būti leidžiama daryti patiems žmonėms, jie neturi būti primetami vyriausybės ar įgyvendinami policijos.
Užuot šią rekomendaciją pasmerkęs, prezidentas Nicolas Sarkozy netgi ryžosi ją sugriežtinti. Jis jau paskelbė, kad viso kūno apdangalai Prancūzijoje „nepageidaujami“. Jo partijos vadovas parlamente nori prastumti įstatymą, kuris draustų moterims nešioti burkas ir nikabas gatvėje.
Talibanas būtų patenkintas. Likęs pasaulis turėtų pareikšti savo pasišlykštėjimą.
Deja, Prancūzijos politikai, atrodo, sąmoningai akli individualių teisių pažeidinėjimams. Kovo mėnesį numatyti regioniniai rinkimai, ir N. Sarkozy bei jo sąjungininkai desperatiškai ieško būdų kažkur nukreipti visuomenės pyktį nuo didelės bedarbystės. Sunku kurti darbo vietas, daug lengviau kurstyti antimusulmoniškas nuotaikas.
Prancūzija turi per penkis milijonus gyventojų musulmonų, daugiau negu bet kuri kita Vakarų Europos šalis. Spėjama, kad mažiau nei du tūkstančiai moterų nešioja viso kūno apdangalus, o tai tikrai negresia prancūziškajai tapatybei ar šalies saugumui. Tačiau kadangi jų tiek nedaug, tos moterys viliojančiai pigus taikinys rinkimų kampanijoje.
Musulmonų koneveikimas jau seniai surenka daug balsų kraštutinės dešinės politikams, visų pirma Jean-Marie Le Penui. Aiškiai norėdamas šiek tiek tų balsų nusilupti sau, N. Sarkozy vadovaujama centro dešinės valdžia jau kelis mėnesius propaguoja kartais kvailą, o kartais grėsmingą „nacionalinę diskusiją“ dėl prancūziškojo identiteto.
Tačiau jokia politinė nauda negali pateisinti neapykantos skleidimo“, – baigė savo straipsnį „New York Times`o“ redaktoriai, dar vedamajame priminę, jog „nuo 2004 m. Prancūzijos valstybinėse mokyklose uždraustos musulmoniškos skarelės“.
Tame pačiame laikraštyje Nacionalinio Airijos universiteto teisės fakulteto vadovas Sandeepas Gopalanas klausia: „Iš kur ta prancūzų obsesija dėl burkos? Juk, kaip pripažino pati Prancūzijos vyriausybė, tik apie tūkstantį ir devynis šimtus moterų nešioja viso kūno apdangalą. Tai kodėl daugiau negu pusė respondentų neseniai atliktoje apklausoje pasisako už jo uždraudimą?
Atsakymas paprastas. Esmė – ne madai nusikalstanti apranga ar moterų teisės, bet žinia, kurią reikia musulmonams nusiųsti. Susirūpinę dėl vis didesnio, savo gyvenimo būdą atvirai praktikuojančių musulmonų matomumo tuo pat metu, kai šie džiaugiasi gyvenimo Vakaruose privilegijomis, Prancūzijos piliečiai ir politikai jaučia poreikį į gatves ir skverus grąžinti „prancūziškumą“.
Ką tai reiškia, nevisiškai aišku, tačiau, matyt, sutariama, jog tai reiškia daugiau ar mažiau homogenišką visuomenę arba, mažų mažiausiai, daugiakultūrinę visuomenę su gerai integruotais svetimšaliais. Ir, nepaisant to, ar tokia visuomenė pageidautina ar ne, burkos uždrausdimas nėra būdas tokią visuomenę sukurti“.
Toliau Sandeepas Gopalanas rašo, kad „jeigu mažiau nei du tūkstančiai musulmonių gali respublikai sudaryti iššūkį, tai Prancūzija stovi ant silpnų pamatų.
Draudimo šalininkai sako veikią lygybės vardu, kadangi burka esanti moterų priespaudos simbolis. Prezidentas Sarkozy 2007-aisiais sakė, kad „Prancūzija neapleis moterų, kurios pasmerktos burkai“.
Ironiška, kad su priespauda kovojama draudimu. Tai, kas siūloma, yra rimtas asmens laisvės ribojimas be pakankamo pateisinimo“. Teisininkas mano, kad šiuo atveju tokio pateisinimo nėra.
„Kur nubrėšime liniją? Ar toliau sąraše bus turbanai, jarmulkės, sariai, salvarai, ilgi sijonai? Daugelis grupių, įskaitant kai kuriuos feministes, teigia, jog krucifiksai ir kryžiai yra patriarchalinės priespaudos pavyzdžiai. Ar valstybinis papuošalų su krucifiksais draudimas būtų pateisinamas? Tai nuožulni pakalnė.
Jeigu palaikysime burkos draudimą tuo pagrindu, kad tokio aprėdo nemėgstame, kad jis žeidžia mūsų laisvės supratimą, kad jis verčia mus jaustis nepatogiai, tuomet atsivertume daugybei kompromisų dėl savo kasdien daromų nepopuliarių asmeninių pasirinkimų.
Laisvė daryti tai, kas nepopuliaru arba negražu, tačiau nedaro niekam žalos arba nepažeidžia įstatymu, yra kaip tik tai, kas sudaro civilizuotos visuomenės esmę. To neturėtume lengvai atmesti“
Užuot burkas uždraudusi, „Prancūzija turėtų investuoti į musulmonų bendruomenės įtikinėjimą jų savanoriškai atsisakyti. Privalomas švietimas, musulmonų motyvavimas, jiems prieigos prie lygių galimybių suteikimas yra geresnis būdas žengti į priekį. Draudimai tik kursto piktą apmaudą ir nesantaiką“, – baigia savo straipsnį „New York Times`e“ teisininkas Sandeepas Gopalanas.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Realią padėtį parodo faktas, kad daugiau nei pusė respondentų pasisako už draudimą nešioti burkas. Būtent dėl šios aplinkybės reiktų svarstyti ne teisinę , o socialinę pusę. Priežasčių tikrai daug (neatmetama ir rinkiminė versija). Viena iš jų, ir manau stipriausia, prancūzų (daugeliu atveju ir vokiečių, belgų, olandų) nepasitenkinimas esamais santykiais su musulmonų bendruomene. Tie, kas ilgesnį laiką gyveno ar gyvena Vakarų Europoje, manau sutiks su teiginiu, kad musulmonų bendruomenės yra izoliuotos. O izoliuotumas buvo sąlygotas jų pačių požiūrio, veiksmų, siekių ir norų. Nei vienoje iš vakarų valstybių nieks musulmonų nevijo gyventi į getus. Tačiau jie gyvena ištisais kvartalais, kurie virto getais. Iš tikrųjų prancūzus gąsdina musulmonų nenoras integruotis į visuomenę. O sąlygos integracijai yra. Prancūzus (kaip ir minėtus belgus, vokiečius, olandus ir t.t.) neigiamai veikia musulmonų bendruomenės gyvenimo pavyzdžiai, tiksliau atskirų jos narių piktnaudžiavimas, kuris vos netampa taisykle. Tokį pavyzdį išgirdau iš vieno pažįstamo belgo (kuriam pritarė prancūzas ir nepaneigė olandas). Valstybė imigrantams skiria socialines pašalpas. Dauguma tokių yra musulmonai. Gavę bedarbystės pašalpą, jie nelegaliai dirba pas draugą parduotuvėje, automobilių plovykloje, prekiauja turguje ir toliau skelbiasi, kad nedirba ir neturi kitų pragyvenimo šaltinių kaip tik pašalpa. O labiausiai iš pusiausvyros išmuša faktas, kad toks tūlas musulmonas nusiperka Mersedes Benz ar BMW, kurio vietinis belgas, prancūzas ar olandas neleistų sau nusipirkti, o ypač gaunančiam socialinę pašalpą. Matydami tokius pavyzdžius (o jų tikrai, patikėkite, yra daugiau) prancūzai suvokia, kad piktnaudžiaujama jų gerumu. Iš jų kišenės išlaikomi tokie žmonės, kurie nusiteikę priešiškai. Vakarų Europa neturi tokių problemų su išeiviais iš Indijos, Kinijos ar Rytų Europos. Bene daugiausia yra lenkų. Tačiau į juos priešiškai nežiūrima, nes jie integruojasi. Dar neteko matyti musulmonų visuomeninių organizacijų veikloje. Neteko susidurti su jais skautų veikloje, kuri labiausiai paplitusi tarp vaikų ir paauglių. Neteko musulmonų matyti miesto organizuojamose šventėse, mugėse, spektakliuose, operose ir pan. „New York Times`e“ teisininko Sandeep'o Gopalan'o išsakytos paskatos yra mitas. Musulmonai/musulmonų vaikai jau lanko mokyklas. Švietimas aptariamu atveju reikalingas tam, kad žmogus sužinotų apie visuomenės sandarą, jos kultūrą, socialinę pusę. Musulmonai ją gerai žino, kiek jos nori žinoti ir turi savo musulmonišką požiūrį. Todėl per privalomą švietimą požiūrio nepakeisi. Yra nemažai musulmonų jau baigusių universitetus, bet ir toliau propaguojančių ne vakarietiškas vertybes. Musulmonų motyvavimas yra dar didesnė iliuzija. Jie turi daug stipresnę motyvaciją savo tikėjime. Nereikia užmiršti, kad per tikėjimo prizmę reikia gvildenti šią problemą, nes didžiąja dalimi musulmonai būtent per savo tikėjimo vertybes žvelgia į mus. Ji žiūri į mus kaip į kitatikius - krikščionis. O vakarų civilizacija išgyvena krikščioniško tikėjimo krizę. Musulmonai tai mato ir todėl jaučiasi stipresni. Šiomis dienomis vakarų visuomenė susiduria su civilizacijų prieštarų problema, kurios dar nebuvo ir todėl neturi kaip pasimokyti iš istorijos pavyzdžių. Ar burkų uždraudimas yra sprendimas, pamatysime netolimoje ateityje.
lietuvis anglijoj truputį kitoks padaras. agresyvus dažniausiai prieš saviškius (gana tautiškas bruožas). aišku, retkarčiais nuklysta į lankas ir nužudo kokį britą, tačiau tai ypatingai retas atvejis. tas pats su prievartavimais. tas pats su visokiais ginkluotais apiplėšimais. vagystes, žinoma, vykdo kur kas dažniau (be to, jeigu gerai pro padidinamąjį stiklą pažiūrėtum, paaiškėtų, jog pusę nusikaltimų priskiriamų lietuvių tautai įvykdo lietuvos pilietybę turintis kitatautis. aišku, oficialiajai statistikai tai nesvarbu).
Man atrodo, kad straipsnyje visiškai supainiota religija su kultūra. Yra tikėjimas Dievu (koks jis bebūtų - Jėzus, Alachas ir t.t.) ir to tikėjimo pasekmėje susiformavusi kultūra. Čia, ašku, per daug plati tema, kad galima būtų išnagrinėti kokiame populistiniame straipsnelyje, bet norėčiau pateikti tokį pavyzdį. Įsivaizduokime (teoriškai), kad pas mus į Lietuvą iš praeities atvyksta grupelė actekų ir pareiškia, kad jie pastatys aukurą ir ant jo ims skersti žmones (t.y. mus, lietuvius). Ar mes irgi tolerantiškai reaguosime į tokį dalyką? taigi viskam yra kažkokios ribos. Ir reikia ne trimituoti apie žmogaus teisių pažeidimus, o ieškoti tiesos (kas yra daug sunkiau, nei kažką pasmerkti). Visiškai pritariu prancūzams, jų siekimui išlaikyti kultūrą, kuri būtų priimtina jiems ir jų vaikams. Nes galima prisidengiant religijos vardu daryti tokius dalykus, kurie toli pažeidžia žmogaus teisę būti žmogumi. Žmogus iš prigimties yra religinga būtybė, bet yra religija vedanti į gyvenimą, o yra religijų, vedančių į mirtį. Ateizmas taip pat yra religija, jos tikslas - viską neigti. Prie ko tai priveda? Prie to, kad viskas galima, pavyzdžiui, kad ir kišti savo pimpalą kur papuola, pvz, kad ir vaikui į burną.
Walter,
Siūlai kiekvienai ES valstybei paskelbti oficialią religiją? Ar religijos praktikavimą uždrausti?
Beje, ką pasakytum, jeigu taip apibendrintas būtų lietuvių emigrantas Anglijoje?
Pamastymui:
Per didziausias Prancuzijos sventes Paryziaus priemiesciu musulmonai sudegina bent po 1000 automobiliu.
Musulmonas imigrantas savo zmonai prancuzei ,,išėmė" akis, mat ši nesutiko myletis
Burkuotosios musulmones imigrantes puola prancuzaites, kad sios nenesioja burkos. Puolimas pasireiskia ir pastangomis uzdegti plaukus,
Issiskyrusi prancuzu pora buvo sugauta musulmonu imigrantu, kankinta ir nuzudyta (nes skyrybos priestarauja sariato teisei);
Prancuzijoje speriai auga prancuzaiciu moteru isprievartavimai, grupiniai isprievartavimai, uzmetymai akmenimis, sudeginimai. Vykdytojai - musulmonu imigrantai;
Musulmonas imigrantas uzpuole prancuzaite aktore, apypyle benzinu ir mete degancia cigarete;
paryziaus ugnegiasiai gesino palepe, rado AK-47 sandely. Tuomet juos netiketai uzpuole ir isvijo musulmonai imigrantai, kuriu ginklai ir buvo (skirti jihhadui);
EUROPIECIAI! KOMUNISTU, ANARCHISTU, NACIU LIKUCIAI JUNGIASI SU DAR VIENU BAISIU TOTALITARINIU REZIMU - ISLAMU, IR DARINYS , KURIO PAGRINDAS YRA ISLAMAS, KAIP TOTALITARINIS KUJIS RITASI PER MUSU KONTINENTA! TAI - INTERNACISLAMAS!
GANA ISLAMIZUOTI EUROPA! STABDYKIME KA TIK PRASIDEJUSIA LIETUVOS ISLAMIZACIJA! PRISIDEKITE PRIE JUDEJIMO, KOVOJANCIO SU EUROPOS ISLAMIZACIJA:
SIOE.BLOGAS.LT
pats leidimas nešioti burkas yra pati tikriausia demokratijos grimasa. kaip ir tai, jog pvz etniniai prancūzai yra žmonės, sukūrę savo šalies gerovę, o visokie burkuoti musulmonai yra parazitai, atvykę naudotis ta gerove ir nieko neduodami mainais. oi, atsiprašau. nuvertinau. kaipgi nieko neduodami - musulmonų dėka ten kyla nusikaltimų, įskaitant ir tokius sunkius kaip nužudymas, lygis. kaip, beje, ir daugelyje kitų išsivysčiusių europos valstybių. deja.
kama , as kaip vyras , kuris susidures truputeli su musulmonisku pasauliu ir ne turkijos pajuri galiu patikinti , jei gyventum toje visuomeneje , patikek , ir kur gyventi ir kur valgyti ir ka , ir kaip rengtis butu tau paaiskinta , o savo laisvos moters ivaizdi galetum pasidet taip toli , kad net neprismintum , kad toks buvo . nemanau , kad tos moterys su burkom vaiksciotu po laisves aleja , jei neduok die uzplustu emigrantai , musulmonai gyventu sanciuose , afrikonai slabodkej , kinieciai zaliakalni ir mes , o lietuviai , tuose rajonuose butume "su burkomis" . ir labai gaila , kad gera darba pradeja daryti prancuzai daro ji atbulomis rankomis . kita vertus , o kaip padaryti gerai ? atiduoti tevine svetimiems ? manot jiems nors kiek idomu , ka ta lietuva , kas ta prancuzija ar voketija ? ar mums patiems idomu ...
siaurakakciai yra tie, kas ima religija - pirma (ir prisvilusi) zmonijos bandyma paaiskinti musu buti - ir daro jy savo pazinimo alfa ir omega. Jei yra siaurakaktystes apibrezimas, manau jis butu butent toks.
taip pat, zmonems svieciantis, turetu savaime nykti ir teises tureti savo paziuras bei viesai ispazinti savo tikejima (lygia greta su viesu bet kokiu smurtauti neraginanciu isitikinimu reiskimu) neigejai, - siaurakakciai, fanatiski primityvios kaip antroko rasinelis "mokslo ir pazangos" ideologijos skelbejai
Broliai kapucinai
Dzyvai,
Siūlau uždrausti islama, nes tai nera religija, bet totalitarinis rezimas.
80 % Europos musulmonu yra problema, ir cia yra labai tikslus apibendrinimas. Kaip jau minejau, tie zmones propaguoja ir vykdo dzihada bei sariata, vykdo nusiklatimus. Todel beveik visi Eu musulmonai privalo buti deportuoti.